Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sausio 13-osios kaltinamiesiems – milijoninės pretenzijos

 
2018 05 14 16:02
Protestas prie Austrijos ambasados dėl Michailo Golovatovo. /
Protestas prie Austrijos ambasados dėl Michailo Golovatovo. / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Kaltinamiesiems Sausio 13-osios byloje turi būti skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, jie turi atlyginti ir daugiau kaip 11,3 mln. eurų civilinį ieškinį, teigia Generalinės prokuratūros prokurorai. „Nusikaltimai įvykdyti visuotinai pavojingu būdu, nėra lengvinančių aplinkybių. Išvada – jiems skirtinos griežtos laisvės atėmimo bausmės“, – Vilniaus apygardos teismo posėdyje pirmadienį sakė prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė.

Prokurorai Gintautas Paškevičius ir D. Skorupskaitė Lisauskienė taip pat sako, kad dabar Rusijoje, Baltarusijoje, kitose valstybėse gyvenantys kaltinamieji turi atlyginti daugiau kaip 11,3 mln. eurų civilinį ieškinį – jį sudaro sužeistųjų gydymas, žuvusiųjų laidojimo išlaidos, memorialų statybos, pašalpos žuvusiųjų vaikams, išmokos suluošintiems asmenims ir kt.

„Žala valstybei padaryta tyčiniais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais“, – sakė prokurorė D. Skorupskaitė Lisauskienė.

Prokurorų kalbos vienoje reikšmingiausių ir didžiausių Lietuvos teisėsaugos istorijoje bylų jau baigiamos sakyti. Artimiausiu metu bus siūlomos konkrečios bausmės. Prokuratūra siūlys bausmes 67 kaltinamiesiems, jiems pateikti kaltinimai dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir t.t.

Lietuvos baudžiamasis kodeksas už šiuos nusikaltimus numato griežtas bausmes: pavyzdžiui, už tarptautinės teisės draudžiamą elgesį su žmonėmis įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 5 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Už tarptautinės humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymą taip pat gresia griežta bausmė. Įstatyme rašoma, kad tas, kas karo, ginkluoto konflikto, agresijos, okupacijos ar aneksijos metu įsakė, kurstė ar organizavo žudyti ar žudė tarptautinės humanitarinės teisės saugomus asmenis, baudžiamas laisvės atėmimu nuo 10 iki 20 metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.

Prokuroras G. Paškevičius teisme sakė, kad buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras Dmitrijus Jazovas ir kiti kaltinamieji padarė labai sunkius nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, nužudyta 14 beginklių asmenų, 32 sunkiai sužaloti.

„Jie išgyveno, bet liko suluošinti visam gyvenimui, jiems teko patirti dvasinius išgyvenimus, jaučia pasekmes iš šiol“, – sakė prokuroras.

Anot kaltintojų, D. Jazovas ir jo bendrininkai veikė iš anksto apgalvotai, buvo įkurtas vadovavimo štabas, atsižvelgiant į Nepriklausomybės gynėjų skaičių.

„Karine operacija siekta remti vykdyti TSRS politiką, persekioti žmonių grupes dėl politinių teisių, panaudotos uždraustos karo priemonės, štabas tikslino schemas, maršrutus, nuolat stebėjo objektus“, – kalbėjo prokurorai.

Jie mano, kad kaltinamieji vykdė Sovietų Sąjungos politiką ir suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėjo taip veikti.

„D. Jazovas subūrė organizuotą grupę, į kurią įtraukę kariškius ir politinius veikėjus“, – sakė prokuroras G. Paškevičius.

Prokurorai aptarė kiekvieno kaltinamojo veiksmus, jo elgesį sausio įvykių metu.

„Vasilijus Kustrio – vyriausiasis oro desanto pareigūnas Vilniuje, iš automato iššovė į Lietuvos kariuomenės savanorį Vytautą Lukšį, padarė jam sunkų sveikatos sutrikdymą“, – paskelbta teisme.

Bylos duomenimis, nustatyta, kokiam tanke sėdėjo kaltinamieji, koks buvo tanko numeris, kas ėjo taikytojo, mechaniko– vairuotojo pareigas, kaip kaltinamieji koordinavo veiksmus, blokavo išėjimus užimtuose pastatuose ir iš jų varė civilinius asmenis.

Kaltinimai Sausio 13-osios byloje pateikti buvusiam KGB karininkui Michailui Golovatovui, buvusiam sovietų armijos Vilniaus garnizono vadui Vladimirui Uschopčikui, Lietuvos komunistų partijos buvusiam antrajam sekretoriui Vladislavui Švedui, buvusiam Lietuvos komunistų partijos centrinio komiteto sekretoriui Algimantui Naudžiūnui ir kitiems asmenis.

Visi kaltinamieji, išskyrus Rusijos piliečius Genadijų Ivanovą ir Jurijų Melį, teisiami už akių. Siekiant užtikrinti G. Ivanovo dalyvavimą procese, iš jo paimti dokumentai, o J. Melis laikomas suimtas.

1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.

1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl teismo proceso už akių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"