Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Redakcijos paštas. Kodėl mes vis dar klaidžiojame tarp trijų raidžių?

 
2018 03 18 9:32
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Lietuva, pavargusi nuo ilgo klaidžiojimo, tyliai aptarinėja ar trys raidelės lietuvių kalbai pakenks ar nepakenks. Susimaišė partijų ideologijos, tiesa su melu, išmintingumas su primityvumu, patriotiškumas su abejingumu, o gal ir su išdavyste.

Politikų teikiami Lietuvos ir užsienio piliečių asmenvardžių rašymo dokumentuose siūlymai kelia nusistebėjimą ir susirūpinimą. Mano, eilinio piliečio, ne kalbininko, ne politiko pastebėjimai tik apie asmenvardžio, kaip asmens tapatybės žymens, vartojimą gali būti naudingi tuo besidominčiai visuomenei.

Kokios taisyklės reglamentuoja asmenvardžių rašymą asmens tapatybės dokumentuose?

Pagrindiniai asmens tapatybės dokumentai (kelionės dokumentai) yra pasas ir asmens tapatybės kortelė. Juose piliečio tapatybės duomenys įrašomi pagal Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos Mašininio skaitymo kelionės dokumentų taisykles (toliau ICAO taisykles). Šiai organizacijai priklauso 190 šalių, tame tarpe ir Lietuva. Visos šalys, įrašydamos piliečio tapatybės duomenis, privalo laikytis tų pačių taisyklių. Kokios jos?

Paso pirmame puslapyje ar asmens tapatybės kortelės pirmoje pusėje piliečio asmenvardis (vardas ir pavardė) įrašomas nacionaliniais rašmenimis. Šitas įrašas priklauso šalies kompetencijai. Įrašius asmenvardį, teisės aktai įpareigoja: „Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų išduodamuose dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžiai negali būti rašomi kitaip nei asmens dokumentuose“. Jei Lietuvos piliečio asmenvardį įrašysime prancūzų, lenkų ar kitomis kalbomis su jų diakritiniais ženklais ir pagal jų kalbos taisykles, tai taip privalėsime rašyti visoje Lietuvoje, visuose dokumentuose. Asmenvardis, užrašytas asmens tapatybės dokumente nacionaliniais rašmenimis su visais nacionaliniais diakritiniais ženklais, viešajame gyvenime tariamas, rašomas, linksniuojamas, derinamas su kitais žodžiais pagal šalies kalbos taisykles. Jis yra šalies kalbos sistemos dalis, kartu ir asmens tapatybės žymuo (kodas) tik šalies viduje, nes nacionalinius rašmenis atpažįsta tik tos šalies kompiuterinės sistemos bei visuomenė.

Asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje (paso pirmo lapo apačioje, kortelės antroje pusėje) asmenvardis įrašomas antrą kartą. Čia jokios pasirinkimo laisvės nėra. Kiekviena šalis savo piliečio asmenvardį privalo įrašyti pagal ICAO taisykles 26 raidėmis. Nacionaliniai rašmenys pagal ICAO taisykles perrašomi taip: Ø – OE, Æ – AE, Œ – OE, þ – TH, ß – SS, Ö – OE, Ü – UE , Ä – AE, Å – AA, IJ – IJ. Kiti taisyklėse nurodyti 85 rašmenys su diakritiniais ženklais perrašomi be diakritinių ženklų. Šis asmenvardis, užrašytas 26 dažniausiai pasaulyje vartojamomis raidėmis atatinkančiomis anglų (lotynų) abėcėlių raides, yra rašmenų rinkinys, asmens tapatybės žymuo, kodas skirtas visam pasauliui ir Lietuvai mašininiam ir vizualiniam skaitymui. Jis nėra kalbos sistemos dalis, vartojamas tik kaip citata. Jį atpažįsta viso pasaulio kompiuterinės sistemos ir civilizuotos visuomenės. Jo raidžių kaitalioti nevalia, panašiai kaip bankų ar durų kodų rašmenis. Jis kinta tik asmens tapatybės dokumente keičiant pirmąjį asmenvardžio įrašą. Mūsų Rūta Meilutytė, Jonas Valančiūnas po visą pasaulį keliauja, finansinius ir kitus reikalus tvarko savo asmenvardį rašydami „Ruta Meilutyte“, „Jonas Valanciunas“, taip kaip pase įrašė pati Lietuva. Pasaulyje yra ne chaosas, o gera asmenvardžio įrašymo į asmens tapatybės dokumentus tvarka, kurios Lietuvoje kai kas dar nesuprato. Mūsų politikai stebisi, kodėl kai kuriose šalyse jų asmenvardžius perrašė autentiškus su lietuviškais diakritiniais ženklais. Jie nepastebi didžiulio skirtumo tarp užsienietiško piliečio asmenvardžio įrašymo į asmens tapatybės dokumentą ir tokio asmenvardžio perrašymo į kitus dokumentus kitose šalyse.

