Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Savivaldybių infrastruktūra – investuotojų lėšomis

 
2017 10 27 10:30
Teigiama, kad jokie teisiniai mechanizmai nekontroliuoja miestų ir rajonų plėtros, ji yra tapusi nevaldoma ir dažnai neracionali.
Teigiama, kad jokie teisiniai mechanizmai nekontroliuoja miestų ir rajonų plėtros, ji yra tapusi nevaldoma ir dažnai neracionali. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Jau po kiek daugiau nei metų gyventojams ir verslininkams, paprašiusiems leidimo naujoms statyboms, kapitaliniam remontui ar rekonstrukcijai, pirmiausia būtų pasiūlyta susimokėti infrastruktūros mokestį. Tai numatyta Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekte, kurį rengia Aplinkos ministerija.

Valdininkai aiškina, kad toks įstatymas leis užtikrinti visuomenės poreikius atitinkančią savivaldybių infrastruktūros plėtrą, sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis naudotis inžineriniais tinklais, susisiekimo komunikacijomis ir socialine infrastruktūra.

Tuo metu pačių savivaldybių atstovai tik gūžčioja pečiais – įstatymo projekto jie vis dar nėra matę, nors apie jį ir kalbama jau ne vienas mėnuo.

Anot Aplinkos ministerijos atstovų, Lietuvoje pastaraisiais metais investicijos į miestų ir miestelių plėtrą didėja, tačiau mokestį už jas pasidalija vis mažiau dirbančių žmonių, nes savivaldybėse sparčiai mažėja gyventojų. Vis dėlto neigiamos demografinės tendencijos nestabdo plėtros, ypač savivaldybėse, apsupusiose didmiesčius. Mat užmiestyje pigiau pasistatyti namą, o reikiama inžinerine infrastruktūra galiausiai priversta pasirūpinti vietos valdžia.

„Nemažai individualių namų statytojų statybos leidimą gauna pareikšdami, kad jiems infrastruktūra nereikalinga. Taip iškyla namai, kurie nėra prijungti prie vandentiekio, nuotekų sistemų ir prie kurių nėra nutiestų kelių ir šaligatvių. Tokių „taupių gyventojų“ gausėja, jie iš savivaldybių ima reikalauti spręsti jų problemas – privesti reikalingas sistemas, asfaltuoti kelius, galiausiai – kurti ir kitą, socialinę, infrastruktūrą – statyti darželius, plėsti viešojo transporto tinklą“, – teigė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Nevaldomas procesas

Jo teigimu, jokie teisiniai mechanizmai nekontroliuoja miestų ir rajonų plėtros, ji yra tapusi nevaldoma ir dažnai neracionali. Pavyzdys esą galėtų būti Kaunas, kur yra sukurta tiek inžinerinių sistemų, nutiesta kelių, sukurtas platus patogaus gyvenimo tinklas, kad jame tilptų pusė milijono miestiečių. Tačiau visą šią sistemą turi išlaikyti mažiau kaip 300 tūkst. kauniečių.

Dabartiniai teisės aktai reguliuoja tik atskirus savivaldybių infrastruktūros plėtros segmentus (Teritorijų planavimo, Žemės, Statybos įstatymai) ar atskiras jos šakas (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, Elektros energetikos, Šilumos ūkio, Gamtinių dujų įstatymai) ir neapima visos plėtros. Priėmus Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, visus su infrastruktūra susijusius klausimus, nuo kurių sprendimo priklauso miestų, miestelių ateitis ir juose įsikūrusių žmonių gyvenimo kokybė, reglamentuotų vienas teisės aktas.

Įstatymo projekte numatoma, kad savivaldybės nustatys prioritetines plėtros teritorijas, bus parengta infrastruktūros sprendinių įgyvendinimo programa, savivaldybėse bus įsteigti infrastruktūros plėtros organizavimo padaliniai, o jų veikla bus finansuojama lėšomis, gautomis iš leidimų naujoms statyboms, kapitaliniam remontui, rekonstrukcijai išdavimo bei infrastruktūros įmokų.

„Sistema veiks pagal paprastą principą – žmonės mokės vienkartinį infrastruktūros mokestį, o iš jo bus kompensuojama tam, kas investavo į infrastruktūros sukūrimą“, – aiškino M. Narmontas.

Įvykių neforsuos

Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius neslėpė, kad įstatymo projektas kol kas neregistruotas teisės aktų projektų registre, tačiau jis nedaug kuo skiriasi nuo to varianto, kuris aptarinėtas prieš porą metų. „Pagrindinės nuostatos išliko. Tada jo svarstyti Seime nesiūlėme, nes artėjo rinkimai, nenorėjome, kad įstatymo priėmimas būtų politizuotas“, – tikino M. Narmontas.

Marius Narmontas: "Žmonės mokės vienkartinį infrastruktūros mokestį, o iš jo bus kompensuojama tam, kas investavo į infrastruktūros sukūrimą.“
Marius Narmontas: "Žmonės mokės vienkartinį infrastruktūros mokestį, o iš jo bus kompensuojama tam, kas investavo į infrastruktūros sukūrimą.“

Jis pažymėjo, jog Aplinkos ministerija siūlys Vyriausybei, kad šio įstatymo priėmimas būtų vienas prioritetinių darbų. Juolab kad visi kiti partneriai – pradedant savivaldybėmis ir baigiant nekilnojamojo turto vystytojais – esą jau laukia šio svarbaus, visiškai naujo įstatymo.

