Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Redakcijos paštas. Referendumo (ne)reikalingumas

 
2018 02 27 12:09
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Atrodo, valdžia rimtai nutarė įvykdyti savo ankstesnį pažadą ir surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės, nes, girdi, KT nustatęs, jog dvigubos pilietybės atvejai turi būti reti ir ypač reti pagal Konstitucijos 12 straipsnį. O jei norima, kad jie būtų dažnesni (tankesni), tai tik Tauta gali pasakyti, jei pilietybės retumą, tankumą ar kitą savybę reikia pakeisti.

Šis mano rašinys yra paremtas Lietuvos ir draugiškų šalių Konstitucijų tekstu bei įstatymais, kitų žmonių parašyta nuomone šia tematika bei siūlomu valstybei neišlaidauti ten, kur nereikia. Visa tai leidžia teigti, jog iš principo ir dėl išlaidų referendumas nereikalingas – galima ir reikėtų apsieiti ir be jo. Ir štai dėl ko.

Pirmiausia aptarsime, kodėl nereikalingas referendumas. Jau ne kartą buvo rašyta ir tenka pakartoti (net šimtus kartų, jei reikėtų), pats KT tiek pagal savo konstitucinę reglamentaciją, tiek pagal jo veiklai patvirtintą įstatymą kertasi su visuotinai paskelbtais žmogaus teisių gynimo principais. Visų pirma, KT veikla prieštaringai reglamentuota pačioje Konstitucijoje. Atrodo, nė vienoje normalioje demokratinėje šalyje, nėra tokios teisminės ar jai prilyginamos institucijos, į kurią žmogus pagal tą pačią Konstituciją negali kreiptis, kaip, deja, yra Lietuvoje. Tuo pat metu Lietuvos Konstitucija nustato valdžios įstaigoms ir pareigūnams teisę kreiptis į KT, kad jis pasisakytų šioms įstaigoms ir pareigūnams apie vieno ar kito įstatymo (teisės akto) atitikimą (ar priešingumą) Konstitucijai. Tai aukščiausio rango nelygybės ir nesupratimo pavyzdys, nes valdžia, turėdama visą biurokratinį aparatą (teisingumo ministeriją, prokurorus, teismus, valstybininkų nepakartojamą kompetenciją su laipsniais, garbės vardais ir pan.) bei su kitomis priemonėmis, tarp jų finansiniais resursais, gali kreiptis į KT, o žmogus, dažnai būdamas nelaimėje, yra paliktas vienas be teisės kreiptis į KT. Kartais valdžia netgi samdo už dolerius ar eurus taip vadinamus ekspertus iš kitų šalių, kad galėtų įveikti vargšą savo pilietį ten, kur valdžios galia algomis ar ordinais galutinai teisiškai pasibaigia (pvz., EŽTT ir kt.). Jau vien dėl tokios padėties KT samprotavimai dėl dvigubos pilietybės negali būti tikri – nes jis, būdamas valstybine įstaiga nėra konstituciškai solidarus su žmonėmis. Todėl nieko stebėtino, jog KT nė viename procese dėl dvigubos pilietybės nė vieno piliečio net liudytoju neapklausė, nekalbant jau apie kokį tai piliečio teisių gynimo būdo taikymą.

Toliau, – KT sprendinių didis trūkumas dėl dvigubos pilietybės yra tas, kad KT nė karto neaptarinėjo ir teisiškai nevertino pagrindinio pilietybės (dvigubos ar viengubos) bruožo – teisės būti Lietuvos piliečiu, kuri yra prigimtinė pagal Lietuvos Konstituciją. Teisiškai ši prigimtinė teisė tolygi ar lygi teisei į gyvybę, į sveikatą. O praktiškai – žmogaus pilietybė išlieka net po mirties arba dingsta su aiškiai žmogaus išreikštu noru, kad jis atsisako Lietuvos pilietybės. Tik įvertinus pilietybės prigimtinę savybę ir tik kartu su ja buvo galima nustatyti žmogaus atskiro, bendro, reto ar dažno atvejo ryšį su pilietybe.

