Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Renovuota mokykla – dviem, nerenovuota – šimtui pirmokų

 
2017 08 23 11:40
Rugsėjis į dalį mokyklų vėl ateina netikėtai.
Rugsėjis į dalį mokyklų vėl ateina netikėtai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Rugsėjo 1-ąją mokykla Lumpėnuose (Pagėgių sav.) sulauks dviejų pirmokų, o Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinė – penkių pirmokų klasių po 24 vaikus. Ugdymo įstaiga Lumpėnuose gali pasigirti pakeistais langais ir stogu, nauja katiline, teniso kortais ir naujais bėgimo takeliais stadione. Sostinės pradinukų tėvai patys dažo klases.

Kiekvienas mokinukas turi teisę į tvarkingą mokyklą. Tačiau jei visiems tai užtikrinti trūksta pinigų, kad ir kaip ciniškai skambėtų, privalu vadovautis išlaidų ir naudos principu – reikėtų įvertinti, kiek žmonių naudojasi gėriu, sukurtu už bendrus visuomenės pinigus.

Bet nežinia kodėl Europos Sąjungos (ES), valstybės biudžeto, Valstybės investicijų programos ir savivaldybių pinigai srauniau teka į tuštėjančių mokyklų pastatus.

Nieko netrūksta, tik vaikų

Tarp 52 mokyklų, kurioms renovuoti per pastaruosius penkerius metus buvo skirta ES lėšų, – ir ugdymo įstaiga Pagėgių savivaldybės Lumpėnų kaime. Anksčiau Enzio Jagomasto mokykla turėjo pagrindinės mokyklos statusą, prieš trejus metus ji liko tik Vilkyškių Johaneso Borovskio gimnazijos skyriumi, o nuo rugsėjo ją lankys tik pradinukai. Tačiau ir jų bus vos keliolika.

„Dvigubai ir trigubai skauda širdį“, – dėl ištuštėjusios mokyklos sielvartavo „Lietuvos žinių“ kalbintas Pagėgių meras „tvarkietis“ Virginijus Komskis. Juk šioje mokykloje mokėsi ir jis pats, ir jo brolis buvęs Seimo narys Kęstas Komskis.

Meras pasakojo, kad ką tik pastatyta nauja mokyklos katilinė, uždengtas stogas, pakeisti langai, įrengti nauji bėgimo takai stadione, krepšinio aikštelė, teniso kortai. Tačiau į Lumpėnų mokyklą rugsėjo 1-ąją ateis tik du pirmokai. Iš viso mokykloje turėtų likti sujungta pirmokų, antrokų ir ketvirtokų klasė su šešiais vaikais ir trečiokų klasė su 12 mokinių. „Tendencijos – kaip visoje Lietuvoje. Kad ir kiek savivaldybė renovuotų, kiek gražintų, jei valstybės valdžia neatsisuks į regionus, žmonės išvažiuos arba į didesnius miestus, arba į užsienį“, – guodėsi Pagėgių meras.

Jis pabrėžė, kad kai tik pradedama jungti klases, tėvai vaikus perkelia į didesnes mokyklas, kuriose klasės nejungiamos. Juolab kad Lumpėnai įsikūrę prie kelio, 9 kilometrai nuo savivaldybės centro Pagėgių ir vos 6 kilometrai nuo Vilkyškių. Tiek Pagėgiuose, tiek Vilkyškiuose yra gimnazijos.

Lumpėniškiai dažniausiai renkasi Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnaziją. Lumpėnų mokyklos – šios gimnazijos skyriaus – vadovė Rolanda Rakauskienė pasakojo, kad vyresni lumpėniškiai moksleiviai važiuoja į gimnazines klases, tad tėvai ir mažesnius perkelia į tą ugdymo įstaigą. Maža to, Lumpėnuose darbo nėra, o Vilkyškiuose veikia pieninė, ten dirba mokinių tėvai, tad jie vaikus nuveža į mokyklą. Be to, Vilkyškiuose yra darželis.

„Man skauda širdį – nesitikėjau, kad aš, kaip mokytoja, galiu kada nors neturėti čia darbo. Nežinau, kas bus rugsėjo 1-ąją. O juk mūsų mokykla sutvarkyta, tik dveji metai, kai pastatyta nauja katilinė, yra valgykla, stadionas, sporto salė. Vilkyškių gimnazijoje nėra nė valgyklos, sporto salė – avarinės būklės, jie vaikus vežiodavo sportuoti į mūsų mokyklą“, – dėstė R. Rakauskienė.

Valdas Benkunskas: „Deja, tokių mokyklų Vilniuje – ne viena. Per vienus metus renovuoti 260 švietimo įstaigų neįmanoma.“

Vilkyškių gimnazijos direktorė Rima Auštrienė pritarė: taip, Lumpėnų mokykla sutvarkyta, nieko netrūksta, tik vaikučių beveik nėra, pirmokų – tik du. Tad valgykla nuo šių mokslo metų iš Lumpėnų perkeliama į Vilkyškius. Avarinės būklės sporto salė remontuojama.

