Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Saulius Skvernelis: socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų ministrams

 
2017 08 17 8:36
Saulius Skvernelis / 
Saulius Skvernelis /  Romo Jurgaičio nuotrauka

„Prognozuojant socialdemokratų tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų įsipareigoti remti teikiamus įstatymų projektus ir palaikyti valdančiąją koaliciją iki sesijos pabaigos. Toks variantas irgi galimas“, – sako premjeras Saulius Skvernelis, vardindamas įvairius scenarijus, kas būtų, jei socialdemokratai rudenį paliktų koaliciją. Tiesa, socialdemokratų deleguotiems ministrams jis priekaištų neturi ir neatmeta galimybės, kad jie galėtų pradėtus darbus tęsti. Apie visa tai ir kitas politines aktualijas pokalbis su ministru pirmininku laidoje „Dėmesio centre“.

– Premjere, jūs neketinate laukti, kol socialdemokratai apklaus visus savo skyrius ir jau atvirai sakote, kad siūlysite jiems trauktis iš koalicijos. Turite planą ar lauksite?

– Mes negalime laukti, nes laukimas reiškia, kad kažkuriuo momentu vyriausybė taptų nestabili ar net būtų priversta trauktis. Ir dar tuo metu, kai priiminėjami patys svarbiausi įstatymai, biudžeto, tęstiniai mokesčių sistemos tobulinimo bei pradėtos tęstinės reformos. Kokią eigą galima prognozuoti, tai čia nereikia būti labai dideliu analitiku. Jei iš pirminių socialdemokratų skyrių apklausų iš 18 net 14 pareiškė aiškią poziciją, o žinant, kad tarybą atstovauja skyrių nariai, tai tikėtina, kad toks sprendimas ir bus. Iki rugsėjo 10 dienos reikia užsitikrinti bent 71 Seimo nario palaikymą Vyriausybės programos tęsimui.

– Kalbėjau su G. Landsbergiu, jo teigimu jūs paskutinį kartą kalbėjote po balsavimo dėl urėdijų reformų ir esate sutarę, kad panašių susitarimų gali būti ir rudenį. Ir tai viskas?

– Iš pradžių aš atostogavau, dabar Gabrielius atostogauja, tai dar turime laiko iki rugsėjo 10 d. Mes nekalbame apie naują koaliciją, bet kalbame apie galimybę vyriausybei rudens sesijos metu užsitikrinti daugumą. Aš to neslepiu, ir kalbėsiu tiek su G. Landsbergiu, prieš porą savaičių kalbėjau su R. Šimašiumi, tą patį darau bendraudamas ir su R. Tamašuniene, manau, kad tą patį reikės daryti ir su frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vadovu.

– Keičiate savo požiūrį į „Tvarką ir teisingumą“?

– Požiūrio į partiją ne, bet frakcijoje yra Seimo narių, kurie yra nauji, šioje kadencijoje pirmą kartą. Bent jau išgirsti jų lūkesčius ir norus, kokius vyriausybės darbus opozicinės frakcijos matytų, kaip remiamus, tai nematau nieko blogo. Lygiai taip pat ir su socialdemokratų frakcija, mes su absoliučia dauguma turime normalius dalykinius santykius. Šiandien to taško nesinori ir negalime padėti, bet tos tendencijos yra akivaizdžios, tam nereikia būti dideliu analitiku.

– Ar tarp dabartinių socialdemokratų ministrų yra bent vienas, kurio būtų nuoširdžiai gaila, jei jis paliktų vyriausybę?

– Šita Vyriausybė formuota truputį kitokiu principu nuo pat pradžių. Mes kalbėjome ne apie partiškumą, bet apie profesionalumą. Šiandien, kalbėdamas apie visus ministrus, galiu patvirtinti, kad jie tą apibūdinimą atitinka. Socialdemokratų pasitraukimas nebūtų būtina sąlyga trauktis jų deleguotiems ministrams. Kalbu apie visus tris. Tačiau, žinoma, reikia žiūrėti individualiai, jei formuotųsi kita koalicija, tai būtų kitokie sprendimai. Nežinau, ir kaip patys ministrai pasielgtų, apie tai kol kas nekalbama. Kol kas Vyriausybė nusiteikusi padaryti reikalingus ir nepopuliarius darbus, tačiau Vyriausybė bus nieko verta, jei neturės palaikymo Seime. Dabar mano tikslas – bent jau rudens sesijai užsitikrinti svarbiausių darbų palaikymą Seime.

