Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Reformų ekspresas nuvažiavo

 
2018 06 29 6:00
Seimo "valstiečiams" vakar pavyko konsoliduoti reformoms būtiną paramą.
Seimo "valstiečiams" vakar pavyko konsoliduoti reformoms būtiną paramą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Kai moki – netrunki. Seimo valdantiesiems pakako mažiau nei keturių savaičių, kad priimtų Vyriausybės parengtas mokesčių ir pensijų reformas. Opozicija, kurios raginimai neskubėti ir gerai apgalvoti žengiamus žingsnius buvo praleisti pro ausis, prezidentės prašo naujoves vetuoti.

Chaosas, nesąmonė – tokiais epitetais vakar Seimo plenarinių posėdžių salėje opozicijos atstovai apibūdino Vyriausybės pateiktus ir vėliau pačių parlamentarų patobulintus reformų projektus. Tačiau valdantiesiems jų nuomonė nebuvo įdomi. Pečius surėmusios koalicijos partnerės – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos, padedamos joms prijaučiančių „tvarkiečių“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovų, balsavo išvien.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisos priimtos 75 Seimo narių balsais, prieš buvo 5, susilaikė 12 parlamentarų. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijų nariai balsavime nedalyvavo. Panašų balsų skaičių surinko ir pensijų sistemos pokyčius numatantys įstatymai.

Pastarųjų savaičių valdančiųjų skubėjimas argumentuotas noru, kad naujovės įsigaliotų nuo ateinančių metų pradžios. Pagal įstatymą, mokesčių korekcijos turi būti paskelbtos prieš pusmetį. Tačiau opozicija replikavo, kad jei „valstiečiai“ ir jų Vyriausybė reformas būtų pateikę sesijos pradžioje, o ne pabaigoje, verstis per galvą būtų nereikėję.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė patikino esanti pasirengusi pasirašyti mokesčių įstatymus, kad jie galėtų įsigalioti nuo kitų metų pradžios. „Būsime pasirengę penktadienį viską peržiūrėti, bent jau tą paketą iš penkių įstatymų“, – vakar teigė šalies vadovė.

Nelygybės nesumažins

Seimo palaiminta mokesčių reforma numato kelias svarbias naujoves. Su darbo santykiais susiję mokesčiai bus konsoliduoti darbuotojo pusėje, įvesti 20 proc. ir 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, kilstelėtas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) ir išplėstos jo taikymo ribos.

Daugiausia priekaištų dėl šių nuostatų vakar išsakė konservatoriai, valdantieji į diskusiją nesikišo. Mykolo Majausko teigimu, sprendimai priimami skubotai, neįvertinta jų įtaka valstybės biudžetui.

Buvusi finansų ministrė, TS-LKD frakcijos narė Ingrida Šimonytė atkreipė dėmesį, kad žmonėms viename pakete žadami skirtingi dalykai. „Tai yra ta pati jau seniai praminto keliuko tąsa, kai žmonėms žadama skandinaviška gerovė ir amerikietiški mokesčiai. O žmonės gūžčioja pečiais ir nesupranta, kaip čia taip, kad viskas yra ne taip, kaip turi būti“, – kalbėjo parlamentarė. Anot jos, „visas šios plikbajoriškos politikos grožis pasimatys tik tada, kai dar viena eilinė krizė“.

Socialdemokrato Algirdo Syso teigimu, mokesčių reformos svarstymas Seime vyko chaotiškai. „Turtinė nelygybė po šio gyventojų pajamų mokesčio pakeitimo tik didės“, – tvirtino jis.

Vienintelis Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Naglis Puteikis prisipažino nepalaikysiąs siūlymų dėl dviejų priežasčių. Pirma – per plačiai taikant NPD, sumažės GPM įplaukos į biudžetą. „Tai reiškia, kad mokytojams, medikams ir kitam viešajam sektoriui bus sudėtinga gauti lėšų, jei Vyriausybė netesės savo pažado iš šešėlio ištraukti 200 mln. eurų“, – kalbėjo N. Puteikis. Antra priežastis, pasak jo, ta, kad lūkesčiai, sieti su LVŽS, kuri po rinkimų žadėjo mažinti turtinę nelygybę, nepasiteisino.

Premjeras Saulius Skvernelis ir "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis gali švęsti pergalę - reformos palaimintos. Romo Jurgaičio nuotrauka
Premjeras Saulius Skvernelis ir "valstiečių" lyderis Ramūnas Karbauskis gali švęsti pergalę - reformos palaimintos. Romo Jurgaičio nuotrauka

Pajamoms – du tarifai

Naujovės numato, kad konsolidavus „Sodros“ įmokas darbuotojo pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 20 proc. GPM, 5 proc. didėjantis dėl bazinės pensijos perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 19,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka. Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,47 procento. Taip pat įvedamas progresinis 27 proc. GPM tarifas, jis bus taikomas „Sodros“ įmokų „lubas“ viršijančioms pajamoms. Kitąmet 27 proc. GPM būtų taikomas didesnėms kaip 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamoms, 2020 metais – nuo 84 VDU, o 2021 metais – nuo 60 VDU.

