Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Savi teisininkai – nepatikimi

 
2018 05 21 6:00
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Apie 80 proc. ministerijų bei merijų, net ir turėdamos savo kanceliarijose, administracijose teisininkų komandas, dešimtis tūkstančių eurų kasmet išleidžia teisinėms paslaugoms pirkti – samdo advokatų kontoras, privačius teisininkus.

Tokią išvadą padarė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) specialistai, įvertinę perkančiųjų organizacijų – ministerijų ir savivaldybių – perkamų teisinių paslaugų duomenis. Tokias sąlygas sudaro Viešųjų pirkimų įstatymo landos. Merijų atstovai teigia nieko blogo neįžvelgiantys, esą teisininkus samdo tik tada, kai saviems trūksta kvalifikacijos.

Tam tikrų teisinių paslaugų pirkimai nekontroliuojami, perkančiosios organizacijos veikia savo nuožiūra. Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos išimtys sudaro sąlygas atsirasti korupcijai.

Aiškinosi situaciją

STT apklausė 74 institucijas – savivaldybes bei ministerijas, aiškindamasi, kokie motyvai 2016–2017 metais lėmė teisinių paslaugų pirkimo poreikį, kaip buvo nuspręsta pasirinkti teisinių paslaugų teikėją, kiek tam buvo išleista pinigų. Surinkus ir išanalizavus atsakymus, nustatyta, kad dažniausias naudotas pirkimo būdas – neskelbiama apklausa, kai apie pirkimą informuojami tik keli advokatai, o kartais – tik vienas.

Dauguma institucijų pirkimų poreikį grindė panašiai. Esą teisininkų paslaugos perkamos tada, kai yra ypač sudėtingos, didelės vertės bylos, tarptautiniai projektai, nepakanka žmogiškųjų išteklių, reikalingas tam tikros teisės srities geresnis išmanymas, specializacija. Tačiau kai kurios institucijos, anot STT, teisines paslaugas pirko ir nesudėtingiems vidaus teisės aktams parengti.

„Savivaldybės administracijoje paprastai dirba net po kelis specialistus, turinčius teisinį išsilavinimą, tačiau atstovauti teismuose samdomas advokatas. Tokia situacija ne kartą yra buvusi ne vienoje savivaldybėje. Vis dėlto kai kurių institucijų motyvas dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo kartais neįtikina, nes institucijoje dirba ne vienas ar du teisininkai“, – tvirtino STT.

Per daug laisvės

Antikorupcinio vertinimo išvadose, kurias pasirašė STT direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, teigiama, kad tam tikrų teisinių paslaugų pirkimai nėra kontroliuojami, perkančiosios organizacijos veikia savo nuožiūra, nes Viešųjų pirkimų įstatyme nustatytos išimtys panašaus pobūdžio pirkimams. Tačiau tai sudaro sąlygas atsirasti korupcijai.

E. Radzevičiaus aiškinimu, STT siūlo, kad sprendimas pasitelkti papildomus teisines paslaugas teikiančius teisininkus turėtų būti priimamas tik realiai įvertinus, ar reikiamų teisinių paslaugų negali atlikti įstaigos teisininkai. Taip pat – esant tam tikriems pagrįstiems atvejams, pavyzdžiui, dėl tarptautinio, didelės vertės projekto įgyvendinimo kilę teisminiai ginčai, kuriuose reikalinga specifinė profesinė patirtis.

Net ir pasitelkus papildomus teisines paslaugas teikiančius teisininkus bei laimėjus bylą teisme savaime nereiškia, kad gautų teisinių paslaugų išlaidos bus priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad tais atvejais, kai institucija turi pakankamai teisinių pajėgumų, prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas sumažinami arba visiškai atmetami. „Be to, jei įstaigos daugumą teisinių paslaugų perka motyvuodamos tuo, kad jų teisininkai neturi reikiamos patirties, tai reiškia, kad ribojamos įstaigos teisininkų galimybės jos sukaupti“, – pabrėžė E. Radzevičius.

Patys gali ne viską

STT viešai neskelbia, kiek lėšų teisininkams „iš šalies“ samdyti išleido atskiros institucijos ir merijos, tačiau viešojoje erdvėje galima aptikti įvairių faktų. Skelbiama, kad Širvintų rajono savivaldybė 2016 metais teisinėms paslaugoms vykdyti buvo pasirašiusi sutarčių už 33 tūkst. eurų, Tauragės rajono savivaldybė tais pačiais metais papildomoms teisinėms paslaugoms išleido daugiau nei 16 tūkst., o pernai – beveik 47 tūkst. eurų. STT skelbia, kad vienos savivaldybės 2016–2017 metų išlaidos perkant teisines paslaugas sudarė daugiau nei 140 tūkst. eurų, tačiau neatskleidžia kurios.

Lietuvos savivaldybių asociacijos Viešųjų pirkimų komiteto pirmininkas, Šilutės rajono meras Jonas Gudauskas „Lietuvos žinioms“ prisipažino, kad „prireikus samdo advokatą, turintį patirties tam tikros srities bylose“. „Tačiau tai – išskirtiniai atvejai, kai bylos labai sudėtingos, o šiaip stengiamės, kad bylose mums atstovautų merijos teisininkai“, – pabrėžė jis. Esą reikėtų turėti galvoje ir tai, kad savivaldybių administracijose dirbantys teisininkai „ir taip yra labai apkrauti darbu“. Jiems tenka ne tik rengti savivaldybių teisės aktus, teikti pirminę teisinę pagalbą, bet ir atlikti gausybę įvairių kitokių darbų. „Teisės ekspertus samdosi ir ministerijos, ir Vyriausybė. Todėl neturėtų būti didelė blogybė, kad kartais kvalifikuotų teisininkų pagalbos prireikia ir savivaldybėms“, – tvirtino Šilutės rajono meras.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nario Valentino Bukausko nuomone, iš tiesų turint galvoje menką valstybės tarnautojų darbo apmokėjimą savivaldybėms savo administracijose turėti itin kompetentingų teisininkų yra keblu. Todėl jos priverstos pirkti teisines paslaugas. „Tikimės, kad šiemet pavyks priimti Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, tada problema būtų išspręsta“, – vylėsi parlamentaras.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"