– Tai dabar aišku, kad niekas neaišku?

– Mes galime daryti tik savo išvadas. Suprantame ir socialdemokratų vidines procedūras, matyt yra terminai ir t. t., bet valstybei ir Vyriausybei nėra sveika laukti to, ko mes tikimės, kad bus padaryta. Prašome pasakyti, ar bent jau rudens sesijoje mes dirbame kartu. Toks variantas irgi galimas. Prognozuojant tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų įsipareigoti remti teikiamus įstatymų projektus ir palaikyti valdančiąją koaliciją iki sesijos pabaigos. Toks variantas irgi galimas. Po to galbūt Seimo nariai, išrinkti socialdemokratų, galėtų priiminėti kitokius sprendimus.

– Čia toks jūsų pasiūlymas socialdemokratams? Palikti laiko normaliai susiderėti su kitomis partijomis?

– Jei jų sprendimas būtų spalio gale ar viduryje, tai natūralu, kad, nors ir gerbiame jų sprendimą, bet mes norime paramos.

Aš to neslepiu, ir kalbėsiu tiek su G. Landsbergiu, prieš porą savaičių kalbėjau su R. Šimašiumi, tą patį darau bendraudamas ir su R. Tamašuniene.

– Skelbiama, kad policijos reforma yra baigta. Skelbiami tokie esminiai jos rezultatai: į bendrus komisariatus sujungta kriminalinė ir viešoji policija; daugiau pareigūnų dirba gatvėse; jau nuo liepos padidinti atlyginimai žemiausios grandies pareigūnams, per visą reformos laikotarpį atsisakyta 70 pastatų visoje Lietuvoje. Tačiau visą reformą lydėjo profsąjungų kritika. Esą reforma padaryta skubotai, „kreivomis rankomis“, o pareigūnai dabar turi didžiulius darbo krūvius be aiškių prioritetų. O kaip jūs vertinate reformos rezultatus?

– Man sunku būti objektyviam. Tai yra institucija, kuri gali būti pavyzdžiu, kuri darydama, taip, skausmingas ir nepopuliarias struktūrines reformas, pasiekė to, ką išvardinote. Kol kas niekas negali pasakyti, kiek žmonių pasitraukė, kaip keitėsi aprūpinimo klausimai, kaip suvienodinti, padidėjo krūviai. Bet faktas, kad darydama struktūrines reformas, optimizuodama turtą, mažindama veiklos sąnaudas ji sugebėjo visa tai padaryti. Visgi minimali alga pareigūnui, kuris neturi aukštojo išsilavinimo, baigęs tik profesinę policijos mokyklą, – 700 eurų yra tikrai šis tas. O vidurinei grandžiai – 850 eurų. Todėl Vyriausybė tokiais atvejais privalo prisidėti ir skatinti tokias reformas, ieškoti papildomo finansavimo skatinant kitas institucijas taip veikti. Taip, komunikavimo problemos bendruomenės viduje matėsi. Daug kas nesuprato reformos tikslų, daug kas nenorėjo, kiti buvo nepatenkinti dėl krūvio. Taip, krūviai buvo tikrai išbalansuoti. Vienuose komisariatuose buvo kelios bylos pas tyrėją, kituose – keliasdešimt, buvo griežtas hierarchinis suskirstymas. Buvo tiesiog pasakoma, kad jei nesuprantate reformos tikslų, tai durys štai ten, išeitinė garantuota, galite eiti.

– Suprantu, kad jums skundėsi jūsų buvę pavaldiniai?

– Ne tik pavaldiniai, mes tą girdėjome ir iš pareigūnų, ir iš savivaldos atstovų. Pats tas vaizdas, matant savaitgalį komisariatus, kur langinės nuleistos, bet tai garantavo daugiau žmonių dirbančių gatvėje. Klausimas, ar tie patruliuojantys pareigūnai gali atlikti tas funkcijas, kurios numatytos, tai, matyt, iki galo dar ne. Pareigūnai skundėsi, kad buvo reikalingas pereinamas mokymų laikotarpis, nors policija į tai, kiek žinau, investavo pakankamai. Taip, kad faktas, jog reforma padaryta, nėra taip, kad matytume ženklų kriminogeninės situacijos pablogėjimą, o vertinimą dabar daro vidaus reikalų ministerija ir bus priimti sprendimai. Bet esminis dalykas, ką parodė reforma yra tas, kad darant pokyčius sprendžiasi aprūpinimo klausimai, nauja technika ir t. t.

