Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Sauliaus Skvernelio užmojai privertė suklusti

 
2018 01 04 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Premjero Sauliaus Skvernelio noras pagerinti dvišalius santykius su Vakarų sankcijų ribojama Rusija sukėlė nemažai klausimų. Politikai ir apžvalgininkai svarsto, kas lėmė tokią Vyriausybės vadovo poziciją.

S. Skverneliui pareiškus, kad šiemet Lietuva turėtų atnaujinti politinius kontaktus su Rusijos valdžios atstovais, prezidentė Dalia Grybauskaitė toliau demonstruoja griežtą poziciją. Ji išdėstė keturias sąlygas, kurių laikantis su kaimyne valstybe būtume pasirengę bendradarbiauti glaudžiau.

Saulius Skvernelis: „Tiesus ir principingas kalbėjimas yra geriau nei visiškas nesikalbėjimas.“

Politikai ir politologai tikina, esą S. Skvernelio norai neturi konkretaus pagrindo. Rusijos politika tarptautinėje arenoje nepasikeitė, konfliktas Rytų Ukrainoje tebesitęsia. Be to, dvišaliai kontaktai ir be aukščiausio lygio politinių ryšių yra gana intensyvūs.

Dialogas turi vykti

Premjero S. Skvernelio teigimu, Lietuva – vienintelė Europos Sąjungos (ES) valstybė, politiniu lygmeniu nepalaikanti jokių darbinių kontaktų su Rusija. „Rusija – sudėtinga kaimynė. Tačiau veiksmingai politikai reikalingi komunikacijos kanalai. Dabar jų iš esmės nėra. Mes sakome, kad jie turi būti sukurti. Turi vykti dvišalis dialogas. Neturime bijoti pasakyti tiesą – ir pasakyti ją tiesiai į akis.

Drąsus ir atviras aiškios pozicijos išsakymas – mūsų stiprybė. Visos kitos ES valstybės išlaiko komunikacijos kanalus su Rusija. Retorinis klausimas: ar Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos oficialių pareigūnų kontaktai su Rusijos politikais yra traktuojami kaip santykių su Rusija peržiūra? Ne. Tiesus ir principingas kalbėjimas yra geriau nei visiškas nesikalbėjimas. Tokios pozicijos laikosi net NATO, kuri stiprina savo rytinį flangą, kartu išlaikydama komunikacijos kanalus su Rusija“, – feisbuke vakar parašė premjeras.

Anot S. Skvernelio, Rusija geriausiai supranta ne tylos politiką, o konkrečius darbus ir veiksmus, kuriais stipriname savo šalies saugumą ir užtikriname savo piliečių valią gintis, jei toks poreikis kada nors iškiltų. Jis tvirtino, kad Lietuva niekada nepripažino ir nepripažins Krymo okupacijos, laukia Minsko susitarimų įgyvendinimas, o Ukraina išlieka mūsų svarbiausia partnerė.

„Nesvarstome ir nekalbame apie sankcijų Rusijai politikos peržiūrą. Tai ES suderinta pozicija, ir kol neišnyko pagrindas, dėl ko sankcijos buvo pritaikytos, negali būti jokios kalbos apie jų švelninimą ir panaikinimą“, – aiškino Vyriausybės vadovas.

Taip pat S. Skvernelis pažymėjo, kad atvirai ir oriai išsakome ir išsakysime savo principines nuostatas nežemindami Rusijos valstybės, jos žmonių. „Nesame rusofobai. Rusai Lietuvoje tradiciškai yra stipri ir iš esmės neblogai integravusis bendruomenė, turinti visas pilietines, ekonomines teises, kultūrinės, religinės ir kalbinės saviraiškos galimybes. Tikimės tokios pačios pagarbos mūsų valstybei, mūsų istorijai iš Rusijos“, – tikino jis.

Maskvos reakcija

D. Grybauskaitės atsakyme „Lietuvos žinioms“, kurį perdavė prezidentės spaudos tarnyba, teigiama, kad mūsų šalies pozicija yra nuosekli ir principinga – siekiame lygiaverčių ir abipuse pagarba paremtų santykių su visais kaimynais. „Kai Rusija pakeis agresyvią politiką kitų šalių atžvilgiu, atsisakys okupuotų teritorijų, nustos pažeidinėti tarptautinę teisę, nesikiš į kitų valstybių rinkimus – tuomet būsime pasirengę bendradarbiauti glaudžiau“, – dėstė šalies vadovė.

