Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Savivalda – sprangus kąsnis seimūnams

 
2018 05 28 6:00
Algis Strelčiūnas: „Kintant iššūkiams įstatymas keičiamas ir tobulinamas.“
Algis Strelčiūnas: „Kintant iššūkiams įstatymas keičiamas ir tobulinamas.“ Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vienas pagrindinių šalies savivaldybių veiklą reglamentuojančių dokumentų – Vietos savivaldos įstatymas – šios kadencijos Seime bene dažniausiai keičiamas.

Per trejus metus, kai dirba pagal naują tvarką išrinktos savivaldos tarybos ir pirmi tiesiogiai rinkti savivaldybių merai, išryškėjo labai daug Vietos savivaldos įstatymo spragų. Vienas jau suspėta ištaisyti, kitos dar laukia savo eilės. Tuo metu savivaldos atstovais mano, kad šis įstatymas labai jau „susmulkėjęs“, nemažai jo nuostatų būtų galima reglamentuoti savivaldybių tarybų lygmeniu.

Pasiūlymas po pasiūlymo

Artėjant kitų metų rinkimams į vietos savivaldą Seime kaupiasi nemenkas pluoštas Vietos savivaldos įstatymo pataisų. Vien gegužės mėnesį registruoti devyni šio teisės akto keitimo projektai ir penki pasiūlymai, kaip jis galėtų būti tobulinamas.

Parlamentaras Algis Strelčiūnas ragina tobulinti seniūno (savivaldybės administracijos filialo vadovo) ir seniūno (biudžetinės įstaigos vadovo) priėmimo į darbą tvarką, kad seniūnijos teritorijos gyventojų apklausa būtų vykdoma tiek vienu, tiek kitu atveju. Be to, abejojama, ar tikslinga riboti seniūno, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, kadencijų skaičių.

Seimo narė Gintarė Skaistė siūlo aiškiau reglamentuoti savivaldybių tarybos narių nusišalinimą nuo svarstomų klausimų, kad tai nebūtų tik jo imitacija. Šiuo metu, jei taryba nusišalinimui nepritaria, savivaldybės tarybos nariui leidžiama balsuoti dėl konkretaus klausimo, nors jis kelia interesų konfliktą. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos duomenimis, 2017 metais savivaldybių tarybose buvo nepriimti 837 prašymai nusišalinti.

Grupė parlamentarų ragina Vietos savivaldos įstatyme atsisakyti nuostatos, kad savivaldybės taryba yra atsakinga už pretendentų į savivaldybės kontrolieriaus pareigas atrankos komisijos sudarymą ir kontrolieriaus kadencijų skaičių.

Tobulumo ribų nėra?

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininko pavaduotojas A. Strelčiūnas „Lietuvos žinioms“ teigė, jog iš tiesų Vietos savivaldos įstatyme labai plačiai aprašyti mero, kitų vadovų įgaliojimai ir galimybės. „Kintant iššūkiams įstatymas keičiamas ir tobulinamas“, – tikino Seimo narys.

Pasak A. Strelčiūno, jau numatyta užkirsti kelią nesibaigiančioms tarybos narių diskusijoms dėl kandidatūrų į savivaldybių tarybų sudaromų Etikos, Antikorupcijos komisijų, Kontrolės komiteto vadovus. Parengtos pataisos leistų opozicijai savo kandidatus į šias pareigas teikti tris kartus. Jei ir trečias pasiūlymas nesulauktų tarybos daugumos pritarimo, savivaldybėje galėtų būti įvedamas tiesioginis valdymas arba kandidatus turėtų siūlyti meras.

Pagal šios dienos nuostatas, daugiau galių savivaldoje ketinama perduoti savivaldybių taryboms, o vykdomąją valdžią sutelkti tik administracijos direktoriaus rankose. Anksčiau tokius įgaliojimus turėjo ir meras.

Norėtų daugiau

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas užsiminė, kad Vietos savivaldos įstatymas ne tik vienas dažniausiai keičiamų, bet ir „labai smulkmeniškas“. Jame bandoma reglamentuoti bet kokius, net smulkiausius santykius. Be to, kai kurie kiti teisės aktai nesuderinti su Vietos savivaldos įstatymu. „Todėl dažnai nežinoma, kaip elgtis. Dviprasmybių esama ir pačiame įstatyme, tad jį tikrai būtina tobulinti“, – tvirtino A. Vrubliauskas. Jis įsitikinęs, kad daugelį vietos valdžios gyvenimo aspektų būtų galima nustatyti ne įstatymu, o savivaldybių tarybų reglamentais.

Kito LSA viceprezidento, Pagėgių savivaldybės vadovo Virginijaus Komskio nuomone, didžiausia problema – administracijos direktoriaus, mero ir tarybos santykiai. Nors administracijos direktoriaus kandidatūrą teikia meras, ją tvirtina taryba, todėl administracijos vadovas pavaldus tarybai, o ne merui. „Tik vaidiname, kad merai turi daug galių ir įgaliojimų. Realiai kur kas didesniais įgaliojimais disponuoja administracijos direktorius. Merui lieka tik simbolinės funkcijos. Jis tampa gėlių nešiotoju, sveikintoju, tarybos narių, administracijos taikytoju. Ir taip atsitinka, kai meras būna tiesiogiai išrinktas gyventojų. Žmonėms sunku suprasti, kad ne jis priima sprendimus“, – pabrėžė V. Komskis. Esą net kaimynėje Lenkijoje valsčių viršaičiai turi didesnę galią ir įtaką nei Lietuvos savivaldybių merai.

Nereikėtų skubėti

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sakė, kad įstatymų tobulumo arba netobulumo nereikėtų sieti su tuo, kiek kartų jie buvo keisti. „Lietuvos savivaldos sistema gana stabili, pastaroji didesnė reforma – prieš 2015 metų rinkimus įvesti tiesioginiai mero rinkimai“, – priminė A. Krupavičius. Politologas akcentavo, kad nuo 1994-ųjų, kai įsigaliojo Vietos savivaldos įstatymas, jis buvo pakeistas 112 kartų, ir pridūrė, jog esama dar dažniau keičiamų įstatymų.

Anot A. Krupavičiaus, dabartiniame Vietos savivaldos įstatyme suderintos įvairios nuomonės. „Iki pastarojo rimto jo pakeitimo – tiesioginių merų rinkimų įteisinimo – savivalda turėjo mažiau stabilumo“, – tvirtino politologas. Esą iki tol Lietuvoje pasitaikė ne vienas ir ne du atvejai, kai merai buvo renkami ir atsistatydindavo arba netekdavo pareigų kone kas mėnesį. Dabar meras savivaldybėje – svarbiausias pareigūnas. Jo institucija sustiprinta (tiesa, ne visada merui suteiktos galios yra realios), todėl savivaldybių valdžia tapo stabilesnė.

„Šiuo metu nusistovėjusi pusiausvyra tarp tarybos narių ir mero. Nemanau, jog savivaldybių merams reikėtų suteikti daugiau galių. Juk iškiltų pavojus, kad jie taps vienvaldžiai“, – pažymėjo A. Krupavičius. Politologo manymu, merai ir dabar turi labai daug galių, tad svarbiausia – mokėti jomis pasinaudoti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"