Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rinkimų prievaizdai geriau ieškotų praeities šešėlių

 
2018 08 16 11:35
Arvydas Anušauskas / 
Arvydas Anušauskas /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kad į prezidentus, parlamentarus ir savivaldybių tarybų narius pretenduojantys asmenys neturėtų „KGB uodegos“, Seimas ketina griežtinti kandidatų patikrą. Ši prievolė tektų Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK).

Iniciatyvos koreguoti Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymą (Liustracijos įstatymą) bei rinkimus reglamentuojančius teisės aktus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys konservatorius Arvydas Anušauskas ėmėsi paaiškėjus, kad prieš 2016 metų Seimo rinkimus nebuvo tikrinta, ar tarp kandidatų į parlamentarus nėra asmenų, galėjusių sąmoningai bendradarbiauti su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.

Arvydas Anušauskas: „Amžius – ne rodiklis. Tarp prisipažinusiųjų vis dar gali atsirasti norinčiųjų išmėginti jėgas rinkimuose.“

Apie tai birželio pabaigoje prabilo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) frakcijos narys Zbignevas Jedinskis, kai Seimas pradėjo svarstyti jo parengtą projektą, pagal kurį siūloma paviešinti prisipažinusių ir dabar valstybės paslaptimi laikomų buvusių KGB bendradarbių pavardes. Kad VRK laiku nesikreipė dėl kandidatų į šios kadencijos Seimą, tuomet patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovė Teresė Birutė Burauskaitė.

Poreikis akivaizdus

A. Anušauskas tikino taip pat VRK domėjęsis apie asmenų, dalyvavusių 2016 metų Seimo rinkimuose, patikrą. „Dabar mes žinome, kad tarp Seimo narių nėra prisipažinusiųjų, bet nežinome, ar jų nebuvo tarp kandidatų. Tačiau jau šaukštai po pietų. Todėl poreikis rinkimų įstatymuose tiesiogiai įtvirtinti VRK funkciją tikrinti kandidatus dėl bendradarbiavimo su užsienio tarnybomis akivaizdus“, – „Lietuvos žinioms“ sakė jis.

Parlamentaras atkreipė dėmesį į tai, jog Liustracijos įstatyme šiuo metu nurodyta, kad tik Europos Parlamento ir savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutraukiami nepasibaigus nustatytam terminui, jeigu jis neprisipažįsta slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia. Šias nuostatas politikas siūlo taikyti prezidento, Seimo narių ir merų pareigas einančių asmenų atžvilgiu.

A. Anušauskas sutiko, kad valstybės įslaptintame prisipažinusių buvusių Sovietų Sąjungos slaptųjų tarnybų darbuotojų sąraše esantys žmonės jau garbingo amžiaus, todėl vargu ar ketina kandidatuoti kuriuose nors rinkimuose. Tačiau, pasak jo, Latvijos pavyzdys rodo, jog taip būna. „Amžius – ne rodiklis. Tarp prisipažinusiųjų vis dar gali atsirasti norinčiųjų išmėginti jėgas rinkimuose“, – dėstė A. Anušauskas.

VRK vadovė Laura Matjošaitytė patikino, kad nauja prievolė VRK veiklos neapsunkintų. „VRK ir anksčiau paprastai kreipdavosi į atitinkamas tarnybas dėl kandidatų patikros. Tik 2016 metai tapo tam tikra išimtimi. Jei tokia prievolė bus numatyta visuose rinkimų įstatymuose, bus dar geriau. Tikrai pritariame“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Sulaukė kritikos

Baigiantis pavasario sesijai Seimas po pateikimo pritarė Z. Jedinskio parengtai Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo pataisai, kuria siūloma nuo 2019-ųjų sausio viešinti prisipažinusių KGB bendradarbių pavardes.

Iniciatyva sulaukė kritiško vertinimo. Valstybės saugumo departamentas (VSD) perspėjo, kad prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių viešinimas sukeltų didelę grėsmę Lietuvos saugumui. Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas pavadino pasiūlymą cinišku. „Tokiu projektu parduodama valstybė. Jei taip nutiktų, kitos užsienio šalys tikrai pamąstytų, ar verta bendradarbiauti su Lietuva, kuri išduoda savo piliečius“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino jis.

Buvusio VSD vadovo Gedimino Grinos žodžiais, toks ketinimas – „visiškas absurdas“. „Nenoriu kalbėti apie moralę, nes klausimas labai paprastas. Valstybė priėmė sprendimą saugoti pavardes žmonių, kurie savo noru prisipažino bendradarbiavę su KGB struktūromis. Jie patikėjo valstybe. Viskas. O dabar valstybė sako, kad ji persigalvojo. Tad koks gali būti požiūris į savo įsipareigojimų žmonėms nesugebančią laikytis valstybę? Visa kita – politikavimas“, – „Lietuvos žinioms“ teigė G. Grina. Kontržvalgybos požiūriu, toks Seimo narių sprendimas, anot jo, būtų naudingas Rusijai, nes ši sužinotų, kurie buvę KGB bendradarbiai yra prisipažinę, o kurie – ne.

Seimo NSGK pasiryžęs projektą taisyti. Sudaryta darbo grupė iki spalio turi pateikti pasiūlymus.

Galimybių prisipažinti buvo

2000-aisiais įsigaliojęs įstatymas buvusiems KGB ir kitų sovietinių specialiųjų tarnybų darbuotojams bei slaptiems bendradarbiams leido prisipažinti ir registruotis specialioje komisijoje įslaptinant duomenis. Nuslėpusiesiems savo kagėbistinę praeitį grėsė paviešinimas ir kai kurie profesinės veiklos apribojimai. Galimybė prisipažinti buvo ir anksčiau – 1991–1992 metais tuometės Aukščiausiosios Tarybos laikinajai komisijai. Paskelbus savanoriško prisipažinimo terminą, 1589 asmenys nurodė Liustracijos komisijai bendradarbiavę su slaptosiomis SSRS tarnybomis.

Spręsti, ką daryti su žmonių, kurie atskleidė buvę KGB bendradarbiais, duomenimis, Seimo nariams teko 2015-aisiais, kai suėjo terminas ir pagal įstatymą jie galėjo būti viešinami. Tuomet parlamentarai nutarė, kad paslaptis turi būti saugoma dar 75 metus.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"