Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rusijos užmojai sėja nerimą dėl Baltijos

 
2018 10 17 9:40
Rusijos bandymai plėsti naudingųjų iškasenų paieškas ir jų gavybą Baltijos jūroje taptų nauju rizikos šaltiniu.
Rusijos bandymai plėsti naudingųjų iškasenų paieškas ir jų gavybą Baltijos jūroje taptų nauju rizikos šaltiniu. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Rusijai prabilus apie užmojus plėsti naudingųjų iškasenų paieškas Baltijos jūros dugne prie Kaliningrado srities, Lietuvos specialistai nuogąstauja, kad dėl to dar labiau padidėtų šio vandens telkinio užterštumas, o politikai tokius siekius sieja su geopolitiniais kaimyninės šalies tikslais.

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas po praėjusį penktadienį Kaliningrade vykusio Jūrų kolegijos posėdžio vietos žurnalistams prasitarė, kad prie šio Rusijos regiono esančiuose šalies teritoriniuose vandenyse planuojama pradėti naudingųjų iškasenų paieškas.

„Jūros dugne glūdi didžiulis nepanaudotas naudingųjų iškasenų rezervas. Kai kurias iškasenas galima išgauti net neįrengus gręžinių, todėl jų net iškasenomis vadinti negalima“, – teigė jis. Gubernatorius neslėpė kalbantis apie geležies ir mangano konkrecijas (natūraliai susidariusius gumulus), kurios guli tiesiog Baltijos jūros dugne ir kurias tereikia surinkti.

Anot A. Alichanovo, išsiurbus geležies ir mangano konkrecijas, būtų galima sukaupti kapitalo tolesniems Baltijos jūros dugno tyrimams ir tam reikalingų laivų statybai.

Šiuo metu netoli Kaliningrado srities, Rusijai priklausančioje Baltijos jūros dalyje, netoli sienos su Lietuva, naftą iš jūros gelmių jau kelerius metus siurbia Rusijos bendrovė „Lukoil“. Ji naftos gavybą Baltijos jūros šelfe vykdo nuo 2004 metų. Didžiausi naftos ištekliai yra aptikti telkinyje D6, akvatorijoje, esančioje 22 km į vakarus nuo Kuršių nerijos ir apie 5 km nuo Lietuvos ir Rusijos jūros sienos.

Šiemet pradedama eksploatuoti telkinį D41, kuris yra 3 km į rytus nuo Kulikovo kaimo netoli Kaliningrado miesto, o nuo Lietuvos sienos jis yra nutolęs apie 70 kilometrų. 2020 metais „Lukoil“ planuoja pradėti naftos gavybą iš viso keturiuose telkiniuose Baltijos jūroje. Visa čia išgaunama nafta yra labai kokybiška, gavybos apimtis nedidelė, todėl ji eksportuojama – statyti nedidelio pajėgumo perdirbimo gamyklą arba šią žaliavą gabenti į Rusiją perdirbti yra sudėtinga ir ekonomiškai nenaudinga.

Verslo iš to nebus

Manoma, kad Baltijos jūros dugne netoli Lietuvos krantų slūgso daug naftos – gali būti, jog šio vandens telkinio akvatorijoje galėtų būti apie 80 mln. tonų naftos išteklių, iš jų realu išgauti 20–30 mln. tonų – gerokai daugiau nei sausumoje. Įkandin Rusijos Baltijos nafta susiviliojo ir latviai bei lenkai – jie taip pat pradeda naftos telkinių žvalgybą.

Tad Lietuvos geologų Kaliningrado srities valdžios užmojai kur kas intensyviau naudoti Baltijos jūros teikiamus išteklius, ne tik naftą, pernelyg nenustebino.

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vyriausiosios specialistės dr. Aldonos Damušytės, iš tiesų Baltijos jūros dugne galima aptikti ne tik smėlio, aleurito, gintaro, naftos, dujų, bet ir ant dugno nusėdusių geležies bei mangano konkrecijų. Tačiau konkretesnių tyrimų neatlikta, todėl pasakyti, kokių naudingųjų iškasenų tikrai yra daug, o kokių tik aptinkama, negalima.