Kitų valstybių piliečių asmenvardžių perrašymas į kitus dokumentus

Atvykusio užsieniečio asmenvardį iš asmens tapatybės dokumento į kitus dokumentus perrašo įvairiose įstaigose, įvairiais nepažįstamais rašmenimis, įvairiomis priemonėmis, iš įvairių dokumentų, įvairaus išsilavinimo darbuotojai. Didžiosiose pasaulio šalyse užsienio piliečio asmenvardis iš paso perrašomas pagal ICAO taisykles be diakritinių ženklų, o kai kuriose stengiamasi asmenvardį perrašyti autentišką su viso pasaulio diakritiniais ženklais. Rašymo skirtumai įtakos užsieniečio asmens tapatybės žymeniui neturi, nes užsieniečio asmenvardyje vertinamos tik pamatinės 26 raidės, atitinkančios lotynų abėcėlę. Diakritinius ženklus leidžiama nupūsti lyg dulkes.

Airijoje, Čekijoje, Ispanijoje, J. Karalystėje, Prancūzijoje, Švedijoje užsieniečių pavardės perrašomos be diakritinių ženklų arba taikant ICAO taisykles.

Estijoje, Belgijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje užsieniečių pavardės perrašomos autentiškos, o kai nėra techninių galimybių, perrašomos pagal ICAO taisykles.

Vokietija, Lenkija, Suomija, Portugalija, Slovakija, Nyderlandai Malta,Liuksemburgas, Austrija, Bulgarija, Graikija ir Lietuva deklaruoja, kad perrašo užsienio piliečių autentiškas pavardes, bet tuo galima abejoti. Kiekvienoje įstaigėlėje perrašyti be klaidų viso pasaulio diakritinius ženklus vargu ar įmanoma. Vien tik su raide „A“ vartojama daugiau nei 30 diakritinių ženkliukų. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (toliau VLKK) teigė: „ Lenkijoje ir kitose valstybėse, kurios leidžia originaliai rašyti užsienio piliečių ir tautinėms mažumoms priklausančių piliečių asmenvardžius, daugeliu atvejų rašoma be diakritinių ženklų, nes įvesti į informacines sistemas, registrus neleidžia techninės galimybės“.

Lietuvoje užsienio piliečių asmenvardžius reikia rašyti autentiškus pagal galiojantį VLKK 1997 metų Nutarimą Nr. 60, papildytą imperatyviu nurodymu: „...oficialiuose dokumentuose (išskyrus Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentus) kitų kalbų asmenvardžių pateikiamos autentiškos formos“.

Po atliktos įstaigų apklausos, kaip vartojami svetimvardžiai, pati VLKK konstatuoja, kad nurašant kitų kalbų asmenvardžius vartojamos lietuvių kalbos raidyne nesančios raidės Q, W, X, bet diakritiniai ženklai, jei nėra techninių galimybių jų perteikti, neperrašomi (vietoj raidės su diakritiniu ženklų tokiu atveju rašoma raidė be jo, pvz., vietoj ř rašoma r)“.

