Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rusijos žvalgybininkai mokosi iš tų pačių KGB vadovėlių

 
2018 10 23 18:38
Pixabay asociatyvi nuotrauka

„Nors sovietinis komunizmas žlugo, dezinformacija ir slaptas tarptautinis jos aparatas išlieka itin gajus iki pat šių dienų. Dezinformacijos skleidėjai ir toliau iškreipia milijonų žmonių požiūrį į Jungtines Valstijas, ir toliau manipuliuoja religija – kiekviena religija – ir atlieka didelį vaidmenį kurstydami šių dienų tarptautinį terorizmą“, – knygoje „Dezinformacija. Slaptas ginklas: laisvos visuomenės griovimo metodai“ rašo Jonas Mihai Pacepa ir Ronaldas J. Rychlakas.

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka pakvietė į išskirtinės ir aktualios knygos pristatymą ir diskusiją apie Šaltojo karo laikų informacinę priešpriešą.

Pasak Laurinavičiaus, visa KGB esmė buvo ne žvalgybinės rinkimas, priešiškos operacijos, o būtent dezinformacija.

Bibliotekos Valstybingumo salėje buvo sutikta nauja leidyklos „Briedis“ knyga „Dezinformacija. Slaptas ginklas: Laisvos visuomenės griovimo metodai“ – Rumunijos Saugumo agentūros buvusio sistemos kūrėjo Jon Michai Pacepos, emigravusio į JAV, ir Ronaldo J. Rychlako knyga su anų laikų analize ir šiandienos aktualijų įvertinimu – su anos patirties gelme.

Dezinformacija nėra trolių fabrikas

„Mano tezė yra paprasta: nieko naujo jie neišrado, tik kai kurie įrankiai nauji“, – sakė Marius Laurinavičius, Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.

Politikos analitiko teigimu, norint suprasti dabartinį Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, ką jis daro, kaip veikia, pirmiausia reikia nagrinėti KBG istoriją. O pristatyta knyga yra vienas iš tiesioginių šaltinių. Laurinavičius pažymėjo, kad šis leidinys ypač aktualus šioms dienoms.

„Apie dezinformaciją dabar kalbama ir rašoma turbūt kas antrą dieną. Tačiau yra problema, kad mes ir toliau slystame paviršiumi, – tvirtino politikos analitikas. – Dezinformacija nėra trolių fabrikas. Dezinformacija nėra kažkokia veikla internete. Tai gerokai labiau kompleksiniai dalykai. Jie atskleisti šioje knygoje konkrečiais pavydžiais.“

Kaip iš Lietuvos išvarė „Chevron“

Kalbėdamas apie šiuos laikus ir Lietuvą, politikos ir tarptautinių santykių analitikas Marius Laurinavičius sakė, pati akivaizdžiausia ir sėkmingiausia Rusijos dezinformacijos operacija buvo „Chevron“ išvarymas iš Lietuvos (JAV kompanija, žvalgiusi skalūnų dujas mūsų šalyje, bet galiausiai skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos Vakarų Lietuvoje konkursas buvo nutrauktas).

„Šioje operacijoje mūsų šalyje nedalyvavo Rusijos informaciniai kanalai, – teigė politikos analitikas. – Pagrindinis ginklas, įrankis buvo Amerikos režisieriaus filmas, kuris – dabar tai įrodyta JAV teismuose – sukurtas klastočių pagrindu.“

Laurinavičius pažymėjo, neabejoja, kad tiek filmą, tiek judėjimą prieš skalūnų dujas JAV, pinigais ir kitais ištekliais rėmė Rusijos saugumo tarnybos.

Grįžta ten, kur jau buvo

„Mano požiūriu, reikėtų atskirti komunistinę ideologiją nuo KGB. Nors gali skambėti keistai, tai iš esmės buvo dvi atskiros kontoros. KGB suprato, kad sovietinis modelis neveikia kokiais 1966–1967 metais, – per diskusiją apie dezinformaciją toliau kalbėjo Laurinavičus. – 1972 metais jie prie Vienos įkūrė institutą, kurio uždavinys buvo ruoštis Sovietų Sąjungos reformai. Ji ir buvo „perestroika“. Tačiau kol į valdžią neatėjo Andropovas, Komunistų partija to daryti neleido. O tuomečiu KGB supratimu Sovietų Sąjungoje veikė dvi struktūros – pats KGB ir karinis pramoninis kompleksas.“

Laurinavičius pasiūlė grįžti į šias dienas ir atkreipti dėmesį į 2014 ar 2015 metų Rusijos nacionalinio saugumo doktrinoje įtvirtinta, kad šalies ekonominis variklis bus karinis pramoninis kompleksas. Tad grįžtama ten pat, kur jau būta.

„Tai, ką jie darydavo Sovietų Sąjungos laikais, tebedaro. Net jų vadovėliai tie patys, kaip man sakė vienas šaltinis iš vidaus“, – teigė Laurinavičius.

Tada Nacionalinės bibliotekos Adolfo Damušio demokratijos studijų centro vadovas Vidmantas Valiušaitis pacitavo vieną ištrauką apie vadovėlį: „Griežtai įslaptintame vadovėlyje, pagal kurį gyvenau, priklausydamas sovietų žvalgybai, pirmame puslapyje didžiosiomis raidėmis buvo skelbiama: jeigu jums pavyks skleisti dezinformaciją, pavyks ir visa kita.“ Jis tęsė, kad tiesą išvertus į kitą pusę, neutralizuoti galima net šventąjį.

Pasak Laurinavičiaus, visa KGB esmė buvo ne žvalgybinės rinkimas, priešiškos operacijos, o būtent dezinformacija. Tad tuos dalykus reikia suprasti kaip visišką apgaulę.

Specialiai skleidžiama daug įvairių versijų

Ignas Stankovičius, Nacionalinės bibliotekos Vadovybės informacijos skyriaus vedėjas, teigė, kad vienas iš naujų dezinformacijos metodų gerai atsiskleidė tada, kai virš Ukrainos buvo numuštas keleivinis Malaizijos lėktuvas „Boeing“.

„Iš Rusijos buvo skleidžiama tiek daug ir įvairių versijų, kad teisybė ir melas susimaišytų, – sakė jis. – Siekta padaryti tokį miksą, kad būtų viskuo suabejota.“

Tokios pat taktikos, pašnekovo teigimu, laikomasi dėl Skripalių nuodijimo Solsberyje bylos, kad žmonės niekuo nebetikėtų.

Rusija išmeta daug įvairių versijų tada, kai jai „prispaudžia uodegą“, teigė Ignas Stankovičius. Tada tikėtina, kad žmonės pasiklys tarp tų pateikiamų variantų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"