Į D. Grybauskaitės žodžius, kad Lietuvos santykiai su Rusija galėtų keistis šiai atsisakius agresyvios politikos, praėjusią savaitę sureagavo Maskva. Interviu interneto portalui 15min.lt tąsyk prezidentė pabrėžė, kad keičiantis geopolitinei situacijai Lietuva turėtų būti pasirengusi koreguoti poziciją Rusijos atžvilgiu, neatsisakydama vertybių. Pasak šalies vadovės, su kaimynais geriau bendradarbiauti, nei kariauti.

„Jeigu tai ne žingsnis viešųjų ryšių požiūriu, o iš tikrųjų rimtas, apgalvotas sprendimas koreguoti savo tradicinę poziciją, tai vertinsime ne tiek pagal pareiškimus, kiek pagal realius darbus. Labai dažnai pareiškimai ir veiksmai tarpusavyje disonuoja“, – tąsyk teigė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji pridūrė, kad Maskva ne prieš, jeigu D. Grybauskaitė pademonstruotų lankstumą.

Kontaktų esama

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius mano, kad premjeras turėjo omenyje aukšto lygio dvišalius politinius susitikimus, kurie iš tiesų nevyksta jau kelerius metus.

„Tačiau jis puikiai žino, kad kontaktai yra ir jie tikrai, sakyčiau, gana intensyvūs“, – pabrėžė jis. Ministras minėjo, kad nors ir taikomos sankcijos, pastaraisiais metais mūsų eksportas į Rusiją išaugo beveik 30 procentų. Padaugėjo turistų iš Rusijos, aktyviai veikia vizų centrai, pasienyje vyksta bendradarbiavimas tarp regionų, įgyvendinami kultūriniai projektai, mūsų šalyje trečius metus rengiamas Laisvosios Rusijos forumas ir pan.

Aiškinama, kad aukšto lygio dvišaliai politiniai susitikimai buvo įšaldyti, nes mūsų šalis laikosi nuoseklios pozicijos Rusijos atžvilgiu dėl jos veiksmų Ukrainoje. „Taip yra ne dėl mūsų veiklos. Mes neaneksavome Krymo, nesikišame į kitų šalių vidaus politinius reikalus. Jeigu pasikeistų Rusijos pozicija, vertinimai, pasikeistų ir mūsų požiūris“, – tikino L. Linkevičius.

Žinutė prieš rinkimus

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkė Rasa Juknevičienė teigė nežinanti nė vieno lietuvio, kuris nenorėtų gerų santykių su Rusija. „Esmė – kaip tie geri santykiai suprantami. Kremlius gerus santykius supranta kaip įtaką, užvaldymą. Manyti, kad dabartinė Rusija draugaus tik dėl draugystės, yra kvaila. Arba tai yra sąmoninga premjero žinutė daliai piliečių prieš 2019 metų prezidento rinkimus. Mat jie Lietuvoje visada yra ir dar ilgai bus geopolitinis iššūkis. Čia ne apie gatvių asfaltavimą Kaune bus kalbama. Čia vėl bus pasirinkimas tarp labiau Vakarų ar labiau Rytų“, – feisbuke rašė parlamentarė.

R. Juknevičienei akivaizdu, kad prezidento rinkimai S. Skverneliui jau dabar yra svarbiausi. Tai, kad Rusija bus viena jų temų, normalu. Politikės nuomone, net ir apie santykius su Rusija – nuosaikiau ar radikaliau – galima kalbėti nekenkiant savo kraštui. „Kas gi draudžia viceministrų lygio santykius užmegzti? Tik ar po šito komentaro jie atsiras?“ – kalbėjo ji.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Perkrauti santykių nepavyko

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas pažymėjo, kad kaimynės šalys turi kasdien spręstinų klausimų, pradedant konsuliniais, baigiant sankcijų nepaliesto verslo reikalais. Toks bendradarbiavimas, anot politologo, vyksta nepaisant politinių nesutarimų ir taikomų sankcijų.