Migracijos Departamentas reikalauja, kad užsienietis prašyme nuolat gyventi Lietuvoje savo asmenvardį rašytų taip: „Prašyme vardas(-ai) ir pavardė (-ės) rašomi didžiosiomis raidėmis lotyniškais rašmenimis be šalutinių (diakritinių) ženklų, ligatūrų ir kitų lotyniškos abėcėlės raidžių modifikacijų pagal Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso ar asmens tapatybės kortelės (toliau– kelionės dokumentas) lotyniškus įrašus“. Lietuvoje de facto neatitinka de jure.

Lietuvos politikų ir VLKK siūlymai, kaip perrašyti kitų valstybių piliečių asmenvardžius

V. Stundys ir 11 Seimo narių įstatymo projekte Nr. XIIP-1675(2014m.) siūlo užsienio valstybių piliečių vardus ir pavardes išduodamuose dokumentuose rašyti lietuviška forma (lietuviškais rašmenimis pagal tarimą). Remiantis šiuo pasiūlymu būtų neteisėtai sudarkomi didžiosios dalies atvykusių užsieniečių asmens tapatybės žymenys. Pono White nusipirktas Lietuvoje turtas priklausytų ponui Vaitui. Užsieniečio asmenvardžio sulietuvinimas, keičiant pamatines lotynų abėcėlės raides, Lietuvai pasibaigtų kaip traukinio bėgių išardymas pajūryje.

70 Seimo narių pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-535 (2017 m.) siūlo užsieniečio vardą ir pavardę, dokumento šaltinyje įrašytą lotyniškos abėcėlės rašmenimis, į kitus dokumentus nurašyti paraidžiui. Tai gerai, bet 4 str. 2 dalies 2 punktu siūlo užsieniečių asmenvardžius, įrašytus lotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus perrašyti lietuvių kalbos rašmenimis. Pamatines 26 lotynų abėcėlės raides užsieniečio asmens tapatybės žymenyje kaitalioti nevalia.

Buvusi VLKK savo pateiktose Seimui Išvadose imperatyviai siūlo ir toliau užsienio valstybių piliečių asmenvardžius, užrašytus lotyniško pagrindo rašmenimis, perrašyti autentiškus remiantis VLKK 60-oju nutarimu. Jų siūlymuose neatsižvelgta į tai, kad ne visus užsieniečių asmenvardžius įmanoma ir ar reikia perrašyti autentiškus. Panašus G. Kirkilo ir I. Šiaulienės siūlymas įstatymo projekte Nr.XIIP-1653 (2014m.).

Manau, Lietuvoje užsienio valstybių piliečių asmenvardžius, dokumento šaltinyje įrašytus lotyniško ar nelotyniško pagrindo rašmenimis, į oficialius dokumentus reikia perrašyti pagal ICAO taisykles, t. y. taip kaip įrašyta užsieniečio asmens tapatybės dokumento mašininio skaitymo skyriuje, taip kaip juos perrašo dauguma didžiųjų šalių, taip kaip perrašo mūsų Migracijos departamentas. Reikalingos išimtys. Užsienio valstybių vadovų, nusipelniusių asmenų ar trumpam laikotarpiui atvykusių asmenų asmenvardžiai, jei yra techninės galimybės, galėtų būti rašomi autentiški. Gerbiamo Lech Wałęsa asmenvardį, jam atvykus į Lietuvą, perrašyti Walesa ( be diakritinių ženklų pagal ICAO) ar Valensa (lietuviškai pagal skambėjimą) nedera.