Be to, KT neturėjo teisės Konstitucijoje ir Pilietybės įstatyme numatytą atskirą atvejį pakeisti retu ir ypač retu, kadangi Konstitucija, paskelbusi taisyklę – lietuvių kalba valstybinė (Konstitucijos 14 str.). Ši nuostata įpareigojo KT teisėjus ir visus kitus šnekančius, rašančius bei skaitančius lietuviškai žmones visam laikui, kiek ši Konstitucija galioja ir galios ir KT bus, žinoti lietuvių kalbą, ja vadovautis ir pagal turinį, ir pagal formą. O tai paprasta pareiga, žinoma net moksleiviams, jei Konstitucijoje parašyta „atskiras atvejis“, – joks pranašas ir jokia įstaiga negali rašyti kokias tai savo išvadas pakeitus „atskirus atvejus“ kitais žodžiais, kurie nėra net sinonimai. Kalbos požiūriu toks žodžių keitimas įstatymuose gali ( o ir turi) būti suprastas kaipo sąmoningas veiksmas, kurio tikslas iškreipti reiškinio reikšmę bei esmę kitaip, negu yra Konstitucijos 12 str. Akcentuoju, jog bet kuris rašymas yra tik sąmoningas veiksmas, nes iki rašymo žmogus mąsto, rašant taip pat, parašius irgi privalo mąstyti, ką parašė. Todėl tokie veiksmai nesąmoningais negali būti, juo labiau, jog KT teisėjai yra 9-i ir tą savo retumą apie pilietybę kartojo oficialiai bene trijuose savo sprendiniuose.Rašinių dėl neatsargumo nebūna ir saviveiklos tokiuose reikaluose nėra. KT proga pasitaisyti buvo.

KT, kaip tokios įstaigos, nuomonė dėl dvigubos pilietybės (ir kitų klausimų) negali būti niekam Lietuvoje privaloma ir dar dėl vienos esminės aplinkybės. Aukščiausiosios Tarybos valia patvirtinto įstatymo apie Konstitucinį Teismą 30 straipsnyje yra numatyta, jog KT tiria ir sprendžia bylas tik teisės aspektu. Jau ne kartą buvo rašyta, kad JAV Konstitucijoje nustatyta, jog JAV Aukščiausiasis Teismas, kaipo apeliacinė instancija žemesnių teismų sprendimams, nagrinėja bylas ir pagal teisę, ir pagal faktą. Ir tą daro iki šios dienos. Konkrečiai esu įsitikinęs, jog JAV teisėjai ir JAV valdžia tikrai nėra kvailesni, jei jie daugiau kaip porą šimtmečių nagrinėja bylas pagal tokį principą. Lietuvos politikai ir KT šalininkai turėtų suprasti, jog JAV teismuose nustatyti konstituciniai teisingumo vykdymo pagrindai nėra kokios tai CŽV ar kitos panašios įstaigos pinklės, o paremti žmonijos istorijos praktika nuo Antikos gadynės ar dar nuo anksčiau. Tai viena. Kita yra tai, kad ir pati teisės samprata įkūnija gyvenimo faktus, sureguliuotus teisės normų. Be to, bet koks teisės pažeidimas yra taip pat faktas, kurį taip pat privaloma tirti, nes pats pažeidimas ir yra bylos atsiradimo pagrindinė priežastis.Pagal abėcėlinį pažinimo supratimą (pažinimo prievolė žinoma nuo homo sapiens atsiradimo) ir konstitucinio pažinimo teisėje principą – fakto tyrimas yra ir tiesos nustatymas, nes jis (faktas) turi būti patikrintas, ar jis atitinka tikrovei. KT to nedaro, nes įstatymu atleistas nuo fakto tyrinėjimo pareigos, kas reiškia – KT nenustatinėja tiesos pagal įstatymą. Tenka ir čia paatvirauti – tokios rūšies teismų, kuriems nereikia pagal įstatymą nustatinėti tiesos, šiais laikais neteko rašytiniuose dokumentuose sutikti. Taigi, ir šiuo, tiesos aspektu KT pasisakymai yra labai nekokie.

