Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Savivaldybių kontrolieriai – turtingesni nei Prezidentūros tarnautojai

 
2016 08 04 10:37
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje iš 15 įstaigų, kuriose fiksuojami aukščiausi darbo užmokesčio vidurkiai, devynios priklauso savivaldybių audito ir kontrolės tarnyboms, tačiau dalis jų net kelerius metus vengia atlikti veiklos auditus, paskelbė Seimo Audito komiteto pirmininkas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas Vytautas Kamblevičius.

„Ar galite įsivaizduoti, kad Molėtų rajono savivaldybės kontrolieriaus tarnyboje priskaičiuotas vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1 942 eurai, kai Prezidento kanceliarijos valstybės tarnautojų algų vidurkis nesiekia 1 800 eurų. Skaičiai tikrai šokiruoja: Lietuvoje iš 15 įstaigų, kuriose fiksuojami aukščiausi darbo užmokesčio vidurkiai, 9 priklauso savivaldybių audito ir kontrolės tarnyboms, tačiau dalis tarnybų net keletą metų vengia atlikti veiklos auditus, nors tai galėtų padėti viešojo sektoriaus subjektams efektyviau organizuoti veiklą ir taupyti lėšas“, – teigė parlamentaras.

Taip V. Kamblevičius įvertino aukščiausiosios audito institucijos savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliktų auditų išorinės peržiūros 2016 metų ataskaitą. Pasak Audito komiteto pirmininko, susipažinus su šiuo dokumentu, kyla klausimas: ar vis dar reikalingi savivaldybių kontrolieriai?

Pagal ataskaitą, analizuojant kokybės kontrolės sistemas reikšmingų trūkumų šiemet buvo nustatyta devyniose tarnybose (Ignalinos, Jurbarko, Kauno, Lazdijų, Raseinių, Vilniaus, Vilkaviškio rajonų, Druskininkų ir Marijampolės). „Liūdniausia, kad nė vienos iš apžvelgtų įstaigų negalima įvertinti kaip veikiančios be trūkumų. Pastebima, kad pažangą, palyginti su ankstesnių metų išorinių peržiūrų rezultatais, padarė tik Zarasų rajono ir Druskininkų tarnybos, tačiau bendras audito kokybės lygis negerėjo. Daugiau nei pusėje tarnybų taip pat nustatyta reikšmingų nukrypimų nuo auditą reglamentuojančių teisės aktų“, – pažymėjo V. Kamblevičius.

Pasak jo, Seimo Audito komitetas jau ėmėsi iniciatyvos tobulinti teisės aktus: šį rudenį Seimas turėtų svarstyti įstatymo projektus, kurie padės užtikrinti audito kokybę. „Dabartinė padėtis nenormali, kadangi darbo užmokestis sunkiai koreliuoja su šių tarnautojų funkcijomis ir audito kokybe“, – kalbėjo Audito komiteto pirmininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"