Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

S. Skvernelis – prezidentas: tai realiau, nei manote

 
Kai kurių politologų nuomone, prezidentu tapęs Saulius Skvernelis būtų priklausomas nuo Ramūno Karbauskio.
Kai kurių politologų nuomone, prezidentu tapęs Saulius Skvernelis būtų priklausomas nuo Ramūno Karbauskio. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nors premjeras Saulius Skvernelis vis dar koketuoja nesakydamas, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, jo aplinkos laidomos užuominos leidžia spėti, kad sprendimas bus teigiamas. Kai kurie politologai dėl to nėra tikri, tačiau sutinka, kad jei šis ryšis, jo šansai laimėti yra dideli.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) atvertė kortas, atskleidė, kad kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose remtų premjerą Saulių Skvernelį, o kitų kandidatų kol kas neturi. Vyriausybės vadovas apie savo planus kalba mįslingai, bet pripažįsta, kad sprendimą dėl to, ar kandidatuos, jau yra priėmęs. Kaip vertinti jo galimybes?

Stebina žmonių pozicija

Apie tai, kad tarp „valstiečių“ jaučiamas stiprus palaikymas S. Skverneliui, po praėjusį savaitgalį vykusio partijos sąskrydžio pasakojo LŽVS pirmininko pavaduotojas, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. „Buvo partijos sąskrydis, žmonės turėjo galimybę pasikeisti nuomonėmis – be jokios abejonės, viduje jaučiasi, kad yra didelė parama dabartiniam premjerui. Bet pirmiausia premjeras turėtų apsispręsti ir paskelbti savo sprendimą. Partijos viduje daugiau kokių nors save identifikavusių kandidatų bent jau aš negirdžiu“, – Žinių radijui aiškino ministras. Anot V. Sinkevičiaus, „valstiečai“ galėtų planuoti išankstinius kandidatų rinkimus, jei jų daugiau iškeltų skyriai. „Jei turėsime kelis kandidatus – kodėl gi ne. Bet įtariu, kad jei skyriai ir teiks, teiks vieną, ar jei teiks kelis, kiti nenorės“, – sakė LVŽS vicepirmininkas.

S. Skvernelis tikino jau priėmęs sprendimą dėl dalyvavimo 2019 metų gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „Sprendimą esu priėmęs, bet, kaip jau minėjau, daug kas priklausys nuo įvairiausių kitokių aplinkybių“, – teigė jis. Premjeras džiaugėsi LVŽS jam reiškiama parama ir pažymėjo, kad rinkimų kampanija jau prasidėjo, nors oficialiai apie savo ketinimus siekti prezidento posto yra paskelbę tik keli politikai. „Matau, kas vyksta, matau, kaip daroma, intrigos atsiranda vis daugiau ir daugiau“, – kalbėjo jis.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė portalui delfi.lt yra sakiusi, kad žmonėms ne visos S. Skvernelio kaip asmenybės savybės patinka. Ne tik kaip vieną pranašumų, bet ir kaip trūkumą kai kurie gyventojai nurodo tai, kad jis – buvęs policininkas. S. Skvernelį tokia pozicija stebina. „Matyt, gal būtų pliusas, jei būčiau veikėjas, turintis kriminalinę praeitį. Keista girdėti tokį argumentą“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai, jog buvo policininkas, kaip trūkumą turėtų įvardyti kriminalinis pasaulis ir tie, kas šiuo metu yra teisiami.

Mindaugas Puidokas Saulių Skvernelį matytų antrajame rinkimų ture, nes nemano, kad kuriam nors kandidatų pergalę pavyktų iškovoti pirmajame./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Mindaugas Puidokas Saulių Skvernelį matytų antrajame rinkimų ture, nes nemano, kad kuriam nors kandidatų pergalę pavyktų iškovoti pirmajame./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Būtų lyderis

