Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rusijai atiteksiantys ES milijonai kelia abejonių

 
2017 10 28 6:00
ES lėšomis Kaliningrado srityje buvo tvarkomi ir kultūros paveldo objektai (tarp jų – ir Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje), ir statomi valymo įrenginiai, kad į Baltijos jūrą patektų mažiau teršalų.
ES lėšomis Kaliningrado srityje buvo tvarkomi ir kultūros paveldo objektai (tarp jų – ir Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje), ir statomi valymo įrenginiai, kad į Baltijos jūrą patektų mažiau teršalų. skyscrapercity.com nuotrauka

Negerėjant geopolitinei situacijai pasigirsta abejonių dėl Lietuvos bendradarbiavimo per sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi programos tikslingumo.

Tačiau ne vienus metus bendradarbiavimo projektus įgyvendinančių organizacijų atstovai tikina, kad abejonės – ne priežastis stabdyti jau įsibėgėjantį traukinį, nes lėšų bendroms programoms tiek Europos Sąjunga (ES), tiek Rusija jau skyrė, ir galimų projektų gali atsirasti kur kas daugiau, nei bus galimybių juos finansuoti.

Pinigai kaimynams

Prieš metus Europos Komisija bendriems Lietuvos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bendradarbiavimo per sieną programos projektams 2014–2020 metų finansiniu laikotarpiu skyrė 16 mln. eurų. Kaimynei Lenkijai bendriems projektams su Kaliningrado sritimi skirta 41 mln. eurų. Prie konkrečių projektų įgyvendinimo šiek tiek (iki 10 proc. projekto vertės) turės prisidėti ir patys projektų rengėjai.

Apie savo dalies bendriems projektams skyrimą trečiadienį paskelbė ir Rusijos vyriausybė. Ji projektams, įgyvendinamiems pagal bendradarbiavimo per sieną programą Baltijos jūros regione, numatė skirti 4,4 mln. eurų. Šiems ir 2018 metams – po 1,5 mln. eurų, o 2019 metams – 1,4 mln. eurų.

Kauno technologijos universiteto Europos instituto direktoriaus, buvusio ES ambasadoriaus Rusijoje Vygaudo Ušacko teigimu, reikėtų atskirti realų Kaliningrado srities gyvenimą nuo geopolitinės situacijos, nes šią formuoja ne Kaliningrado srities, o Rusijos Federacijos valdžia. „Kaliningradas buvo ir bus kaimynas. Istorija parodė, kad Lietuvai – tai labai svarbi sritis, tad jos kartais neigiamą požiūrį galima paversti pozityviu. Taip jau nutiko Lietuvai stojant į ES bei NATO“, – pabrėžė V. Ušackas. Jis priminė, kad 2008 metais Lietuva, nepaisydama nesutarimų su Rusijos valdžia, Kaliningrado sričiai teikė humanitarinę pagalbą.

Anot V. Ušacko, su kaimynais būtina bendrauti. Gali nesusitikti prezidentai, ministrai, tačiau paprasti gyventojai, vietos valdžios atstovai turi palaikyti kaimyniškus tarpusavio ryšius. Todėl jokių sankcijų bendradarbiavimo per sieną su Rusija programoms ES nėra įvedusi. „Tai padaryta sąmoningai, siekiant išlaikyti ryšius tarp regionų, tarp paprastų šalių gyventojų ir taip nuslopinti susidariusią geopolitinę įtampą“, – pabrėžė V. Ušackas.

Kilo abejonių

Nors pinigai bendroms tiek Lenkijos, tiek Lietuvos bendradarbiavimo su Rusijos Kaliningrado sritimi programoms jau skirti, bet pastaraisiais metais paaštrėjus Lietuvos ir kitų ES šalių santykiams su Rusija, vis dažniau pasigirsta svarstymų, ar tikrai verta ES lėšomis remti agresyviai nusiteikusį kaimyną, vis didinantį ginkluotės arsenalą Kaliningrado srityje.

Kartais tokius svarstymus paskatina ir politikai. Olštyno spaudoje šią savaitę paskelbti Lenkijos opozicinei partijai „Piliečių platforma“ priklausančio parlamentaro Jaceko Proto teiginiai, esą šios šalies ministerijos kiša koją su Kaliningrado sritimi besiribojančios Varmijos Mozūrų vaivadijos kraštui pasinaudoti Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis. Jis pabrėžė, kad paraiškų priėmimas dalyvauti šių projektų finansavimo konkurse vis atidėliojamas – iš pirmojo pusmečio buvo nukeltas į liepą, o dabar – visai neaišku, kada prasidės. „Dėl to vaivadija gali netekti milijonų eurų, kuriuos galėtų panaudoti keliams tvarkyti, šalies saugumui didinti, kultūros ir turizmo plėtrai“, – perspėjo parlamentaras.

