Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Referendumas dėl pilietybės vyktų 2 dienas

 
2018 07 05 13:12
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas nuo išeivijos Rimvydas Baltaduonis./
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas nuo išeivijos Rimvydas Baltaduonis./ Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo darbo grupė siūlo, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės vyktų su būsimais prezidento rinkimais, per abu turus.

Ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė 7 balsais už ir vienam nariui susilaikius pritarė, kad referendumas vyktų 2019 metų gegužės 12 ir 26 dienomis, per prezidento rinkimų pirmąjį ir antrąjį turą.

„Seimo darbo grupė priėmė sprendimą, kad tai bus per dvi dienas, per du turus, ir reikia techniškai pasiruošti tai įgyvendinti“, – po posėdžio žurnalistams sakė Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkas nuo išeivijos Rimvydas Baltaduonis.

Referendumu siūloma pakeisti Konstituciją, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Anot komisijos vadovo „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus, į Konstituciją euroatlantinę kryptį siūloma įrašyti dėl galimų grėsmių iš Rytų, o gausias lietuvių diasporas turinčios valstybės Pietų Amerikoje ir t. t. galėtų būti įrašytos į konstitucinį įstatymą.

Seimas baigdamas pavasario sesiją priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kurios referendumui dėl dvigubos pilietybės sumažina kartelę, tačiau rudenį planuojama kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar tai neprieštarauja Konstitucijai. Jų kol kas nepasirašė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Dabar esame etape, kai laukiame, kad prezidentė pasirašytų Referendumo įstatymo pakeitimą. Šiek tiek keista, kad tas pasirašymas užtruko, dabar į Lietuvą suvažiavę daug pasaulio lietuvių ir labai to parašo laukia“, – situaciją komentavo R. Baltaduonis.

„Nežinom, gal laukia, kol išvažiuosim iš Lietuvos ir tas sprendimas būtų padarytas. Būtų labai gaila, jei visgi tas Seimo sprendimas, kuris mūsų laukiamą referendumą padarė laimimu, nebūtų išspręstas ir negalėtume pilnu tempu pradėti ruoštis referendumui“, – kalbėjo išeivių atstovas.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes pagal dabartinį reguliavimą sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės balso teisę turinčių piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės balsų „už“.

Referendumo įstatymo pataisos kartelę nuleido – Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsniui, apibrėžiančiam pilietybę, daro išimtį dėl jos priėmimo. Pagal jas, sprendimui priimti reikėtų mažiau balsų nei kitiems pirmo skirsnio straipsniams.

Pataisos pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos straipsnį leidžia pakeisti, jei už tai referendume pasisako daugiau kaip pusė dalyvavusių piliečių, bet ne mažiau kaip trečdalis turinčių balso teisę.

Šiuo metu aukštesnė balsų kartelė referendumu keičiant Konstituciją taikoma visam pirmajam bei 14-jam skirsniams.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"