Seimo LVŽS frakcijos narys Mindaugas Puidokas neabejojo, kad jei premjeras apsispręstų dalyvauti prezidento rinkimuose, turėtų nemažai realių galimybių laimėti. „Žinoma, padėtį greičiausiai sunkintų tai, kad būnant ministru pirmininku tenka priimti daug sprendimų ir nebūtinai populiarių. Bet kol kas premjeras šiame poste atrodo solidžiai, dirba daug sunkių ir reikalingų darbų. Mano lūkestis, kad prezidento rinkimų kampanija jam būtų sėkminga“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis priminė, kad dalyvaudamas Seimo rinkimų kampanijoje S. Skvernelis, kuris LVŽS sąraše buvo įrašytas pirmas, sėkmingai pasirodė debatuose, argumentuotai dėstydavo ir gindavo savo nuomonę. „Ir prezidento rinkimuose šis faktorius yra svarbus. Nes natūralu, kad priešininkai mėgins išnaudoti tas silpnybes, kurių visada atsiranda, kai esi premjeras“, – kalbėjo M. Puidokas. S. Skvernelį jis matytų antrajame rinkimų ture, nes nemano, kad kuriam nors iš kandidatų pergalę pavyktų iškovoti pirmajame.

„Valstiečio“ manymu, naujo premjero paieškos galėtų prasidėti S. Skverneliui patvirtinus savo dalyvavimą prezidento rinkimuose. „Nemanau, kad procesas būtų sunkus. Jei prezidentu taptų S. Skvernelis, natūralu, kad premjero ir ministrų paieškos bei tvirtinimas būtų gerokai lengvesnis bei sklandesnis dėl draugiški santykių su prezidentūra. Ne toks, koks buvo tvirtinant S. Skvernelio Vyriausybę“, – pažymėjo M. Puidokas. Pasak jo, „jei dabartiniame raidos etape“ taip nutiktų, kad visa aukščiausia valdžia – Seimas, prezidentas, Vyriausybė būtų sutelkta vienos LVŽS rankose, šaliai būtų naudinga. „Mums labai trūksta darnaus darbo tarp atskirų valdžios grandžių“, – teigė Seimo narys.

Gabrielis Landsbergis: "Kokio nors kito ryškesnio kairės pusės kandidato nei Saulius Skvernelis šiandien apskritai nematome."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Gabrielis Landsbergis: "Kokio nors kito ryškesnio kairės pusės kandidato nei Saulius Skvernelis šiandien apskritai nematome."/Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Logiški svarstymai

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui susidarė įspūdis, kad S. Skvernelis ruošiasi rinkimams. Ypač kai iš Vyriausybės ateina įvairūs populistiniai sprendimai. „Antras dalykas, kad kokio nors kito ryškesnio kairės pusės kandidato šiandien apskritai nematome. Aišku, S. Skvernelis turbūt negalėtų labai džiaugtis prezidentiniu populiarumu, bet vėl – kas kairėje pusėje galėtų mesti jam iššūkį, nepastebiu. Tad logiška svarstyti, kad jis dalyvaus rinkimuose“, – kalbėjo konservatorių lyderis.

G. Landsbergio nuomone, sprendimą, ar varžytis dėl prezidento posto, S. Skvernelis priims atsižvelgdamas į savo reitingus visuomenės nuomonės apklausose. Jis priminė, kad paskutinėje skelbtoje apklausoje, už ką rinkėjai balsuotų prezidento rinkimuose, premjerą aplenkė ekonomistas Gitanas Nausėda, Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis, keli kiti politikai. „Tai tikrai neįkvepia dalyvauti kovoje. Juo labiau jeigu rudenį prognozės, apie kurias kalba ekspertai, dėl mokytojų atlyginimų mažėjimo, kiti neišpildyti pažadai ir labai stipriai sukelti lūkesčiai gali dar stipriau paveikti reitingus. Manau, gali būti, kad išsigandęs, jog net kairėje pusėje gali pralošti kokiam nors Nagliui Puteikiui ar Aušrai Maldeikienei, S. Skvernelis nuspręs nedalyvauti rinkimuose, kad nepatirtų didesnės gėdos“, – svarstė politikas.

Kaip sakė G. Landsbergis, premjerų galimybės sėkmingai pasirodyti prezidento rinkimuose mūsų šalyje nėra geros. Vyriausybės vadovas prisiima atsakomybę už tai, kas vyksta valstybėje. Anot jo, jeigu priimami sprendimai yra skuboti, nedemokratiški, nesiekiantys sutelkimo, už juos atsakingam premjerui sudėtinga tikėtis sėkmės prezidento rinkimuose. Tačiau kito LVŽS kandidato prezidento rinkimuose G. Landsbergis nemato. Anksčiau kalbėta, kad kandidatuoti galėtų Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. „Tačiau manau, kad jo šansai yra stipriai sumenkę, ypač po jo vidutiniškai vertinamo darbo Seime“, – teigė jis.