Svarstytinas ir kitas variantas: VLKK Nutarimą Nr. 60, imperatyviai reikalaujantį užsieniečių asmenvardžius rašyti autentiškus, galima papildyti išimtimi, nurodančia, kada kitų valstybių piliečių asmenvardžius į kitus dokumentus reikia perrašyti pagal ICAO taisykles (leidimuose gyventi ir dirbti Lietuvoje ir kt.). Užsieniečio asmenvardį teisingai perrašyti yra pareiga, o teisingai autentiškai ištarti yra tik garbės reikalas.

Lietuvos Respublikos piliečių nelietuviškų asmenvardžių rašymas asmens tapatybės dokumentuose

Visos pasaulio šalys stengiasi savo piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti nacionaliniais rašmenimis pagal savos šalies kalbos taisykles. Konstitucinis Teismas savo nutarime citavo buvusios VLKK pirmininkės Danguolės Mikulėnienės teiginį: „kalbos komisijai nėra žinoma, kad kuri nors valstybė, darydama asmenvardžių įrašus piliečių pasuose, peržengtų savo abėcėlės ribas“.

Vilniaus Universiteto (VU) filologijos fakultetas Seimui atsiųstame išaiškinime rašo: „Kiek šiuo metu yra lotyniškų (lotyniško pagrindo) rašmenų, priklauso nuo skaičiavimo metodikos. ....Unikode konsorciume šiuo metu registruota iš viso 940 lotyniškų rašmenų (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant atskirai)“. Dauguma jų nėra aktualūs oficialiems dokumentams, bet Europos Sąjungos kalbose naudojami 72 rašmenys (didžiąsias ir mažąsias raides skaičiuojant kaip vieną rašmenį), o ICAO taisyklėse transliteruoti 95 lotyniški rašmenys, besiskiriantys nuo pamatinių lotynų abėcėlės 26 raidžių, rodo, kad pasaulyje viešajame gyvenime vartojama virš šimto mums nepažįstamų rašmenų. Kiekviena šalis savo piliečio pavardės skambėjimą užrašo skirtingais rašmenimis, pagal skirtingas kalbos taisykles, net ir tada kai jis rašomas be diakritinių ženklų. Lietuvės vardas Julia Ispanijoje skamba Chulia, Anglijoje – Džiulia, Prancūzijoje – Žulia, o prancūzo Žakė pavardė užrašoma Jacquet. Pasaulio valstybėse užsienietiškų asmenvardžių rašymas pagal savos šalies kalbos taisykles įgyvendinamas skirtingais keliais, priklausomai nuo šalies dydžio, kitakalbių gausumo, kultūros.

Demokratinis kelias. Užsienietis, įgijęs pilietybę, savo asmenvardį užrašytą pagal ICAO taisykles (be diakritinių ženklų) gali nekeisti, bet dažnai jis nedera prie kitos šalies kalbos tradicijų. Dalis sąmoningų piliečių prie visuomenės prisitaiko laisvanoriškai, pakeisdami savo asmenvardį, o dalis vargina save ir visuomenę. Šimkevičius, Adamkavičius ir kiti lietuviai, gerbdami JAV visuomenę, kurioje nusprendė gyventi, bei nenorėdami būti vadinami Simkevicius, Adamkavicius, pavardes priderino prie tos šalies kalbos taisyklių. Jie tapo Shimkus, Adamkus ir liko gerbiami Amerikoje, pasaulyje ir Lietuvoje.

