Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Šaulių vadas perrinktas taikiai

 
2006 12 18 0:00
Pulkininkas leitenantas Juozas Širvinskas (kairėje) nesulaukė žadėto nepatenkintųjų šaulių pasipriešinimo.<br>Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"
Pulkininkas leitenantas Juozas Širvinskas (kairėje) nesulaukė žadėto nepatenkintųjų šaulių pasipriešinimo.
Nuotrauka: © "Lietuvos žinios"

Išvakarėse skambėjusios užuominos apie Lietuvos šaulių sąjungos vado keitimą nepasitvirtino. Ilgametis šios organizacijos lyderis prie jos vairo stovės jau trečią kadenciją.

Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) artimiausius trejus metus ir toliau vadovaus pulkininkas leitenantas Juozas Širvinskas. Taip nuspręsta savaitgalį Kauno karininkų ramovėje vykusiame šios visuomeninės organizacijos suvažiavime, nors jo išvakarėse kalbėta, kad rinkimai gali tapti kone protesto akcija prieš Širvinską, kuris LŠS vadovauja nuo 2001-ųjų. Teigta, kad itin skeptiškai prieš lyderį nusiteikę dalis Klaipėdos, Telšių ir Tauragės rinktinių šaulių. Tačiau suvažiavimas vyko itin taikiai.

Giedojo ditirambus

Širvinsko kandidatūrą suvažiavimui pateikė krašto apsaugos ministro Juozo Oleko įgaliotas Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Valdas Tutkus. "Šaulių veikla esame patenkinti. Itin svarbus šios organizacijos vaidmuo ruošiant jaunimą karinei tarnybai, ugdant pilietiškumą ir propaguojant kariuomenę. Per trejus metus Šaulių sąjungos rengiamose vasaros stovyklose dalyvavo daugiau kaip 17 tūkst. jaunuolių", - delegatams kalbėjo Tutkus.

Pasak ministro Oleko, šauliai yra aktyvioji visuomenės dalis ir bus reikalingi tiek, kiek patys prisidės prie savo bendruomenės ir visos valstybės. "Jūsų veiklos deimančiukas yra vien tai, kad net trečdalis šiemet įstojusiųjų į Lietuvos karo akademiją yra jaunieji šauliai! Ir toliau nepamirškite skirtingų kartų ir raskite patrauklias veiklos sritis penkiolikmečiui, trisdešimtmečiui ar šimtamečiui", - ragino ministras.

Diskutuoti nenorėjo

Bene įdomiausia suvažiavimo dalis - Širvinsko ataskaita už nuveiktą darbą. Apibendrindamas savo kalbą jis pabrėžė, kad šiuo metu didžiausia problema, su kuria susiduria organizacija, - pačių šaulių netikėjimas savo galiomis. Esą vangiai dalyvaujama viešojoje veikloje, pasigendama tradicijų, esama abejingumo.

Trečiai kadencijai poste likęs šaulių vadas kalbėjo ir apie finansinius sunkumus bei kitas kasdienes veiklos problemas. Širvinsko kalbos, regis, pasiekė susirinkusiųjų ausis ir širdis, mat pulkininkas leitenantas sulaukė vos vieno nedrąsaus klausimo - kiek LŠS išleidžia lėšų bylinėjimuisi su atleistais šauliais. "Kažkam reikia, kad sąjunga būtų nevaldoma ir nedrausminga organizacija. Buvęs Klaipėdos jūros šaulių rinktinės vadovas buvo atleistas teisėtai, tačiau jis dangstėsi biuleteniais. Jam jau pradėta byla dėl finansinių nuostolių, bet apie tai niekas nekalba. Jo veikla manęs netenkino, tai gali paliudyti kiti", - nuo tiesaus atsakymo išsisuko Širvinskas.

Pabrėžtina ir tai, kad pagal reglamentą numatytose diskusijose apie LŠS veiklą ir vadovavimą jai nepanoro dalyvauti nė vienas suvažiavimo delegatas. Tad kokie bus rinkimų rezultatai, tapo aišku suvažiavimui net neįpusėjus.

Pamaina būtina

Šaulių suvažiavime dalyvavusios Seimo Nacionalio saugumo ir gynybos komiteto narės Rasos Juknevičienės LŽ pasiteiravo, ką ji mano, kad organizacijai jau trečią kadenciją iš eilės vadovaus tas pats žmogus.

"Pamaina būtina, tik nežinau, ar ji šiuo metu realiai yra. Paprastai mes bendraujame su tokių struktūrų vadais ir galbūt ne visada žinome tikrąją situaciją. Šaulių sąjunga turi bėdų. Tai ir finansavimo dalykai, ir iš jų kylančios personalo problemos. Akivaizdu, kad finansavimą didiname per mažai. Tačiau mane labiausiai džiugina tai, jog ši struktūra nebijo žodžio "patriotas", - kalbėjo Juknevičienė. Pagal prieš 10 metų priimtą Šaulių sąjungos įstatymą, kuris, kaip manoma, išgelbėjo ją nuo susinaikinimo, LŠS yra savanoriška, pilietinės savigynos visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai ir civilinės saugos bei gelbėjimo sistemos institucijoms. Manoma, kad sąjungos vaidmuo bus itin svarbus, kai Lietuvos kariuomenėje bus atsisakyta šauktinių ir pereita prie profesionaliosios tarnybos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"