Fakto kaip tokio nenagrinėjimas KT atima galimybę bet kam (pirmiausia šalims) kontroliuoti KT, nes faktas yra realaus gyvenimo dalis, ką galima pažinti visais pažinimo būdais bei dėl jo galima ginčytis, ar jis atitinka tikrovei. Todėl nieko stebėtino, kad KT be fakto gali rašinėti kokius nori paskaitymus, ką ir daro – antai, doktrina inter alia ir pan. O dėl tokių dalykų, kurie paremti leidimu nepažinti fakto ir jo netirti, – negalima net ginčytis, nes dėl to, ko nėra, net neįmanoma ginčytis. Taip atsitiko ir su dviguba pilietybe ir kitais KT spręstais klausimais. Antai, KT netgi aiškinęs taip vadinamojoje konstitucinės jurisdikcijos byloje apie precedentą. Nekalbu jau apie tai, ar gali rašytinės Konstitucijos krašte būti precedentas, bet pats nagrinėjimo faktas daugiau negu keistas. Žinia, precedentas yra labiausiai paplitęs Jungtinėje Karalystėje (Anglijoje) ir čia yra teisinės sistemos dalis. Precedento esmė yra ta, kad ginčo atsiradimo metu jam išspręsti nėra teisės akto, kurio pagrindu toks ginčas galėtų būti išspręstas. Būtinas precedentui bruožas dar ir tas, kad faktas būtinai turi būti teisme tiriamas bei nustatomas. Ir tik tada, kai teismo sprendimas paskelbtas tokioje byloje, toks sprendimas tampa pavyzdžiu vėlesniems atvejams – precedentu. O KT, pats fakto nenagrinėdamas, skleidžia kokias tai mintis apie precedentą, kuriam atsirasti dar ir konstitucinio įstatymo tuštumos (nebuvimo) nėra, nes tik Konstitucija su kitais konstituciniais įstatymais yra teisės šaltinis.

Pritariu visiems, kurie jau buvo rašę ir sakę, kad KT nutarimas dėl dvigubos pilietybės netikslus dar ir pagal Konstitucijos 7 str. 2 dalį, kurioje ryškiai nurodyta, jog „Negalioja joks įstatymas ar kitas teisės aktas priešingas Konstitucijai“. Pagal šią taisyklę KT be fakto tyrinėjimo ir tiesos nustatymo paskelbtas nutarimas ir kiti paaiškinimai dėl dvigubos pilietybės yra kaipo niekiniai savaime, nes Konstitucija nenumato išimčių, kad teisingumas būtų vienašonis, tik teisės aspektu paremtas ir tiesa nebūtų nustatinėjama. Konstitucijos tekste šiuo atveju parašytas „įstatymas ar kitas aktas“ atitinka bet kurios įstaigos, pareigūno ar piliečio (tarp jų ir KT) veiksmus, kurie priešingi Konstitucijai ir sukelia žalingas pasekmes pagal Konstituciją, kas reiškia ir atsakomybės būtinumą pagal Konstitucijos 7 str. 3d. (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės). Kadangi valstybėje teoriškai, o ir praktiškai, neturėtų būti bet kokios situacijos, priešingos Konstitucijai, dvigubos pilietybės problema galėtų bei turėtų išspręsta ne tik referendumu. Pats Seimas turi visas galias spręsti įstatymu visus klausimus, kurie susiję su pilietybe. Jis gali iš dalies atsižvelgti į bet kokias pastabas, kurias jis ras reikalingomis ir tą padaryti pagal Konstitucijos 12 straipsnio reikalavimus, nesaistant pilietybės su retumu, dažnumu ar kitokiais panašiais parametrais. O jeigu jau kam labai referendumo norisi – tai pirmuoju klausimu galėtų būti klausimas bendrapiliečiams – ar reikalingas KT, kaipo toks. Juk ne tik todėl, kad jo nutarimai tik teisės aspekto kūriniai ir be fakto, neparemti teisingumo supratimu ir kad žmogus negali į jį kreiptis, bet ir KT darbštumas apie 20 išnagrinėtų bylų per metus netelpa į bet kokio konstitucinio supratimo rėmelius. Už Lietuvos ribų, vargu, ar galima rasti tokį teismą su tokio dažnio darbštumu. Lietuvoje tiesa, atrodo, panašaus darbštumo Seimo kontrolieriaus tarnyba. Skelbiama dar – FNNT tarnyba su vadovo– generolo administracija irgi per metus 15 tyrimų pabaigia. Net Lietuvos himno žodžiai „Tegul dirba tavo naudai“..., nekalbant apie pagarbą žmogaus ir piliečio orumui bei jų teisių gynimui, žmonių uždirbtų pinigų tvarkingą panaudojimą jų naudai, – įpareigoja Seimą apginti žmonių teises, kurios nebuvo apgintos KT. Kartojuosi ir akcentuoju – KT sprendiniai įstatymo apie KT 30 str. pagrindu neatitinka Konstitucijai, kuri nenumato teisingumo sampratos bet kurioje įstaigoje be tiesos nustatymo ir tik teisės aspektu. Todėl KT veiksmai vien dėl to, kad jie pagrįsti, priešingu Konstitucijai teisės aktu, nėra teisės sistemos dalis, nes Lietuvos teisės sistema paremta tik tokia teisės aktų ir teisiškai reikšmingų veiksmų hierachija, kuri atitinka Konstitucijai (minėtas Konstitucijos 6 str.; 7 str.).

