Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rūta Vanagaitė: labai gailiuosi!

 
2017 11 03 14:59
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Rūta Vanagaitė atsiprašė visuomenės. Moteris savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad labai gailisi dėl savo skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje.

„Aš nenorėjau skandalo. Nenorėjau įskaudinti garsiojo partizanų vado dukros ir jos tėvo atminimo. Ji iškentėjo daugiau negu įmanoma įsivaizduoti. Nenorėjau netekti savo ir savo šeimos dvasios ramybės. Nenorėjau netekti visų savo knygų. Netekau“, – „Facebook“ paskyroje rašo moteris.

R. Vanagaitė rašo, kad: „Mano komentarai nuskambėjo pačiu netinkamiausiu laiku – linksmos autobiografinės knygos pristatymo dieną. Priešingai, nei skelbiama sąmokslo teorijose, tai buvo atsitiktinis sutapimas ir didelė mano klaida. Ji kainavo man labai brangiai. Klausimai, kuriuos neapdariai ir ne laiku iškėliau dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago biografijos faktų nuskambėjo kaip kaltinimai Lietuvos didvyriui ir tai sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Mano žodžiai buvo priimti kaip priešiškų jėgų inicijuota ataka prieš Lietuvą. Tokios reakcijos jokiu būdu nesitikėjau ir esu jos sukrėsta.

Esu sukrėsta ir faktų, kuriuos šiandien iškėlė į viešumą detaliai dokumentus tyręs istorikas D.Juodis savo interviu. Tikrai jų nežinojau: nei apie partizanų vado santykius su KGB ir jo motyvus, nei apie siaubingus ir ilgus jo kankinimus. Šiandien aš atvirai pripažįstu, kad mano išsakyta nuomonė dėl to, kad Adolfas Ramanauskas-Vanagas nepatyrė kankinimų, o susižalojo pats, buvo visiškai klaidinga, paremta bylose užfiksuotu melu, stengiantis paslėpti kankinimų pėdsakus. Labai gailiuosi dėl savo skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje.

Tikiuosi, kad Lietuvos Ypatingajame archyve viešai peržiūrai kada nors bus atvertos visos: ir agentūrinės, ir kitos NKVD ir KGB bylos, su kuriomis susipažinti negalėjau, nes jos yra prieinamos tik profesionalams. Ir vis dėlto šito skandalo akivaizdoje aš ir toliau tikiu, kad brandi, atvira demokratinė visuomenė yra ta, kuri gali atverti visus savo istorijos puslapius jų necenzūruodama, netaikydama tiesai naudingumo kriterijaus. Tikiu, kad Lietuvoje atsiras istorikų, kurie atskleis Lietuvos visuomenei visą istorinę tiesą be baimės ir savicenzūros. Tikiu, kad tiktai tiesi atvira visuomenė gali būti laisva ir atspari priešiškai propagandai.

Garsus semiotikas Algirdas Julius Greimas paklaustas, ko lietuvių tautai reikia išmokti, ko atsikratyti, atsakė: „Išmokti kritiškai į save pažvelgti ir, kas svarbiausia, tą savo paties kritišką žvilgsnį atlaikyti“. Šiuo laišku aš asmeniškai darau būtent tokį veiksmą“, – rašo R. Vanagaitė.

Reaguodama į R. Vanagaitės teiginius, leidykla „Alma littera“ nutraukė su ja bendradarbiavimą ir išėmė jos knygas iš prekybos.

Su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas A. Ramanauskas – Vanagas buvo sulaikytas 1956 metais, žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, o 1957 metais jam įvykdyta mirties bausmė. Nepriklausomoje Lietuvoje jam suteikti aukšti valstybės apdovanojimai.

Seimas skelbs partizano metus

R. Vanagaitė apie partizanų vadą ėmė kalbėti, reaguodama į Seimo iniciatyvą paskelbti 2018-uosius Adolfo Ramanausko – Vanago metais, minint šimtąsias jo gimimo metines.

R. Vanagaitė interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teigė, kad A. Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais.

Jos gyvenimo partneris, nacių medžiotoju prisistatantis Efraimas Zuroffas iš Simono Wiesenthalio centro savo ruožtu pareiškė, kad A. Ramanauskas – Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu, bet jokių įrodymų nepateikė.

Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat nurodė neturinti jokios informacijos, kurie patvirtintų E. Zuroffo kaltinimus. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas –Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą.

1957 metais partizanų vadas sovietų teismo sprendimu buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol.

Lietuvoje partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko 1944 – 1953 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"