Vis dėlto kodėl sprendžiant dėl ugdymo įstaigų, kurias skiria vos keli kilometrai, tvarkymo prioritetas buvo skirtas kasmet tuštėjusiai, o ne kur kas perspektyvesnei? Gal lėmė savivaldybės mero nostalgija savo buvusiai mokyklai? V. Komskis tai kategoriškai neigė. „Ne, mes visas mokyklas mylime. Lumpėnuose įrengėme geriausius aikštynus ne todėl, kad baigiau tenykštę mokyklą, – atrodė, jog ji yra perspektyvi. O Vilkyškių mokyklą nauja atėjusi valdžia išbraukė iš Valstybės investicijų programos, tad avarinės būklės salės remonto ėmėsi savivaldybė“, – aiškino meras.

Nesaugūs laiptai sostinės Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje. Romo Jurgaičio nuotrauka
Nesaugūs laiptai sostinės Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje. Romo Jurgaičio nuotrauka

Tėveliai dažo klases

Visai kitokia padėtis artėjant rugsėjui susiklostė Vilniaus Vytės Nemunėlio pradinėje mokykloje. Jai išnykti pavojaus nėra. Priešingai – pernai mokykla turėjo tris pirmas klases, o šiemet jau renka penktą. Praėjusiais mokslo metais vaikučių klasėse buvo maždaug po 26, šiemet, tikimasi, bus po 24.

Taigi viena sostinės pradinukų klasė – pusantro karto didesnė nei visa Lumpėnų mokykla, o klasių – penkios. Šioje sostinės ugdymo įstaigoje naujais mokslo metais mokysis kiek per 300 pradinukų.

Tačiau rugsėjo 1-osios laukimas jų tėvams paženklintas pelėsių ir dažų kvapo. Vytės Nemunėlio pradinę nutarus perkraustyti į ligšiolines Senamiesčio mokyklos patalpas paaiškėjo, kad vidaus laiptai kelia pavojų vaikų saugumui, klasės – išdaužytomis sienomis, kai kur įsimetęs pelėsis, teritorija neaptverta ir apžėlusi.

Taip atrodo sostinės Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos "naujos" patalpos. Romo Jurgaičio nuotrauka
Taip atrodo sostinės Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos "naujos" patalpos. Romo Jurgaičio nuotrauka

Kodėl rugsėjis vėl ateina netikėtai, juolab kad sprendimą dėl mokyklos perkėlimo į kitas patalpas Vilniaus miesto taryba priėmė dar gegužės 31 dieną? „Naujieną, kad kraustysimės į šį pastatą, mokytojams atnešiau kaip puokštę gėlių, nes lig šiol mokykla veikė tam nepritaikytose patalpose, neturėjome valgyklos, sporto, aktų salių“, – pasakojo Vytės Nemunėlio pradinės mokyklos direktorė Rosita Čiūrienė.

Jos teigimu, kol ankstesni patalpų šeimininkai nebuvo išsikraustę, kol nebuvo nudaužytų lentų, šviestuvų ir kitos įrangos, patalpos neatrodė taip tragiškai. O paskui buvo atostogos.

Vilnius pagal ugdymo įstaigų renovaciją gerokai atsilieka nuo provincijos.

Tačiau vargu ar tokios priežastys pateisina tai, kad tėvai turi patys dažyti klases ir lakstyti į meriją prašyti pinigų, reikalauti užtikrinti bent minimalų saugumą – kad mokyklos teritorija būtų aptverta, kiek sutvarkyti vidaus laiptai, užlopytos skylės sienose, nebyrėtų tinkas, būtų uždengti atviri elektros laidai. Tėveliams ėmus viešai kelti skandalą, savivaldybė pervedė žadėtus 100 tūkst. eurų remontui.

„Deja, tokių mokyklų Vilniuje – ne viena. Tai padariniai to, kad daugelį metų nebuvo tvarkomasi. Per vienus metus renovuoti 260 švietimo įstaigų neįmanoma. Visiškai sutvarkytas įstaigas galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, o patvarkytų iš vidaus ar iš išorės – tik koks 20 proc. viso tinklo. Savivaldybė stengiasi skirti pinigų toms mokykloms, kurių būklė prasčiausia“, – situaciją vertino už švietimą atsakingas sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.

Pagal politinį žemėlapį

Nemažoje Lumpėnų mokykloje šiais mokslo metais "šeimininkaus" keliolika pradinukų. Mokyklos archyvo nuotrauka
Nemažoje Lumpėnų mokykloje šiais mokslo metais "šeimininkaus" keliolika pradinukų. Mokyklos archyvo nuotrauka

Kodėl mokyklos tokiuose kaimuose kaip Lumpėnai sutvarkytos 100 proc., nors ten likę vos keliolika moksleivių, o sostinėje „palopyta“ tik kas penkta mokykla, pernai aiškinosi praėjusios kadencijos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. To imtasi, kai Vilniaus savivaldybė į viešumą iškėlė gautus Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) nurodymus ketinamų renovuoti mokyklų sąrašą „derinti“ su Seimo valdančiosiomis partijomis.