Nurodau, kad Seimo galia nepaisyti KT nutarimų (ar kitų sprendinių), jeigu jie ydingi ir neatitinka Konstitucijai bei ne pagal ją išnagrinėti, yra nustatyta Konstitucijoje netgi kaipo pareiga. Tas matosi perskaičius Konstitucijos preambulę, 1-jį, 2-jį, 4-jį ir kitus straipsnius. Juose skelbiama, jog valdžia priklauso Lietuvos žmonėms ir Tautai; jog aukščiausią suvenerią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (šiuo atveju Seimą). Šių nuostatų esmę ir turinį sujungus su Konstitucijos 3-ju straipsniu, gauname konstitucinį leidimą Seimui nepaisyti bet kurios įstaigos ir asmens, kurių veiksmai yra nekonstituciniai ir kuriais tokie asmenys (šiuo atveju KT) prievarta kėsinasi...į konstitucinę santvarką, nes: KT nutarimai ir aiškinimai dėl dvigubos pilietybės vykdomi prievarta; priešingumas ar neatitikimas Konstitucijai yra samoningas kėsinimasis į konstitucinę santvarką. O Seimas yra Tautos konstitucinis įgaliotinis, todėl teisė pasinaudoti 3-jo str. įgalinimais yra įmanoma ir net būtina. Konkretūs veiksmai pagal šį straipsnį nėra išvardinti, todėl bet kuri Seimo pasirinkta priemonė pašalinti KT padarytas neigiamas pasekmes būtų tinkama, tarp jų, pakartotas įstatymas dėl pilietybės arba priimtas naujas tik be KT rekomendacijų apie pilietybės retumą ar tankumą ar užuojautos repatrijantams.

Manau, jog kiekvienas supranta, jog 3-jo straipsnio (ir išvis Konstitucijos) paskirtis, kad visos įstaigos bei pareigūnai ir, žinoma, piliečiai dirbtų ir elgtųsi pagal įstatymus. Ir tada, kai kas nors suklysta arba užsispiria dėl tam tikrų aplinkybių (kurios 3-jo straipsnio požiūriu neturi lemiamos reikšmės), paklydėlio norai gali ir turi būti peržengiami, kad pašalinti neteisėtų veiksmų pagrindu atsiradusią žalą. Šiuo atveju, ji yra daugiau moralinė, nors, gal būt, kai kas ir negalėjo pasinaudoti Lietuvos piliečio teikiamomis turtinėmis privilegijomis. Ne bėda, nes Konstitucija net įpareigoja atsakyti tiems, kas elgiasi ne pagal ją ir atlyginti žalą, o Konstitucijos 3-iasis straipsnis – pagrindas tą daryti. Žinotina, jog konstitucinė teisė senaties neturi. Taigi, Seimas dvigubos pilietybės klausimus gali spręsti savarankiškai be jokio referendumo ir KT pagalbos. Arba organizuoti referendumą su tokiu pirmuoju klausimu – ar reikalingas Konstitucinis Teismas kaip toks su savo išlaidomis ir 20-čia išnagrinėjamų bylų per metus. Manyčiau, jog ekonomiškiau be referendumo dėl dvigubos pilietybės. Be to, ir daug greičiau galima dešimtmečio klaidą pataisyti. O KT klausimą spręsti atskirai.

Šarūnas Vilčinskas yra advokatas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"