Paslėptas prievartinis kelias. Dalis valstybių kartu su visuomene sudaro tokias sąlygas, kurios pilietį priverčia asmenvardį asmens tapatybės dokumente rašyti pagal tos šalies kalbos taisykles. Pvz., Lenkijoje teisės aktai leidžia į asmens tapatybės dokumentus raštišku pageidavimu įsirašyti autentiškus asmenvardžius, bet viešajame gyvenime kompiuterinės sistemos jų neatpažįsta, visuomenei sunku jį vartoti, todėl kyla pagrįstas abipusis nepasitenkinimas. Kitakalbiai priversti taikytis prie daugumos. Visoje Lenkijoje tik keliolika lietuvių šeimų išdrįso savo asmenvardžius užrašyti lietuviškais rašmenimis. Punsko savivaldybės darbuotojų lietuviški asmenvardžiai beveik visi, „pačių pageidavimu“ jau sulenkinti, keičiant net pamatines raides ir skambėjimą: Witold Liszkowski (Vytautas Liškauskas), Jan Wojczulis (Jonas Vaičiulis) ir kt. Šį metodą gali vartoti tik didelė valstybė su stipria visuomene, nes čia pavienių kitakalbių piliečių asmenvardžių įtaka valstybinei kalbai ir visuomenei nulinė, sunkumai atsiranda patiems kitakalbiams. Šis būdas įkiriai siūlomas mažai Lietuvai, pavyzdžiu rodant Lenkiją, kurioje kitos kalbos asmenvardyje neišsaugomi nei autentiški rašmenys nei skambėjimas.

Trečias kelias. Valstybė teisės aktais įpareigoja šalies piliečių asmenvardžius rašyti tik pagal šalies kalbos taisykles nacionaliniais rašmenimis. Tokiu keliu eina Latvija.

Lietuva jau 27 metus klaidžioja ieškodama savo kelio.

Dabar Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai asmens tapatybės dokumentuose rašomi vadovaujantis 27 metus galiojančiu kontroversišku Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos (toliau LR AT)1991m. sausio 31 d. Nutarimu:

Lietuvos Respublikos AukščiausiosTarybos Nutarimas

Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase.

1. Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais remiantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus.

2. Nelietuvių tautybės asmenų vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis. Nustatytos formos raštišku piliečio pageidavimu vardas ir pavardė rašomi: a) pagal tarimą ir nesugramatinti (be lietuviškų galūnių) arba b) pagal tarimą ir gramatinami (pridedant lietuviškas galūnes).

3. Asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę vardai ir pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio pase gali būti rašomi pagal tos valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą.

4. Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT) savo sprendimuose įvertino, kad šio nutarimo 1 ir 2 punktai neprieštarauja Konstitucijai, bet paaiškino, kad trečio punkto nevertino , nes niekas jo vertinti nepaprašė. Pagal šį Nutarimą užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardis dabar gali būti rašomas autentiškas, kitų šalių lotyniško pagrindo rašmenimis, o jo sutuoktinio Lietuvos Respublikos piliečio ir jų vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, asmenvardžai rašomi tik lietuviškais rašmenimis (be Q, W, X raidžių) ne tik pagal lietuvių, bet ir pagal kitų šalių kalbos taisykles pvz., Baudelaire (Bodler). Čia susikerta užsieniečio, Lietuvos piliečių, valstybės ir lietuvių kalbos interesai, kurių suderinti be kompromisų neįmanoma.

Buvusi VLKK Pirmininkė Daiva Vaišnienė Aktualijų studijoje (2017–11–21) pripažino: „... ir dabar užsieniečio pavardė yra originaliai įrašoma, jei joje nėra tų trijų raidžių.....tai ir dabar kai kurių piliečių pavardes, jei nemokate užsienio kalbų, neperskaitysite. Įsivaizduokite, jei būtų sakoma pakeisti pagal tarimą visas. Kiek mūsų moterų yra ištekėjusių už užsieniečių, kiek tokiose šeimose gimė vaikų. Kalbame apie šimtus tūkstančių.....“. Neperskaitysime, jei ir toliau VLKK siūlys savo piliečių pavardes rašyti viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenimis (autentiškus).

Lietuvos politikai, žiniasklaida, VLKK, kalbininkai siūlo daugiau kaip dešimt išėjimo iš sumaišties būdų. Įvertinkime tik penkis pagrindinius

Pirmas būdas. Leisti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti autentiškus, pagal kitų šalių kalbos taisykles, vartojant viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis, pvz., Văn Thiệu,Małgorzata Runiewicz Wardyn.