Nors per susitikimus su savivaldybių atstovais Aplinkos ministerijos valdininkai šį rudenį kalbėjo, jog Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektas Seimui bus teikiamas svarstyti kuo greičiau, kad įsigaliotų jau nuo 2018 metų, M. Narmontas „Lietuvos žinioms“ aiškino, esą dabar apsispręsta įstatymo priėmimo neforsuoti. Po viešų diskusijų dėl projekto nuostatų tik ateinančių metų pavasarį jį ketinama registruoti Seime, kad kitų metų rudenį jis būtų priimamas, o įsigaliotų nuo 2019-ųjų.

Projekto nematė

Nors ministerijos valdininkai ir tikino, jog įstatymo projektas šiuo metu yra koreguojamas ir aptarinėjamas su merijų atstovais, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis „Lietuvos žinioms“ teigė, kad jam dar neteko girdėti, jog kas nors klaustų savivaldybių nuomonės dėl šio dokumento. „To tikrai nežinau“, – pažymėjo jis.

LSA direktoriaus pavaduotojas-patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas, patvirtinęs, jog toks teisės aktas savivaldybėms yra aktualus ir reikalingas, aiškino, kad kol kas savivaldybių nuomonės dėl naujojo įstatymo projekto niekas neklausė, o paties atnaujinto projekto merijos kol kas nematė. „Tikiuosi, kad projektas bus patobulintas, nes prieš porą metų teiktam projektui turėjome labai daug pastabų“, – sakė jis.

Vertindami prieš porą metų parengtą Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projektą merijų atstovai pasigedo aiškumo, kokiems infrastruktūros objektams jis būtų taikomas. Ne visai aiški buvo ir savivaldybių infrastruktūros plėtros finansavimo tvarka. Mat buvo numatoma, jog tiek įmonės, tiek gyventojai, statydami namus, turės savo lėšomis įrengti reikiamą infrastruktūrą, už kurią dalis pinigų vėliau jiems bus kompensuojama. Tačiau infrastruktūros plėtros įmokų mokėjimo prievolės bei finansinis mechanizmas nebuvo pakankamai apibrėžti ir investuotojui nebūtų buvę aišku, kiek lėšų jis turės investuoti į infrastruktūros plėtrą, kokios bus jo pareigos bei galimybės atgauti patirtas išlaidas.

Abejonių merijoms kėlė ir nuostata, kad savivaldybės negalės organizuoti infrastruktūros plėtros, todėl neaišku, kaip būtų tais atvejais, kai ją inicijuotų ir vykdytų jos pačios.

Daug nežinomųjų

Daug pastabų tuomečiam įstatymo projektui turėjo ir jo ekspertizę atlikęs Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Jo ekspertų nuomone, privaloma infrastruktūros plėtros įmoka (jos neatsisakyta ir dabar aptariamame įstatymo variante – aut.), galbūt padidintų mokesčių naštą. Mat infrastruktūros plėtros įmoka būtų vienkartinė, savivaldybių tarybų sprendimu renkama iš fizinių ir juridinių asmenų, kuriems yra išduodamas leidimas naujai statybai, taip pat pastatų rekonstrukcijai, kapitaliniam remontui.

Kęstutis Vaitukaitis: "Man dar neteko girdėti, kad kas nors klaustų savivaldybių nuomonės dėl šio dokumento. To tikrai nežinau.“
Kęstutis Vaitukaitis: "Man dar neteko girdėti, kad kas nors klaustų savivaldybių nuomonės dėl šio dokumento. To tikrai nežinau.“

Šiuo metu infrastruktūros plėtra, be kita ko, yra finansuojama iš savivaldybių ir valstybės biudžetų, kurie savo ruožtu surenkami iš Lietuvos gyventojų ir ūkio subjektų. Jei visi kiti šiuo metu galiojantys mokesčiai ar jų tarifai nebus keičiami, siūlomas naujas infrastruktūros mokestis iš esmės padidintų mokesčių naštą Lietuvoje.

Abejonių dėl lėšų paskirstymo tikslingumo ir skaidrumo ekspertams kėlė ir atskiro infrastruktūros plėtros fondo steigimas. Jų nuomone, įmoką mokantys nekilnojamojo turto vystytojai iš esmės negalėtų daryti įtakos tam, kokie infrastruktūros objektai turėtų rastis už sumokėtus mokesčius. Todėl iškiltų grėsmė, kad infrastruktūros fondo lėšos būtų naudojamos ne infrastruktūrai šalia naujai statomų objektų, už kuriuos infrastruktūros mokestis ir buvo surinktas, o miesto infrastruktūrai apskritai. Taip nekilnojamojo turto vystytojams ar kitiems infrastruktūros mokesčio mokėtojams nebūtų užtikrinama, kad fondo lėšos bus naudojamos jiems reikalingai infrastruktūrai finansuoti.

LLRI ekspertams kilo abejonių ir dėl numatomų savivaldybių galimybių paimti privačią nuosavybę visuomenės poreikiams, nes neaišku, kaip būtų nusprendžiama, ar konkrečios savivaldybės socialinės infrastruktūros plėtrai skirtas projektas yra toks reikšmingas, kad jam vykdyti privačios nuosavybės paėmimas neišvengiamas. O skirtingi kriterijai gali lemti nevienodą „visuomeninio poreikio“ supratimą dešimtyse savivaldybių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"