Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Saulius Skvernelis: dėl LRT reikia kreiptis į teisėsaugą

 
2018 01 12 10:38
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Teisėsauga turi atlikti tyrimą, kaip nacionalinis transliuotojas LRT naudoja valstybės lėšas, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Tikrai yra klausimų labai daug. Pažiūrėjus tą informaciją, man, kaip buvusiam teisėsaugininkui, vienareikšmiai mano sprendimas būtų kreiptis į teisėsaugą, kad būtų atliekamas tyrimas“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Jis teigė, kad esama duomenų, jog LRT valstybės lėšas gali naudoti „ne tik neefektyviai, bet ir neskaidriai“.

Pasak S. Skvernelio, esama tokių prielaidų, o jas patikrinti geriausiai galėtų teisėsaugos institucijos ir Viešųjų pirkimų tarnyba.

„Galiausiai mes, politikai, nesame ekspertai vertindami laidų lygį ir kainą, o teisėsauga turi teisę ir pareigą paskirti arba ekspertizę, arba pasitelkti specialistus, kurie atsako už savo ekspertizę ir pasirašo, nes gresia baudžiamoji atsakomybė“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

„Tą reikia padaryti Seimo nutarimu“, – teigė premjeras, turėdamas galvoje kreipimąsi į teisėsaugą.

„Jeigu bus pasirinktas kitas kelias – (laikinoji tyrimo – BNS) komisija, gali toks kelias būti, bet jokiu būdu negali net būti prielaidų, kad bandoma procesą politizuoti ir kištis į žiniasklaidos nepriklausomumą“, – pabrėžė jis.

Komisiją išprovokavo LRT Taryba

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas ir frakcijos Seime seniūnas Ramūnas Karbauskis savo ruožtu teigė, kad dauguma frakcijos narių, mano, jog LRT valdymo, ūkinę ir finansinę veiklą turėtų tirti Seimo komisija.

„Buvo pakeltos rankos šiuo klausimu frakcijoje ir jokio nuomonių skirtumo nėra, yra šiek tiek skirtingas požiūris, kokiu keliu eiti. Frakcija vieningai balsuos už komisijos sudarymą“, – penktadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, laikinoji tyrimo komisija – civilizuočiausias kelias šiuo klausimu. Politikas pabrėžė, kad LRT taryba išprovokavo Seimo narius imtis tyrimo, nes nepateikė prašomų duomenų.

„Taip, kaip pateikta medžiaga (iš LRT tarybos – BNS) šiandien, skaityti labai sunku, viskas suversta bet kaip, 800 puslapių. Komisijos laukia didelis darbas išnagrinėti visa tai. (...) Visa tai, kas ten matyti, yra labai skandalinga. Dar faktas yra tai, kad didelė dalis informacijos nepateikta, ir tai turbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl komisijos reikia“, – tvirtino „valstiečių“ lyderis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat sakė norįs gauti atsakymus iš LRT.

„Klausimai yra užduoti LRT Tarybai ir tuos atsakymus iš LRT Tarybos turėtų įvertinti komisija, visi kiti klausimai yra kiti klausimai. Noras sutapatinti sukelia tokį keistą požiūrį – kodėl klausiame LRT Tarybos, o atsakymus gauname iš kitur“, – kilusiu triukšmu dėl noro tirti LRT stebėjosi parlamento vadovas.

Klausimai turi būti atsakyti

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis penktadienį sakė, kad dėl laikinosios tyrimo komisijos LRT veiklai tirti didžiausia opozicinė frakcija balsuos laisvai.

„Manau, kad daugiau bus nepritariančiųjų komisijos sudarymui, bet keletas balsų už komisiją bus. Aš pritarsiu komisijos sudarymui, manau, kad ji turi būti sudaryta ir klausimai turi būti atsakyti. Mano supratimu, jų (atsakymų – BNS) nebuvo pateikta, ir pozicija, kurią užėmė nacionalinis transliuotojas, buvo netinkama“, – sakė G. Landsbergis.

Kita vertus, jis pabrėžė, kad komisijos tyrimas jokiu būdu neturėtų kištis į nacionalinio transliuotojo laidų turinį.

„Turinys, nepriklausomybė žmonių, kuriančių turinį, turi būti apsaugota, – sakė konservatorius. – (...) Aš manau, kad turime labai aiškiai užbrėžti ribas, kiek toli eis Seimo kompetencija ir kiek daug Seimas turėtų daryti.“

Jis taip pat teigė manantis, kad Seimo komisijos reikia, nes atsakingos valstybės institucijos „nėra pajėgios atsakyti į šiuos klausimus dėl susiformavusios situacijos“.

Nori finansinių duomenų

Penktadienį, paskutinę pratęstos Seimo rudens sesijos dieną, parlamentarai ketina spręsti, ar atlikti visuomeninio transliuotojo finansinės ir ūkinės veiklos tyrimą.

Atlikti tokį tyrimą siūlo 40 Seimo narių iš valdančiosios „valstiečių“, opozicinės „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijų.

Tuo metu Seimo opozicija kritikuoja tokią iniciatyvą, sakydama, kad LRT veiklos tyrimas gali būti traktuojamas kaip bandymas pažeisti nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą. Liberalų sąjūdžio lyderis Eugenijus Gentvilas paragino kitus opozicijos atstovus nedalyvauti priimant sprendimą sudaryti parlamentinę tyrimo komisiją ir nedeleguoti savo atstovų į ją.

Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas įvertinti LRT Tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.

Be to, komisija turėtų nagrinėti, ar LRT valdymo struktūra, apibrėžtos jos funkcijos bei kompetencijų pasidalijimas atitinka europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką, ar užtikrina skaidrų LRT darbą ir sudaro tinkamas sąlygas nacionalinio transliuotojo misijai įgyvendinti.

Pagal projektą, parlamentarai turėtų įvertinti, ar 15 metų neatnaujintas Vyriausybės nutarimas nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai atsirasti ir LRT išvengti viešųjų pirkimų procedūrų. Be to, komisijai siūloma pavesti išaiškinti, ar LRT iš prodiuserių perkamų paslaugų kainos atitinka rinkos sąlygas, ar jo turtas nuomojamas rinkos kainomis ir pan.

Prieš tai kelios dešimtys parlamentarų dukart teikė LRT Tarybai klausimynus, užduodami panašius klausimus, bet visų atsakymų negavo.

LRT Taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau sutikus prodiuseriams dalį duomenų pateikė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"