Šiai grupei priklauso Seimui pateikti VLKK visi trys siūlymai, įstatymo projektas Nr.XIP– 1644 (2) (A. Kubiliaus 2010 m.) bei įstatymo projektas Nr.XIIP– 1653 (G.Kirkilo ir I. Šiaulienės, 2014m.). Juos svarstant sugaišta daugiausia laiko. Užsieniečiai, tapę Lietuvos piliečiais, jų sutuoktinės ir jų vaikai turėtų „prigimtinę“ teisę lietuviškuose pasuose įsirašyti autentišką užsienietišką pavardę, o visuomenė (nuo vaikų darželio iki Seimo ir Prezidento) turėtų pareigą visur ir visada, gal per amžius, vartoti jų ir jų vaikų ir ainių pavardes, užrašytas viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis.

Tie siūlymai yra nusikalstami, prieštaraujantys ne tik Lietuvos Konstitucijos 14 straipsniui, bet ir logikai. Lietuva įsipareigotų kitų šalių rašmenis vartoti kasdieniniame gyvenime pagal kitų šalių kalbos taisykles. Nėra šalies, kuri sugebėtų tai daryti. Kai kuriuose Londono rajonuose daugiau kaip pusė gyventojų yra gimę ne Anglijoje. Nesunku įsivaizduoti koks chaosas kiltų, jei piliečių asmenvardžiai visose Anglijos įstaigose būtų rašomi viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenimis su visais diakritiniais ženklais (autentiški), taip kaip siūlo rašyti Lietuvoje.

Antras būdas. Leisti Lietuvos Respublikos piliečio vardą ir pavardę rašyti lotyniškos abėcėlės raidėmis (26 raidės be diakritinių ženklų). Siūlymai pateikti įstatymo projekte Nr. X IIP-1653(2)(2015 m.) ir 70 Seimo narių pateiktame įstatymo projekte Nr. XIIIP-535 (2017m. balandžio 4 d.). Aiškinama, kad pagaliau būtų įteisintas Q, W ir X raidžių vartojimas. Nutylima, kad paraidžiui perrašytą asmenvardį skaitytume ir rašytume pagal pracūzų, anglų, ispanų, lenkų ir kitų kalbų taisykles – Jacquet (Žakė), Xiaoyu(?), White (Vait), George (Džordž), Grzegorz (Gžegož), Brzeczyszczykiewicz (B..?..), Baudelaire (Bodler), Malgorzata Runiewicz (Malgožata Runevič). Perrašant asmenvardį paraidžiui be diakritinių ženklų, o ne pagal tarimą, iškraipomas asmenvardžio tarimas, sukuriamas naujadaras netinkamas kasdieniniam bendravimui. Šis siūlymas tolerantiškai ir mažai Lietuvai su dideliu kitakalbių piliečių procentu netinkamas, nes mažai tikėtina, kad asmenys tapę Lietuvos piliečiais, savo asmenvardžius geranoriškai priderintų prie Lietuvos visuomenės poreikių. Jų įtaka lietuvių kalbai būtų neigiama.

Trečias būdas. Leisti Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumento pagrindiniame lape rašyti tik lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, be kitų šalių diakritinių ženklų ir be Q, W ir X raidžių. Tokie siūlymai pateikti įstatymo projekte Nr.XIIP– 1675 (V. Stundžio, 2014m.), asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr.XII-1519 penkto straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3796 (paruoštame remiantis „Talkos“ surinktais piliečių parašais). Asmenvardį rašant nacionaliniais rašmenimis pagal tarimą (Malgožata Runevič Vardyn), visuomenė ir lietuvių kalba apsaugojama nuo kitų šalių rašmenų ir taisyklių vartojimo ir išsaugojamas asmenvardžio skambėjimas, ateinantis iš tų laikų, kai dar nebuvo rašto. Rašmenys yra tik priemonė garsui užrašyti. Pono Žakė pavardė pase, jam tapus Lietuvos piliečiu, būtų įrašyta pagal tarimą lietuviškais rašmenimis (Žakė), o ne pagal prancūzų (Jacquet) ar kitų šalių kalbos taisykles. Trūkumas, kad keičiant pilietybę, priimant sutuoktinio pavardę, dažnai pakinta asmenvardis kaip asmens tapatybės žymuo.

