Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sausio 13-osios byla: į Kauną grįžtantys parlamento gynėjai buvo apšaudyti

 
2018 01 22 15:44
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Po Sausio 13-osios įvykių į Kauną grįžtančius parlamento gynėjus prie išvažiavimo iš Vilniaus automatu apšaudė sovietų kariai. Tai nutiko per komendanto valandą.

Du vyrai tuo metu važiavę automobiliu VAZ ir patyrę sovietų karių savivalę pirmadienį apklausti per Vilniaus apygardos teismo posėdį Sausio 13-osios byloje.

Dabar teisme nagrinėjamas komendanto valandos epizodas. Teisėsauga surinko duomenų, kad sovietų kariai po kruvinųjų įvykių paskelbė komendanto valandą. Kariškiai dažniausiai prie išvažiavimų į miestą tikrindavo mašinas, apšaudydavo vykstančius žmones, apvogdavo juos. Žmonės būdavo mušami, vežami į komendantūrą.

Artūras Būblaitis teismui pasakojo, kad tuo metu buvo jaunas šaltkalvis ir kaip dauguma žmonių, išgirdęs, kad prosovietinė organizacija „Jedinstvo“ 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ketina šturmuoti parlamento rūmus, išvyko į Vilnių. Vyras vyko automobiliu VAZ su keliais draugais.

Praleidę parą Vilniuje, vyrai nusprendė grįžti į Kauną.

A. Būblaitis pasakojo, kad jo automobilis buvo tamsintais stiklais. Pamatę ties Gariūnais stovinčią sovietų karių techniką, vyrai nusprendė įamžinti šiuos vaizdus. A. Būblaitis sulėtino važiavimo greitį, kad draugui pavyktų nufilmuoti karius.

Vyrai spėja, kad sovietų kariams tai nepatiko, jie įtarė kažką negero – kariai ėmė bėgti link automobilio, o jaunas karininkas ėmė šaudyti iš automato. Iš pradžių jie manė, kad karys šaudo tuščiais šoviniais, tačiau netrukus suprato, jog jie elgiasi grėsmingai.

„Mink, kiek gali“, – draugo žodžius prisiminė tuomet prie vairo sėdėjęs A. Būblaitis.

Automobilyje sėdėjusiam kitam draugui iš kojos ėmė bėgti kraujas, mašina buvo pilna dūmų.

Nuo sovietų karių pabėgusiai kompanijai teko sustoti Kaišiadoryse, nes baigėsi kuras. Įsipylę kuro, jie nuvyko į Kauną. Sužeistam vyrui medikai suteikė pagalbą. Vėliau jie pamatė, kad pro automobilio galines dureles kulkos perėjo kiaurai.

Sovietų karius nufilmuoti bandęs Rolandas Rudys taip pat pirmadienį apklaustas teismo posėdyje.

„Aš turėjau kamerą, maniau pafilmuosiu“, – pasakojo R. Rudys.

Prokurorus ir teisėjus domino, ar išlikęs to dienos įrašas. R. Rudys sakė, kad prieš 10–15 metų vaizdas dar buvo matomas, buvo matyti tankas. Liudytojas tvirtino, jam reikėtų peržiūrėi sukauptus įrašus ir rasti teisėsaugą dominantį įrašą.

Sovietų kariai grasino ir Lietuvos pareigūnams

Apie sovietų karių siautėjimą teismui pasakojo dabar Vilniaus apygardoje prokuroru dirbantis Nikolajus Kozliakas. 1991 metais jis dirbo Trakų rajone vidaus reikalų skyrius tardytoju.

„Tomis dienomis visi pareigūnai dirbo sustiprintu režimu. Buvo gautas pranešimas, kad Grigiškių gyvenvietės teritorijoje, o ji tada buvo Trakų rajono dalis, įvyko avarija – susidūrė lengvasis ir sovietų sąjungos karinės technikos transporto priemonė. Išvykau kartu su valstybine autoinspekcija, tuometine kelių policija“, – pasakojo N. Kozliakas.

Buvęs tardytojas prisiminė, kad sovietų kariai su Lietuvos pareigūnai bendravo šiurkščiai, jis suprato, kad savo pareigas jam atlikti bus sunku. N. Kozliakas turėjo apžiūrėti įvykio vietą, surašyti avarijos duomenis į dokumentus.

Prie avariją patyrusių automobilių Lietuvos pareigūnams leista eiti tik lydint sovietų kariams.

„Buvo akivaizdu, kad mašina atsitrenkė į skersai kelio stovintį šarvuotį. Tuo metu įstatymas reikalavo kviestinių asmenų (apžiūrint įvykio vietą –BNS). Aš kariškių paprašiau organizuoti kviestinius asmenis. Jie pasakė, kad paskelbta komendanto valanda, jokie kiti asmenys neturi teisės išeiti. Jie mums nieko neieškos, nepadės, aš buvau priverstas forminti be kviestinių asmenų. Mums buvo liepta pasišalinti“, – pasakojo buvęs tardytojas.

Sovietų kariai stipriai supyko, kai N. Kozliakas pareiškė norintis apžiūrėti į avariją patekusią sovietų techniką.

„Jie pasidarė agresyvūs, pareikalavo palikti šią vietą, automatai į mus buvo nukreipti. Tapo aišku kad tolesni mūsų veiksmai rezultatų neduos“, – sakė N. Kozliakas.

Tuo metu buvo įvykusios kelios avarijos. Taksi vairuotoju dirbęs Andrejus Fominas pasakojo, kad jam važiuojant iš Kauno į Vilnių pravažiavus Grigiškes apakino didelės šviesos. 100 kilometrų per valandą greičiu važiavęs taksi automobilis rėžėsi į sovietų karinę techniką. Taksi važiavusi moteris galva trenkėsi į mašinos stiklą. Prie mašinos pribėgo kareiviai su automatais, jie taksistą paguldė ant mašinos dangčio.

Teisme paskelbti ir buvusio Ukmergės policininko parodymai. Per Sausio įvykius tarnybą ėjęs pareigūnas pasakojo, kad Lietuvos pareigūnus sustabdę sovietų kariai iš jų atėmė pistoletus PM, sugadino radijo stotį ir dokumentus. Apie tai pranešta vidaus reikalų ministrui, pagrobti ginklai buvo grąžinti.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"