Seimas taip pat pritarė pasiūlymui 20 proc. GPM apmokestinti 120 VDU viršijančias kitas iš darbo santykių kylančias pajamas – kapitalo perleidimo, nuomos, indėlių palūkanas.

Siekiant mažinti su darbo santykiais susijusių pajamų apmokestinimą, kitąmet ketinama NPD padidinti iki 300 eurų, antraisiais reformos metais – iki 400 eurų, o 2021-aisiais – iki 500 eurų. Pajamų riba, iki kurios būtų taikomas NPD, kitąmet sudarytų 2 VDU.

Pensijos – iš biudžeto

Seimas vakar taip pat priėmė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, pagal kuriuos nuo kitų metų socialinio draudimo pensijų bendroji dalis bus finansuojama vien valstybės biudžeto lėšomis. Nuspręsta sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį popieriuje perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto. Pagal naujas nuostatas darbuotojas mokės pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviai – nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Įstatymu nustatyti konkretūs apdraustojo ir draudėjo bendrieji socialinio draudimo įmokų tarifų dydžiai – 19,5 proc. ir 1,47 procento.

Po daugelį metų trukusių diskusijų Seimas vakar taip pat įtvirtino „Sodros“ įmokų „lubas“. 2019 metais jos būtų taikomos pajamoms, siekiančioms 120 metinių VDU, 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. Šalininkai sako, kad „Sodros“ „lubos“ padės išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus ir kurti gerai mokamas darbo vietas. Oponentų nuomone, nėra pagrindo mažinti daug uždirbančiųjų mokestinę naštą.

Sustiprins „Sodrą“

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas vakar teigė, kad ateities pensijų dydį lems šalies ekonomika, jos konkurencingumas ar demografinės tendencijos. „Šiais įstatymo pasiūlymais iš esmės sutvirtinta „Sodros“ sistema, nes įmokos tarifas vietoj anksčiau siūlyto 18,5 proc. dabar yra 19,5 procento. Ir tai yra esminis dalykas. Kitas sprendimas jau priimtas anksčiau. Tai „Sodros“ skolos panaikinimas ir palūkanų mokėjimo valstybės biudžetui eliminavimas iš „Sodros“ finansinių srautų“, – aiškino S. Jakeliūnas. Anot jo, tai sudaro sąlygas kaupti gana didelį „Sodros“ rezervą, kuris ateityje leis padengti pajamų svyravimus dėl ekonomikos lėtėjimo.

Tačiau konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad pakeitimai neleis užtikrinti tvaraus pensijų augimo. „Kadaise Seimas priėmė pensijų reformos gaires, jos iki šiol galioja. Ten yra daugelio Europos Sąjungos šalių įsipareigojimas užtikrinti 40 proc. atlyginimo siekiančias pensijas“, – teigė jis. Ši reforma, pasak R. J. Dagio, leidžia teigti, kad ateityje pensijos tesieks 20 proc. vidutinės algos.

Žilvinas Šilėnas: "Realiai privačią pensiją kaupsi iš savo pajamų, sumokėjęs visus mokesčius.“ Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka
Žilvinas Šilėnas: "Realiai privačią pensiją kaupsi iš savo pajamų, sumokėjęs visus mokesčius.“ Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Keisis kaupimo tvarka

Popietę Seimas palaimino pensijų kaupimo sistemos pokyčius. Jais atsisakoma „Sodros“ įmokos dalies pervedimo į pensijų fondus, keičiama privataus kaupimo formulė, o pensijų anuitetų mokėtoja numatoma paskirti išimtinai „Sodrą“. Reformos šalininkų teigimu, naujovės padės sutvarkyti pensijų sistemą, atsiejant privatų kaupimą pensijų fonduose nuo kaupimo „Sodroje“. Kritikai tvirtina, kad reforma tik apsunkins būsimų pensininkų padėtį.