– Ir pati institucija save reformavo, nesant ypatingo palaikymo iš viršaus, švelniai tariant.

– Pradėta buvo su ypatingu palaikymu ir paspirtis buvo didžiulė.

– Kalbu apie tai, kad VRM ministras buvo net pristabdęs reformą.

– Ministras privalėjo reaguoti ir pristabdyti. Ir ta pauzė taip pat davė rezultatą, kadangi pareigūnai kėlė papildomus klausimus. Jūs mums keliate papildomas funkcijas, kad įvykio vietoje turime padaryti viską nuo A iki Ž, bet tam reikalinga ir speciali technika, transportas, specialioji ekipiruotė ir t.t. Norint duoti naujas funkcijas, turi ir aprūpinti. Bet tai buvo daroma lygiagrečiai. Aš jau nekalbu apie bendrųjų funkcijų konsolidavimą. Viena buhalterija, vienas materialinis aprūpinimas. Tai yra žingsnis į tą bendrą konsolidavimą. Ir antras, neišvengiamas VRM sistemai žingsnis, tai kad VRM turi tapti vieninteliu asignavimų valdytoju, kad galėtų racionaliai spręsti visos sistemos finansavimo, aprūpinimo ir struktūrinių reformų klausimus.

– Praėjusią savaitę buvote susitikęs su pedagogais. Tačiau panašu, kad po susitikimo pedagogams kilo daugiau klausimų, nei jie gavo atsakymų. Pagrindinis klausimas – ką reiškia didesni atlyginimai, kai bus geresni mokinių mokymosi rezultatai?

– Čia paimta dalis minties ir nepasakyta kas buvo kalbama. Tiesiog su mokytojų profsąjungomis mes pakankamai atvirai kalbėjome. Jie patys skundėsi, kad blogi mokinių pasiekimai. Dėl to buvo pasakyta, kad reikia daryti struktūrines reformas, kalbėti apie kitą darbo apmokėjimo sistemą, įvesti vadinamąjį etatinį apmokėjimą. Taip pat atsisakyti mokinio krepšelio, pereiti prie klasių komplektų finansavimo, kalbėti apie patį tinklą ir kokybę. Tada, sprendžiant visus išvardintus klausimus, galima galvoti apie papildomas injekcijas į sistemą. Dabar, kol sistema netobula, pasakoma, kad jūs kitais metais mums skirkite 200 mln. iš kur norite. Ta investicija yra sunkiai įsivaizduojama, žinant galimybes.

Prognozuojant tarybos sprendimą trauktis, galbūt frakcija Seime galėtų įsipareigoti remti teikiamus įstatymų projektus ir palaikyti valdančiąją koaliciją iki sesijos pabaigos.

Kita vertus, į neefektyviai veikiančią sistemą nesinori papildomai investuoti. Bet tikrai niekas nesako, kad mokytojo profesijos prestižo didinimas nereikalingas, kad nereikia kelti jų kompetencijų ar įvesti normalaus etatinio apmokėjimo. Mums reikia apsispręsti, kiek mokytojų reikia ir tada, lygiagrečiai darant struktūrines reformas, tikėtis papildomo finansavimo. Struktūrinėje reformoje mes tuos žingsnius darome, finansų ministras jau darbą padarė. Jei tai būtų pripažinta, kaip struktūrinė reforma, taip, mes galėtume tas papildomas išlaidas didinti ir mūsų neribotų fiskalinės drausmės taisyklės. Bet tai irgi nepasidaro per du mėnesius. O norint įrodyti, kad struktūrinė reforma yra reforma, reikia pademonstruoti, kokie bus rezultatai. Ar mus tenkina ta situacija, kokia dabar yra, o akivaizdu, kad ne, tada mes turime kriterijus, kad įgyvendinus reformą bus pasiekti tokie kokybiški rezultatai.

– Pristatyti valstybės reformos esminiai principai. Bet štai keletas konkrečių dalykų iš dabarties. Paskelbtas konkursas į Kalėjimų departamento vadovo pareigas. Jį laimėjo buvęs departamento vadovas, buvęs jūsų viceministras Artūras Norkevičius, bet jis į šias pareigas neskiriamas. Kodėl?

– Tai kausimas teisingumo ministrei.

– Ar tikrai ne jums?

– Tikrai ne man, tai yra ministrės pozicija. Aš lygiai taip pasakiau, kad kiekvienas iš pretendentų turi teisę dalyvauti konkurse.

