Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rūtai Vanagaitei parūpo „Mūsiškių“ likimas

 
2018 01 05 14:29
Rūta Vanagitė./
Rūta Vanagitė./ Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Skandalingai nuskambėjusios publicistės Rūtos Vanagaitės knyga „Mūsiškiai“ „Amazon“ internetinėje parduotuvėje pardavinėjama ir po beveik 200 dolerių. Tuo metu R. Vanagaitė, anksčiau mestelėjusi, kad iš Lietuvos prekybos išimtos knygos gali būti nors ir  sudegintos, regis, keičia nuomonę: rašytoja teigia dabar laukianti atsakymo iš leidyklos „Alma littera“ dėl knygų, išimtų iš prekybos, likimo, rašo delfi.lt

Apie 27 tūkst. R. Vanagaitės knygų atsidūrė Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) sandėliuose praėjusių metų spalio pabaigoje, o leidykla „Alma littera“ sprendimą nutraukti bendradarbiavimą su R. Vanagaite ir išimti jos knygas iš prekybos vadino nuoširdžia leidyklos reakcija ir vertybiniu sprendimu.

Šiuo metu publicistė R. Vanagaitė portalui delfi.lt teigė, jog laukia leidyklos sprendimo. Esą ji laukianti arba knygų, išimtų iš prekybos grąžinimo, arba kompensacijos. O gautas knygas rengiasi atiduoti bibliotekoms. „Alma littera“ komunikacijos vadovė Audronė Mockienė teigė, jog kol kas vyksta derybos dėl sutarties nutraukimo. Šiuo metu sandėlyje dūla 2,6 tūkst. „Mūsiškių“.

LŽ primena, kad R. Vanagaitė apie partizanų vadą ėmė kalbėti, reaguodama į Seimo iniciatyvą paskelbti 2018-uosius Adolfo Ramanausko – Vanago metais, minint šimtąsias jo gimimo metines.

R. Vanagaitė interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teigė, kad A. Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.

Jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro savo ruožtu pareiškė, kad A. Ramanauskas – Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu, bet jokių įrodymų nepateikė.

Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat nurodė neturinti jokios informacijos, kurie patvirtintų E. Zuroffo kaltinimus. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas –Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą.

1957 metais partizanų vadas sovietų teismo sprendimu buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.

Lietuvoje partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko 1944 – 1953 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"