Programos skirtingos

Bendrus projektus su Lenkija bei Rusijos Kaliningrado sritimi beveik du dešimtmečius įgyvendinančio Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius Gintaras Skamaročius „Lietuvos žinioms“ kaimyninės šalies politiko nuogąstavimus vadina politinėmis diskusijomis. „Minėti procesai Lenkijoje vyksta ne lėčiau nei Lietuvoje“, – pabrėžė G. Skamaročius.

Pasak jo, kolegos lenkai pasakojo, kad šiuo metu Lenkija jau yra paskelbusi kvietimą teikti paraiškas gauti finansavimą iš programai skirtų lėšų. Tačiau konkurso būdu bus išdalyta tik apie trečdalį šiai šaliai numatyto finansavimo, kita lėšų dalis atiteks iš anksto parengtiems ar jau pradėtiems vykdyti projektams – jiems pritarimas buvo gautas kur kas anksčiau.

Marijampolės biuro vadovas pabrėžė, kad, skirtingai nei ankstesniais finansiniais laikotarpiais, šį periodą bendradarbiavimo per sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi programa išskaidyta į dvi atskiras – Lietuvos ir Rusijos, Lenkijos ir Rusijos – programas.

Tik 15–20 projektų

Vygaudas Ušackas: „Jokių sankcijų bendradarbiavimo per sieną su Rusija programoms ES nėra įvedusi. Tai padaryta sąmoningai, siekiant nuslopinti susidariusią geopolitinę įtampą.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Vygaudas Ušackas: „Jokių sankcijų bendradarbiavimo per sieną su Rusija programoms ES nėra įvedusi. Tai padaryta sąmoningai, siekiant nuslopinti susidariusią geopolitinę įtampą.“/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Lietuvoje bus remiamos keturios sritys: turizmas, istorinė atmintis, aplinkosauga, infrastruktūros plėtojimas. Nors tik lapkričio antroje pusėje paaiškės, kada bus priimamos paraiškos, jau dabar matyti susidomėjimas – dalyvauti finansavimo konkurse gali būti pateikta apie 100 projektų, nors realiai ES finansavimas bus skirtas tik 15–20.

Kaip skelbiama, yra keletas projektų, kurie bus pasirinkti neskelbiant pasiūlymo teikti paraiškas. Tai – Kopgalio atvykstančių ir išvykstančių mažų laivų tikrinimo krantinė Klaipėdoje, pasienio kontrolės punktas „Rambynas“ Tauragės apskrityje, Vandens kelio maršruto E70 naudojimas, siekiant padidinti turizmo plėtros Kaliningrado srityje ir Tauragės savivaldybėje galimybes, Socialinės adaptacijos sistemos kūrimas Gusevo (Gumbinės) ir Kazlų Rūdos miestuose, Sovetsko (Tilžės) ir Tauragės savivaldybių vandens išteklių valdymo kokybės gerinimas.

Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos departamento direktoriaus Gedimino Česonio teigimu, projektų įgyvendinimas turi būti baigtas iki 2022 metų pabaigos, o maksimalus įgyvendinimo laikas bus 24 mėnesiai. Vieno projekto vertė galės siekti nuo 100 tūkst. iki 1 mln. eurų.

Investuoti milijonai

Bendradarbiavimo per sieną projektams su Kaliningrado sritimi nuo 1991 metų ES yra skyrusi 150 mln. eurų. Maždaug pusė šių lėšų teko partneriams Lietuvoje ar Lenkijoje, o kita pusė buvo investuota Kaliningrado srityje.

Lietuvoje bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis buvo atnaujinami pasienio rajonų ligoninių skyriai, perkama nauja įranga. Be to, miesteliuose buvo statomi nuotekų valymo įrenginiai, rengiamos pramoninių zonų ir plyno lauko investicijų galimybių studijos, organizuojamos verslo dienos, leidžiami įvairūs leidiniai.

Kaliningrado srityje ES pinigais buvo tiesiamos krantinės, statomi valymo įrenginiai, kad į Baltijos jūrą patektų mažiau teršalų. Naudojantis ES lėšomis buvo parengti 8 detalieji planai pramoninėms zonoms Kaliningrado srityje, įrengta jų infrastruktūra, o iki Gusevo pramoninės zonos – ir privažiuojamieji keliai. Taip pat parengti techniniai projektai svarbiausių regiono kultūros objektų pertvarkai, įkurti informaciniai centrai. ES lėšomis Kaliningrado srityje buvo tvarkomi ir kultūros paveldo objektai, tarp jų – ir Lietuvai svarbus Kristijono Donelaičio memorialinis muziejus Tolminkiemyje bei jo gimtinė Lazdynėliuose.

Iš viso vien per pastaruosius penkerius metus Kaliningrado srityje realizuota 60 bendrų su partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje projektų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"