Algio Krupavičiaus nuomone, vienas veiksnių, lemsiančių Sauliaus Skvernelio apsisprendimą kandidatuoti į prezidentus, yra tikimybė, kad pralaimėjęs rinkimus jis gali prarasti premjero postą./VDU nuotrauka
Algio Krupavičiaus nuomone, vienas veiksnių, lemsiančių Sauliaus Skvernelio apsisprendimą kandidatuoti į prezidentus, yra tikimybė, kad pralaimėjęs rinkimus jis gali prarasti premjero postą./VDU nuotrauka

Pralaimėjimas sumažintų įtaką

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius sakė, jog požymių, kad S. Skvernelis rengiasi prezidento rinkimams, yra daug. Kaip pažymėjo politologas, nors premjero darbotvarkėje vyrauja su vidaus politika susiję klausimai, pastaraisiais mėnesiais jis ne kartą bandė užsiimti ir tarptautiniais reikalais. Pavyzdžiui, vyko į kelis užsienio vizitus, dėjo daug pastangų intensyvinti Lietuvos ir Lenkijos dvišalius santykius. Komentuodamas vidaus politikos sprendimus, S. Skvernelis stengiasi būti diplomatiškas, bet nevengia pakritikuoti ir atskirų ministerijų, pavyzdžiui, šiomis dienomis oro tarštos mažinimo planą parengusios Aplinkos ministerijos. „Tačiau lazda visuomet su dviem galais. Tiesą sakant, už ministrų ir ministerijų, visos Vyriausybės veiklą yra atsakingas premjeras. Jei šiuo konkrečiu atveju premjeras nežino, kokius dokumentus rengia Aplinkos ministerija, tai rodo, kad jis galbūt nepakankamai koordinuoja ministrų ir visos Vyriausybės darbą“, – akcentavo A. Krupavičius.

Pasak politologo, ar S. Skvernelis sieks prezidento posto, tai priklausys nuo kelių dalykų. Pirma, nuo asmeninio populiarumo reitingo. A. Krupavičiaus teigimu, viršūnę Vyriausybės vadovo reitingai buvo pasiekę praėjusių metų pavasarį, bet nuo to laiko jie gerokai sumenko. „Premjerą visuomenės nuomonės apklausose aplenkė ne tik prezidentė, bet ir Kauno miesto meras V. Matijošaitis. Atrodo, kad po kelių prieštaringų sprendimų, kuriuos pavasario sesijos pabaigoje priėmė Seimas Vyriausybės teikimu, pavyzdžiui, mokesčių, pensijų reformos, kurių rezultatai realiai bus juntami kitų metų pradžioje, gali atsirasti ir daugiau kritiškesnių nuotaikų S. Skvernelio atžvilgiu“, – komentavo jis.

A. Krupavičiaus manymu, S. Skvernelio sprendimui įtakos turės ir kiti kandidatai. Jeigu tarp jų premjeras neatrodytų toks stiprus, kad galėtų patekti bent į antrąjį prezidento rinkimų turą, jis gali nesiryžti mėginti sėkmę. „Trečias veiksnys, lemsiantis apsisprendimą, yra tikimybė, kad pralaimėjęs rinkimus S. Skvernelis gali prarasti premjero postą. Dėl to, manau, jis ryšis dalyvauti rinkimuose tik tuo atveju, kai bus didelės galimybės juos laimėti. Pralaimėjimas jo politinę įtaką ir galias tikrai sumažins. Negana to, po kiekvienų prezidento rinkimų vyksta tam tikra ministrų kabineto peržiūra. Manau, 2019 metai nebus jokia išimtis. Kad ir kas būtų Seimo daugumoje, ministro pirmininko poste, tam tikras kabineto narių peržiūrėjimas tikrai vyks. Juolab kad tai būtų svarbu 2020 metų Seimo rinkimų kontekste, siekiant šiek tiek susigrąžinti ir pasididinti rinkėjų pasitikėjimą“, – aiškino politologas.

Iki šiol apie savo ketinimus dalyvauti prezidento rinkimuose paskelbė tik keli asmenys. Kol nežinomas visas kandidatų sąrašas, anot A. Krupavičiaus, sunku vertinti S. Skvernelio galimybes.