Pateikusi ministerijai atitinkamą sąrašą, sostinės savivaldybė sulaukė kito sąrašo. Pagal jį 1,8 mln. eurų konkrečioms mokykloms esą siūlė skirti Seimo nariai, daugiausia – tuometės švietimo ir mokslo ministrės „darbietės“ Audronės Pitrėnienės partijos kolegos. Prasčiausios būklės ugdymo įstaigų sąraše buvo nelikę. Ministerija neigė kaltinimus davus partinius nurodymus savivaldybėms, tačiau konkretūs faktai, kurioms mokykloms teko daugiausia lėšų, patvirtina tokią „partinę“ pinigų mokykloms skirstymo schemą.

„Socialdemokratų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ valdymo metu ciniškai buvo dalijamos kvotos mokykloms, susijusioms su valdančiosios koalicijos politikų apygardomis, o paskui šie prisiimdavo laurus už pinigų mokykloms suradimą“, – teigė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius, 2008–2012 metais ėjęs švietimo ir mokslo ministro pareigas.

Iš ŠMM Seimo komitetui pernai pateiktos medžiagos paaiškėjo, kad pagal lėšas ugdymo įstaigų renovacijai išsiskyrė tuomečių valdančiųjų rinkimų apygardose esančios mokyklos. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone esančiai Kybartų K. Donelaičio gimnazijai buvo skirta per 550 tūkst. eurų (Vilkaviškio apygardoje kelias kadencijas iš eilės į Seimą rinktas buvęs premjeras Algirdas Butkevičius). Tuometės Seimo pirmininkės „darbietės“ Loretos Graužinienės tėvonijoje Ukmergės rajone trims mokykloms buvo atseikėta apie 600 tūkst. eurų.

Kaip žinoma, didmiesčiuose anos kadencijos valdantieji daug rinkėjų neturėjo, tad didmiesčių mokyklos gavo mažiau pinigų nei provincijoje, kur ugdymo įstaigų renovacija yra pažengusi gerokai toliau. Tad nors patvirtinti pinigų skirstymo kriterijai, realybė – visai kitokia.

Vilniaus vicemeras V. Benkunskas
Vilniaus vicemeras V. Benkunskas

Šiemet, anot Vilniaus vicemero V. Benkunsko, situacija kol kas pasikeitė nebent tuo, kad pinigų iš ŠMM beveik visai negauta. Jo teigimu, gavus nereikšmingą sumą iš Valstybės investicijų programos Vilniuje šiemet baigti du objektai.

V. Benkunskas tikisi, kad bus iš esmės pakeisti pinigų švietimo įstaigoms renovuoti skirstymo principai, nes iki šiol, galima sakyti, nebuvo vertinamas nei moksleivių skaičius, nei kiek ir kurioje savivaldybėje jau renovuota mokyklų, o lėšos savivaldybėms dalijamos proporcingai – tiek pat Vilniui ir kokiai nors mažai savivaldybei. Tad paremontuotų Vilniaus švietimo įstaigų dalis, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra gerokai mažesnė. Sostinei, anot vicemero, į švietimo infrastruktūros gerinimą ir plėtrą telieka investuoti iš savų ar skolintų lėšų.

Pinigų renovacijai mokyklos gali gauti iš kelių šaltinių – savivaldybės, valstybės ir ES kišenės.

Kaip informavo ŠMM, nuo 2013 metų tam skirtomis ES lėšomis renovuotos 52 mokyklos, daugiausia – Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskrityse. Renovuotos Varėnos „Šaltinėlio“ pradinės mokyklos nuo šių metų neliko – jos likučiai prijungti prie kitos mokyklos, o renovuotose patalpose įsikurs Varėnos specialioji mokykla. Naujosios Akmenės mokykla-darželis „Buratinas“ liko tik darželiu.

O kas, be keliolikos pradinukų, šeimininkaus ir už ES pinigus išpuoselėtos Lumpėnų Enzio Jagomasto mokyklos pastate? „Kol kas tikrai nežinau. Sporto sale galės naudotis vietos jaunimas, antrame aukšte veiks pradinė mokykla, o pirmas liks tuščias“, – sakė Pagėgių meras V. Komskis.

Tiesą sakant, ir jaunimo nelabai telikę. Kaip pasakoja Lumpėnų seniūnė Danguolė Mikelienė, trylikoje seniūnijai priklausančių kaimų yra 1180 gyventojų, daugiausia – vyresnio amžiaus. Per metus gimė vos aštuoni kūdikiai.

Akivaizdu, kad kai kurios provincijos mokyklos renovuotos kažkam, bet tikrai ne vaikams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"