Šių įstatymų projektų autoriai siūlo, piliečio pageidavimu, paso kitų įrašų skyriuje, asmenvardį užrašyti autentišką lotyniško pagrindo rašmenimis. Šis įrašas įtakos asmens tapatybei nustatyti neturėtų, būtų skirtas tik pačiam paso savininkui autentiškai savo ar sutuoktinio pavardei prisiminti.

Ketvirtas būdas. Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lietuvių kalbos rašmenimis (Įstatymo projektas Nr. XIIIP-471, A. Ažubalio, 2017 m.). Pakeisti tik rašmenis nekeičiant tarimo, vargu ar įmanoma. Reikėtų žinoti ne tik lenkų bet ir visų šalių gramatikas, pvz. žinoti, kada lenkų „rz“ tariama „š“ , o kada „ž“, žinoti „cz“ vartojimo ypatybes ir kt. Kaip mes tarsime prancūzo pavardę Jacquet (Žakė) pakeitę tik raidę q lietuviška?

Penktas būdas. Dalis visuomenės siūlo Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą su išimtimi, leidžiančia vartoti lotynų abėcėlės Q, W ir X raides. Jos Lietuvoje nėra svetimos, mes tik vaidiname, kad jų nepažįstame. 19 amžiuje jas rašėme ne tik asmenvardžiuose, bet ir bendriniuose žodžiuose.Tarpukario laikotarpiu jas galėjome rašyti piliečių pasuose, remiantis Pavardžių Įstatymu, o dabar 27 metus jas rašome teisėtai ( kartais su teismo pagalba) Lietuvos Respublikos piliečių, turėjusių kitos valstybės pilietybę, asmens tapatybės dokumentuose, remiantis LR AT Nutarimo 3 punktu. Asmenvardžius perrašant pagal tarimą, tos trys raidės būtų išsaugojamos tik pavardėse, kurių rašmenys ir tarimas sutampa (Weber,Malgožata Runiewič Wardyn ir kt.). Kitais atvejais tos raidės dažnai liktų neaktualios, pvz., Jacquet ( Žakė). Lenkų frakcija ir kiti Seimo nariai nepateikė nei vieno įstatymo projekto, kuriuo būtų siekiama įteisinanti tik tas tris raides. Kodėl? Niekas neteikė, o gal ir neteiks, nes susidarė pato situacija, nesuderinamų siekių trikampis.

Didelė dalis visuomenės, kalbininkų, politikų tvirtai įsitikinusi, kad tos trys raidės kenktų lietuvių kalbai ir jokių kompromisinių nuolaidų daryti nesiruošia.

Antra didelė dalis politikų tų raidžių įteisinti nenori, nes supranta, kad tik trijų raidžių įteisinimas trukdytų lenkų siekiams. Jos naudojamos tik kaip priedanga. V.Tomaševskis į žurnalisto klausimą, ar pakaktų įteisinti tik W, atsakė, kad nepakaktų, reikia įteisinti visą lenkų abėcėlę. Vienos šalies abėcėlę, nediskriminuojant kitų šalių, įteisinti neįmanoma, todėl mėginama įteisinti viso pasaulio šalių lotyniško pagrindo rašmenis ar tik jų rašymą pagal kitų šalių kalbos taisykles. Pastovaus konflikto palaikymui talkina Lietuvos politikai, Seimo nariai, VLKK ir žiniasklaida, kalbėdami tik apie tris raides ir nusikalstamai nutylėdami, kad visos Lietuvos gyventojai būtų priversti vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis ar rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles.