Virgis Valentinavičius: "Kad ir kaip suksi, Saulius Skvernelis yra Ramūno Karbauskio pirkinys. Dabar tas pirkinys turi galimybę tapti prezidentu."/MRUNI nuotrauka
Virgis Valentinavičius: "Kad ir kaip suksi, Saulius Skvernelis yra Ramūno Karbauskio pirkinys. Dabar tas pirkinys turi galimybę tapti prezidentu."/MRUNI nuotrauka

Konkurentų nemato

Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus akimis, S. Skvernelio šansai prezidento rinkimuose būtų neblogi. Būdamas premjeru jis yra matomas asmuo, jo populiarumas gana didelis, be to, jį remia galingiausia Seimo partija LVŽS. „Šansai geri. Kol kas nematyti nė vieno rimto konkurento, galinčio pasipriešinti valdančiosios partijos kandidatui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas. Pasak jo, didžiausi S. Skvernelio varžovai galėtų būti konservatorių ir abiejų krypčių socialdemokratų iškelti kandidatai. Nors konservatoriai turi „daugiau kandidatų negu reikia“, išrinkti geriausią gali būti nelengva – priklausys nuo TS-LKD rengiamų pirminių rinkimų sėkmės. „Partijoje tai neišbandytas dalykas, o vadovybė nėra labai patyrusi valdyti tokius procesus. Todėl kyla didelis pavojus, kad konservatoriai išrinks tiesiog atsitiktinį kanidadatą, ir šis nebus geriausias. S. Skvernelio šansai tada tik augs“, – teigė V. Valentinavičius. Jis nemano, kad rimtesnių pretendentų pavyks rasti ir socialdemokratams. „Taigi gali nutikti taip, kad S. Skvernelis laimės rinkimus“, – prognozavo politologas. Pasak jo, tai, kad tokiu atveju visa valdžia būtų sutelkta vienos partijos ir jos lyderio rankose, būtų pavojinga. „Seimo rinkimus R. Karbauskis laimėjo vadovaudamasis ilgalaike nesąžiningo konkuravimo dideliais pinigais strategija. Nematau pakankamai stiprių institucijų, kurios neleistų jam šių metodų naudoti ir per prezidento rinkimus. Ir jei šie bus laimėti, atsiras dar daugiau galimybių didinti savo įtaką“, – tikino V. Valentinavičius.

Pamainos ieškos sunkiai

Politologo manymu, tapęs prezidentu S. Skvernelis ir toliau būtų priklausomas nuo R. Karbauskio. „Dabar premjeras kartais nukrypsta nuo partijos lyderio linijos, kai ši būna per radikali ar ekstremali, bet paskui dažniausiai sušvelninta forma sugrįžta rikiuotėn. Nemanau, kad kas nors keistųsi“, – kalbėjo jis.

Pasak V. Valentinavičiaus, į LVŽS Seimo rinkimų sąrašą S. Skvernelis atėjo „faktiškai po aukciono, kuriame save buvo išstatęs pardavimui visoms partijoms“. „R. Karbauskis buvo gudriausias, nusprendės, kad tai bus vertinga investicija. Todėl kad ir kaip suksi, S. Skvernelis yra jo pirkinys. Dabar tas pirkinys turi galimybę tapti prezidentu. Kitaip tariant, S. Skvernelis be R. Karbauskio gebėjimo strateguoti rinkimus ir mokėti už politinę reklamą prezidentu netaps. Tačiau nuo to, kad S. Skvernelis bus išrinktas prezidentu, nuosavybės santykiai nepasikeis“, – teigė politologas.

Ekspertas prognozavo, kad rasti žmogų, kuris S. Skvernelį galėtų pakeisti prezidento poste, LVŽS gali būti nelengva. Jis spėjo, kad ši aplinkybė galėtų net sutrukdyti dabartiniam premjerui kandidatuoti į prezidentus. „Valstiečių“ žmogiškieji resursai labai riboti. Kiekvieno ministro paieškos jiems tapdavo galvos skausmu“, – priminė V. Valentinavičius. Jo nuomone, S. Skverneliui tapus prezidentu, premjero postas gali būti pasiūlytas ūkio ministrui V. Sinkevičiui. „Kadangi labai aiškiai siekiama visų valdžių kontrolės, nekils problemų, kad premjeru taps silpnesnė figūra. Vis vien tiek premjerą, o paskui ir prezidentą nuo užpakalinės sėdynės valdys R. Karbauskis“, – tvirtino politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"