Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rolandui Paksui vėl bus veriamos Seimo durys

 
2017 03 24 6:00
Rolandas Paksas.
Rolandas Paksas. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Dar kartą Rolandui Paksui bandoma atverti duris į Seimą. Europos institucijoms užsiminus apie galimas sankcijas Lietuvai dėl to, kad ši nevykdo Strasbūro teismo sprendimo dėl per apkaltą nušalinto prezidento Rolando Pakso teisių, sujudo Seimas. Teisės ir teisėtvakos komitetas (TTK) pasiryžęs artimiausiu metu teikti svarstyti praėjusią kadenciją konservatorių parengtą Konstitucijos pataisų variantą.

Prieš 13 metų prezidento posto netekusio R. Pakso „reabilitavimo“ problemą paveldėjusi naujoji valdžia sulaukė perspėjimo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos (ET) Ministrų Komitetas pirmą kartą mūsų šalies atžvilgiu gali siūlyti priimti rezoliuciją. Tokiu būdu tarptautinei bendruomenei būtų paskelbta, kad Lietuva negerbia Strasbūro teismo sprendimo. Todėl šešerius metus nesėkmingai EŽTT sprendimą įgyvendinti mėginantis Seimas ryžosi dar vienam bandymui atverti R. Paksui duris į Seimą. Pats europarlamentaras greito sprendimo nesitiki.

Projektas parengtas

TTK pirmininko pavaduotojas konservatorius Stasys Šedbaras sakė, kad komitetas artimiausiu metu Seimui ketina teikti tas su R. Paksu susijusias Konstitucijos pataisas, kurias praėjusią kadenciją blokavo valdančioji dauguma. Šį pataisų variantą kaip alternatyvą tuomet parengė konservatoriai. Pasak S. Šedbaro, ten „sudėti visi saugikliai“. „Manau, kad šias pataisas būtų galima teikti kartu su individualaus skundo į KT įteisinimo projektu, tuomet gal ir pavyktų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė TTK vicepirmininkas.

Seimo Konstitucijos komisijos pirmininkas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Petras Valiūnas taip pat pritarė, kad šioje istorijoje pagaliau reikėtų padėti tašką. Pasak jo, per dvi savaites komisija turėtų apsispręsti dėl tolesnės įvykių eigos. Tačiau P. Valiūnas nenorėjo prognozuoti, ar šioje kadencijoje gali pavykti priimti reikiamą sprendimą. „Vienos nuomonės nėra“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Seimo narys.

Rolandas Paksas prisipažino nelabai tikįs, kad problemą išspręs ir dabartinis Seimas.

Konservatoriai Konstitucijos pataisų projekte siūlo, kad šiurkščiai Konstituciją pažeidęs arba priesaiką valstybei sulaužęs asmuo, kurį Seimas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, negalėtų būti renkamas prezidentu. Toks asmuo galėtų būti renkamas Seimo nariu, tačiau ne anksčiau kaip po 10 metų nuo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Taip pat siūloma nustatyti, kad toks asmuo negalėtų būti renkamas Seimo pirmininku ir jo pavaduotoju. Praėjusią kadenciją Seimui balsuoti nesėkmingai teikta Konstitucijos pataisa taip pat numatė 10 metų ribojimo terminą, tačiau nieko neužsiminė apie draudimą tokiam asmeniui kandidatuoti į prezidentus. Konservatoriai akcentavo, kad jei tokiam asmeniui leidžiama eitį į Seimą, nelieka kliūčių jam siekti prezidento posto.

Teisę reikia gerbti

Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės instituto direktorius Saulius Katuoka priminė, jog ET Ministrų Komitetas kartą jau svarstė šio teismo sprendimo įgyvendinimą ir tuomet pažymėjo, kad Lietuva imasi tam tikrų veiksmų. „Kadangi Konstitucinis Teismas (KT) pasakė, kad šio sprendimo įgyvendinimas turi būti siejamas su Konstitucijos pataisa, Seimas bandė ją priimti. Nepavyko. Vadinasi, pozityvūs Lietuvos veiksmai rezultato nedavė“, – „Lietuvos žinioms“, – sakė jis.

Todėl ET Ministrų Kabinetas antrą kartą grįžta prie klausimo sprendimo. „Ir antrą kartą pasakys, kad Lietuva turi ištaisyti padėtį – R. Paksui turi būti leista kandidatuoti į Seimą“, – teigė S. Katuoka. Pasak teisininko, nors mūsų šalis pagal Strasbūro teismo sprendimų vykdymą nėra „labai įstrigusi“, pats pakartotinis svarstymas „yra minusas Lietuvai“. „Valstybės turi reaguoti į tokius raginimus ir imtis veiksmų. Atsakingieji už parlamento, Vyriausybės darbą turi pasistengti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas. Šioje situacijoje būti teisės nihilistais negalima, nes apie mus būtų suformuota labai neigiama nuomonė. Teisę reikia gerbti. Ultima ratio – galutinis sprendimas“, – pabrėžė S. Katuoka.

Greito sprendimo nesitiki

R. Paksas prisipažino, kad kiekvienas priminimas dėl nevykdomo EŽTT sprendimą jam sukelia tik vieną emociją. „Kai pažeidžiamos žmogaus teisės Ukrainoje, Rusijoje ar, atsiprašau, Zimbabvėje, Lietuva pirmoji puola ginti tų teisių. Tačiau savo piliečiai jai nerūpi“, – „Lietuvos žinioms“ sakė europarlamentaras ir pašmaikštavo, kad reabilitacijos, kaip prezidentas Aleksandras Stulginskis, matyt, sulauks praėjus 19 metų po mirties. Jo nuomone, šį klausimą buvo galima išspręsti kur kas papraščiau, jei ne KT „užsispyrimas“.

Priminsime, kad pernai gruodį KT pripažino nekonstituciniu Seimo nutarimą, kuriuo buvo patvirtintos parlamentinės grupės išvados, teigusios, jog R. Pakso apkalta gali būti panaikinta politiniu sprendimu. „Man nei šilta, nei šalta. Tai ne mano, o valdžios reikalas. Jei nori keisti Konstituciją, tegu keičia“, – kalbėjo europarlamentaras. Jis prisipažino nelabai tikįs, kad problemą išspręs ir dabartinis Seimas. R. Paksas nepasakė, ar norėtų 2019 metais, pasibaigus kadencijai Briuselyje, grįžti į Lietuvos politiką. „Esu per daug patyręs, kad atsakyčiau į tokį klausimą. O Lietuvai, manau, patyrusių nereikia“, – teigė politikas.

EŽTT 2011 metais konstatavo, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvenciją. KT yra išaiškinęs, kad teisė dalyvauti Seimo rinkimuose R. Paksui gali būti suteikta tik pakeitus Konstituciją.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"