„Jeigu juos reikia spręsti, jie ir yra sprendžiami. Paprastai tai daroma žemesniu biurokratiniu lygmeniu, neįtraukiant svarbių politinių figūrų. Netgi užsienio reikalų ministrų susitikimas būtų visiškai natūralus dalykas, jeigu būtų labai konkretus reikalas, t. y. jei jis būtų skirtas konkrečiai problemai spręsti ar aptarti. Tačiau ieškoti santykių vien dėl santykių ir taip tarsi rodyti gerą valią šiuo metu neturime jokio preteksto ir priežasties“, – akcentavo jis.

Tomas Janeliūnas: „Kad ir kaip draugiškai ar nedraugiškai žiūrėtume į Rusiją, tai jos elgesio nepakeis.“

T. Janeliūno nuomone, tai, kad S. Skvernelis prabilo apie santykių su Rusija atnaujinimą, yra politinė žinutė. „Kodėl jis nusprendė būtent apie tai dabar kalbėti? Čia tikriausiai yra įdomiausias klausimas. Einamieji, kasdieniniai reikalai, kurie sprendžiami ministerijų, konkrečių žinybų lygiu, paprastai nereikalauja jokių politinių žinučių, pasiteisinimų, išankstinių visuomenės nuomonės parengimų ir t. t.“, – pažymėjo politologas.

T. Janeliūnas priminė, kad perkrauti santykius bandė ne vienas aukštas pareigas ėjęs politikas. Tačiau tai nepavyko D. Grybauskaitei, buvusiam užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui. „Gali būti, kad S. Skvernelis įsivaizduoja, kad vien savo asmenybe sugebės rasti stebuklingą santykių su Rusija receptą. Jį verta būtų perspėti, kad tai tikrai neįvyks, nes čia jau ne asmenybių, o visų tarptautinių struktūrų ir bendros tarptautinės geopolitinės aplinkos rezultatas. Kad ir kaip draugiškai ar nedraugiškai žiūrėtume į Rusiją, tai jos elgesio nepakeis“, – įsitikinęs jis.

Apie ką nori kalbėtis?

VU TSPMI dėstytoją Vytį Jurkonį nustebino S. Skvernelio norai. Jis taip pat minėjo, kad būta ne vieno nesėkme pasibaigusio bandymo pagerinti santykius su Rusija. Anot jo, taip susiklostė, nes kaimynės valstybės valdžia į dvišalius santykius daugiausia žiūri iš galios ir jėgos pozicijų.

Tačiau, anot V. Jurkonio, mintis kalbėtis su kaimynais nėra neteisinga. Pagrindinis klausimas – koks būtų tų pokalbių turinys: verslas, politika, energetika, visuomenė, žmogaus teisės. Pavyzdys, kad kitos ES valstybės bendradarbiauja su Rusija, esą nėra visiškai tinkamas.

Vytis Jurkonis: „Jei kalbama apie ekonominius ryšius, matome, kad Rusija išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių.“

„Sunku save lyginti su Vokietija, kuri įvairiais lygiais bando kalbėtis su Rusija. Tačiau kai lyginame save, tarkime, su kaimyne Latvija, tai jos kontaktai ir santykių su Rusija pobūdis mažų mažiausiai nežavi. Nereikėtų to pavydėti, gal net priešingai – reikėtų vengti, nes kitaip galima nusiristi iki Kipro. Ar tikrai to nori premjeras? Kaip žinoma, Kipras dėl savo ryšių su Kremliumi yra ne tik nemaža kliūtis bendrai ES pozicijai, bet ir įvairių kitų grėsmių šaltinis“, – tvirtino politologas.

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

V. Jurkonis akcentavo, kad diplomatiniai santykiai su Rusija nėra nutraukti, vyksta dvišaliai pareigūnų susitikimai. Be to, palaikomi aktyvūs kontaktai su kaimynės šalies demokratais.

„Galbūt norima kažkokios kitos kokybės ar turinio. Vėlgi grįžtame prie to paties: kokio turinio norima, kokiu lygiu norima kalbėtis ir apie ką? Jeigu kalbama apie verslą, ekonominius ryšius, pasižiūrėję į Statistikos departamento duomenis matome, jog Rusija buvo ir išlieka viena pagrindinių prekybos partnerių. Mastas šiek tiek mažėja, bet suprantame kontekstą kodėl. Buvo paminėtas žodis „izoliacija“. Iš esmės agresyvi Kremliaus politika kaimynių atžvilgiu rodo, kad reikėtų labiau žiūrėti į Maskvą, o ne ieškoti kaltų savose gretose“, – mano jis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"