Pensijų kaupimo pertvarkos planas numato, kad kitąmet „Sodros“ pervedimai į antros pakopos fondus bus nutraukti, tačiau po 1 proc. sumažinus „Sodros“ įmoką ir GPM tarifą, gyventojams bus sudaryta galimybė šias lėšas skirti privačiam pensijų kaupimui. Pertvarkant sistemą bus atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į antros pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė (4+2). Įmoką sudarys 4 proc. pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. VDU dydžio priemoka iš valstybės biudžeto. Po mokesčių konsolidacijos, kai atlyginimai popieriuje išaugs, kaupimo procentai šiek tiek keisis ir kaupimo formulė bus tokia: 3 proc. asmens atlyginimo ir 1,5 proc. valstybės parama nuo VDU dydžio. Pagal priimtus pakeitimus nuo 2019-ųjų sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantieji iki 40 metų bus įtraukti į pensijų kaupimą, suteikiant teisę pasakyti „ne“.

Kreipėsi į prezidentę

Grupė konservatorių vakar kreipėsi į prezidentę prašydami vetuoti priimtą mokesčių reformą. Parlamentarų teigimu, siūlomi pakeitimai yra skuboti, pareikalausiantys milžiniškų valstybės resursų, toliau didinsiantys prekių ir paslaugų kainas ir stumsiantys į neviltį mokytojus, medikus, biudžetinių įstaigų darbuotojus. Jų viltys netolimoje ateityje gauti didesnes pajamas bus palaidotos.

„Mokesčių reforma mažų mažiausiai neįtikina. Numatyti dideli pokyčiai, kurie, kaip dabar aiškėja, artimiausiais metais biudžetui lems iki 2 mlrd. eurų nuostolių. Visi tie pokyčiai neišdiskutuoti, iki paskutinio momento buvo neaišku, kokie numatomi galutiniai mokesčių pakeitimai, neaišku, kodėl jie daromi, kokių tikslų tikimasi pasiekti“, – kreipimosi motyvus apibendrino TS-LKD seniūnas Gabrielius Landsbergis.

LSDP lyderio Gintauto Palucko teigimu, daugiausia naudos iš valdančiųjų priimtos mokesčių pertvarkos gaus turtingiausieji, valstybės biudžete atsivers milijardinė skylė, prastės viešojo sektoriaus finansavimas. „Ekonomikos augimas valdantiesiems suteikė unikalią galimybę mokesčių sistemą padaryti teisingesnę ir užkaišioti aibę lengvatų bei išlygų, dėl kurių milijonieriai moka mažesnius mokesčius, nei gaunantieji vidutines pajamas. Valdantieji šia galimybe nepasinaudojo ir buldozeriu prastūmė tokią reformą, kuri dar labiau sumažins turtingų žmonių mokesčių naštą. Tai yra neteisinga ir nesąžininga“, – konstatavo jis.

Gitanas Nausėda: „Vertindamas visumą, vis dėlto manau, kad tai nėra mokesčių reforma." Alinos Ožič nuotrauka
Gitanas Nausėda: „Vertindamas visumą, vis dėlto manau, kad tai nėra mokesčių reforma." Alinos Ožič nuotrauka

Ir giria, ir peikia

SEB banko vyriausiojo ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, įgyvendinus mokesčių naujoves, dalis žmonių galės į rankas gauti didesnę algą, nes didės NPD. Tai, pasak jo, bus tam tikra paspirtis vidutiniškai ir maždaug vidutiniškai gyvenantiems žmonėms. Tačiau ekonomistas kėlė klausimą, ar tai bus labai reikšminga augančių kainų pasaulyje.

„Vertindamas visumą vis dėlto manau, kad tai nėra mokesčių reforma. Tai tam tikras mokesčių sistemos pertvarkymas. Iš esmės į gera, bet jis nėra toks radikalus, kad lemtų reikšmingą mūsų ekonominio gyvenimo pokytį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė G. Nausėda.

Pensijų reformą jis vertino kaip tam tikrą mėginimą atkurti „Sodros“ įsipareigojimus ar atriboti ją nuo antrosios pensijų pakopos. Tačiau ekonomistas sakė turintis didelių abejonių, kad nauja privataus pensijų kaupimo skaičiavimo formulė bus didelis šuolis į priekį. „Manau, reikia daugiau paskatų žmonėms, kurie nori patys savimi pasirūpinti“, – pabrėžė jis.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas teigiamai vertino iniciatyvą sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas „Sodrai“. „Antras geras dalykas, ką valdžia padarė, – įvedė normalų NPD. Lietuva yra viena tų šalių, kuri turi keistą NPD, ypač dabar – jei daugiau uždirbi, jau pirmas euras yra apmokestinamas. Valdžia praplečia NPD taikymą ir taip mažina mokesčius, labiau tiems, kurie mažiau uždirba. Daugiausia minusų rašyčiau „Sodros“ arba pensijų sistemos pertvarkai. Realiai privačią pensiją kaupsi iš savo pajamų, sumokėjęs visus mokesčius“, – komentavo Ž. Šilėnas.

Premjeras Saulius Skvernelis ir „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis gali švęsti pergalę – reformos palaimintos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"