– Ne jūs nurodėte ministrei neskirti šito asmens, nes jis buvo jūsų viceministras?

– Aš negaliu sakyti, kad žmogus buvęs viceministru negalėtų būti skiriamas. Toks yra žmonių pasirinkimas, vertinant savo finansinius įsipareigojimus ar politinė ateitį ar dar kažką.

– Bet jam šis sprendimas atsirūgo?

– Nemanau. Tai klausimai susiję su paties konkurso eiga. Ir dar vienas dalykas, tai, kad buvo vertinami to laikotarpio patikrinimai Kalėjimų departamente, kur buvo nustatyti tie patys esminiai sisteminiai trūkumai. Taigi ministrė priėmė sprendimą, kad tai žmogus, kuris negalės to proveržio padaryti, kalbant apie labai svarbią šią bausmių vykdymo sistemą. Nenoriu įžeisti tų pareigūnų, kurie dirba. Mes net neįsivaizduojame, kokiomis sąlygomis dirba prižiūrėtojai, geriausia būtų pamatyti ekskursijose. Tai yra tragedija. Be to, ką mes matome toje sistemoje, tai ir buhalterė su antpečiais ir ūkininkai bei personalas su antpečiais, kur visi statutiniai pareigūnai su didžiuliu socialinių garantijų paketu ir išlaikymu, jau nekalbant apie viduje esančią situaciją, kriminogeninę situaciją, subkultūrą. Čia ne tai, kad drastiški, chirurginiai pokyčiai. Ministrė, matyt, priėmė argumentuotą sprendimą. Tai nebuvo mano nei politinis, nei asmeninis sprendimas.

– Kitas konkursas. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos nuo pavasario neranda tinkamo vadovo. Dabar antrąkart paskelbtas konkursas, tik reikalavimai direktoriaus pareigoms sumažinti iki vienerių metų vadovavimo patirties. Portalas 15min.lt kelia versiją, kad konkurso sąlygos ruošiamos konkrečiam žmogui – dabartinei Ūkio ministerijos darbuotojai Eglei Kudzmanienei, kurios vyras patarinėja Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui. Valstybės tarnybos departamentas prieštaravo tokioms sąlygoms, bet to nepaisyta. Neatrodo, kaip skaidri veikla?

– Jei yra tai, ką jūs sakote ir yra pagrindai kažkokioms abejonėms, tai tas konkursas tikrai negali įvykti. Turime bendrą informaciją, tiesiog pirmas konkursas neįvyko, pretendentai nesugebėjo peržengti minimumo kartelės ir argumentuojama, kad dėl to buvo sušvelninti reikalavimai. Jei bus bet kokios indikacijos, kad kažkam yra padaryta, tai vienareikšmiškai bus mano politinis įsikišimas. Jei reikės dalyvauti ir atrankos komisijos veikloje, tikrai pasižiūrėsime, kad nebūtų jokių sąsajų, kad kažkam pažadėtas postas.

– Valstybės tarnybos reformoje siūlote didelį paketą priemonių. Jūsų nuomone, kokie esminiai punktai?

– Depolitizavimas, profesionalumas, motyvacijos skatinimas, dirbančių žmonių ir siekiančių rezultato atlyginimų kėlimas, skaidri ir nešališka atranka, kadencijų įvedimas. Ir dar vienas esminis dalykas, tai tie žmonės, kurie šiandien yra valstybės tarnautojai ir nevykdo arba neatlieka viešojo administravimo funkcijų ir kas atlieka vidaus administravimo funkcijas, pagalbines funkcijas, negali tokio statuso turėti.

– Valstybės tarnautojų dabar yra daugiau nei 52 tūkst., po reformos liktų apie 20 tūkst. tik dėl to, kad tų 30 tūkst. pareigos yra per žemos būti valstybės tarnautojais?

– Tiesiog yra atliekamos kitokios funkcijos. Dalis tame skaičiuje yra statutinių tarnautojų, kuriems veiklą reglamentuoja statutas. Bet esminiai dalykai yra išgryninti. Tie, kas tą statusą tikrai turi turėti ir reikia leisti žmonėms motyvuoti juos dirbti, siekti rezultato. Reikia pakeisti tą stereotipą, kad jie nieko neveikia, tik kavą geria. Tokių yra, bet neturėtų būti. Nuo 2009 m. tiems žmonėms nekelti atlyginimai. Bet mano pasakymas principinis, atlyginimai – iš struktūrinės reformos padarymo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"