„Geležies ir mangano konkrecijų daugiau randama šiaurės vakarinėje Baltijos jūros akvatorijos dalyje. Tačiau jų kiekiui nustatyti reikalingi specialūs geologiniai tyrimai. Todėl Rusijos siekis išsiaiškinti, kiek šios žaliavos yra Rusijai priklausančioje akvatorijoje, gal daugiau yra šios šalies politinis žaidimas nei ekonominė būtinybė. Nemanau, kad aptikti kiekiai turėtų kokią nors pramoninę reikšmę“, – „Lietuvos žinioms“ teigė mokslininkė.

Pasak jos, kur kas daugiau yra kitos naudingosios iškasenos – smėlio, bet ir jo ištekliai tiksliai nežinomi, geologiniai tyrimai neatlikti. Tik prie Juodkrantės buvo išžvalgyti smėlio plotai, iš ten smėlis gabentas Palangos paplūdimiams atstatyti. Kiek tiksliau išžvalgyti naftos klodai.

Jau ne vienus metus aplinkosaugininkai tvirtina, kad Baltijos jūra ir taip yra viena užterščiausių jūrų pasaulyje.

Didesnė tarša galima

Jau ne vienus metus aplinkosaugininkai tvirtina, kad Baltijos jūra – viena užterščiausių jūrų pasaulyje. Tačiau, kaip pažymėjo Lietuvos geologijos tarnybos atstovė A. Damušytė, taip yra ne dėl naftos, pumpuojamos iš Baltijos jūros gelmių. Anot jos, net ir kaliningradiečiai naftai išgauti naudoja moderniausias ir patikimas technologijas. „Kur kas labiau Baltijos jūrą Kaliningrado srities akvatorijoje naftos produktais teršia Rusijos karinis laivynas“, – pabrėžė A. Damušytė.

„Lietuvos žinių“ kalbinta Aplinkos apsaugos agentūros Jūros aplinkos vertinimo skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė neneigė, kad, padidėjus naudingųjų iškasenų gavybai iš Baltijos jūros dugno, gali padidėti antrinė Baltijos jūros tarša. „Jau dabar kai kuriuose Baltijos jūros rajonuose yra padidėjusi tarša, ypač prie pramoninių regionų“, – sakė ji.

A. Kubiliūtės tvirtinimu, plėtojant bet kokią veiklą Baltijos jūroje, reikėtų nepamiršti, kad jos dugne guli konteineriai su nuodingomis medžiagomis. Jie buvo paskandinti po Antrojo pasaulinio karo. Ten jau fiksuojama padidėjusi arseno ir kitų nuodingų medžiagų koncentracija. Kai kurių mokslininkų teigimu, jei šios toksiškos medžiagos patektų į vandenį, tai sukeltų ekologinę katastrofą, ir jūros savivala nuo jų tikriausiai truktų ne vieną dešimtmetį, galbūt prireiktų ir pusės amžiaus.

„Galima tarša labai priklauso nuo dugno grunto. Arčiau kranto vyrauja smėlis, kuriame teršalai nesikaupia, o gilesnėse Baltijos jūros vietose ant dugno yra prisikaupę organikos, kuri linkusi kaupti įvairiausius teršalus“, – aiškino A. Kubiliūtė.

Potekstė – gilesnė

Rusijos siekiai plėtoti žaliavų gavybą Baltijos jūroje, anot Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nario Lauryno Kasčiūno, nėra tik ekonominis reikalas, jie turi ir geopolitinę potekstę.

„Jau kurį laiką yra stiprinamas Kaliningrado srities savarankiškumas. Jie ieško įvairių išteklių tam, kad galėtų būti energetiškai savarankiški. Tai tikslas, kurio link jie eina jau 10 metų, Baltijos šalims rengiantis sinchronizuoti savo elektros energetikos sistemą su Vakarų šalių sistema“, – teigė L. Kasčiūnas. Jis pabrėžė, jog dėl to ir siekiama, kad Kaliningrado sritis taptų ne tik kariniu forpostu, bet ir energetiškai savarankiška Rusijos dalimi.

Parlamentaro tikinimu, labai svarbu nepraleisti pro akis Rusijos bandymų ištirti Baltijos jūros išteklius, nes dalis jų gali būti Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Todėl gali atsirasti siūlymų bendradarbiauti juos išgaunant, taip pat sprendžiant aplinkosaugos problemas. Tai gali būti panaudojama įvairiems tikslams.

„Manau, kad Rusijos bandymai plėsti naudingųjų iškasenų paieškas ir jų gavybą Baltijos jūroje taptų nauju rizikos šaltiniu, į kurį nebūtų galima nekreipti dėmesio“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"