Trečia dalis visuomenės mano, kad tikslinga įteisinti tik Q, W, X raides, bet tai sunkiai įmanoma, nes kitos dvi dalys tiki tik savo teiginiais ir atsisakyti savo nuostatų neketina.

Visiems tinkamo kitų kalbų asmenvardžių perrašymo būdo nėra, reikalingi kompromisai. Jaučiu pagarbą tiems, kurie, stengdamiesi išsaugoti lietuvių kalbą, pasisako prieš Q, W ir X raidžių asmenvardžiuose vartojimą. Turime teisę jų vartojimą uždrausti, bet ar ne per vėlu. Įvertinus buvusių ir esamų Lietuvos vadovų ir ministrų duotus kaimynams pažadus, gal net viršijančius kompetencijos ribas, ES teismų nuomonę, Varšuvos politikų elgesį, Lietuvos visuomenės ir kalbininkų nuomonių įvairovę, Q, W ir X raidžių svarbumą visam pasauliui ir privalomą jų vartojimą užsienio piliečių asmenvardžiuose, 27 metus teisėtą jų vartojimą Lietuvos piliečių asmenvardžiuose, bei VLKK siūlymus leisti rašyti autentiškus asmenvardžius, galimybę jas vartoti ir neįrašius į abėcėlę (kaip Italijoje), manau, svarstytini tik trečias ir penktas asmenvardžių rašymo būdai. Įstatyme gal būtų tinkamos šios kompromisinės nuostatos:

1. Lietuvos Respublikos piliečio asmens taptybės dokumente vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal tarimą, išskyrus šio įstatymo, 2 ir 3 straipsniuose nustatytus atvėjus.

2. Užsieniečio, įgijusio Lietuvos Respublikos pilietybę, bei su juo santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų Lietuvos Respublikos piliečių, pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumente jų pageidavimu gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą su lotynų abėcėlės Q,W, X raidėmis,sugramatinti arba nesugramatinti.

3. Su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, pavardės išduodamame Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės dokumente jų pageidavimu gali būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą su lotynų abėcėlės Q,W, X raidėmis sugramatinti arba nesugramatinti.

4.Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašyti asmens vardai ir pavardės keičiami teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Užsienio valstybės piliečių ir asmenų be pilietybės vardai ir pavardės, dokumento šaltinyje įrašyti lotyniško ar nelotyniško pagrindo rašmenimis, į kitus dokumentus rašomi pagal ICAO taisykles arba autentiški lotyniško pagrindo rašmenimis pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių protėviai savo noru ar prievarta buvo pakeitę asmenvardžius katalikybės plitimo Lietuvoje metu, Rusijos ar Lenkijos okupacijos laikotarpiu, asmenvardžiai būtų rašomi kaip ir dabar –lietuviškos abėcėlės raidėmis pagal tarimą (skambėjimą). Tai nebūtų kitų diskriminacija. Tai būtų tik galimybė užsieniečiui, priėmusiam Lietuvos Respublikos pilietybę ir jo pavardę priėmusiai šeimai, išsaugoti savo asmenvardį, kaip asmens tapatybės žymenį. Mano tolimi giminaičiai Januševskiai, kurių seneliai ir proseneliai prieš Vilniaus krašto okupaciją buvo Janušiai, dabar mano, kad per prievartą pakeista protėvių pavardė gyventi netrukdo. Tai būtų kompromisinis sprendimas su visų pusių nuolaidomis.

Lenkija ir Lietuvos lenkai turėtų suprasti, kad Lietuva nėra nusistačiusi prieš lenkų kalbą. Mes tik siekiame saugoti savo kalbą, nes tauta, praradusi teritoriją ir kalbą, išnyksta. Pavojus išnykti lenkų kalbai negresia. Mažai Lietuvai, jei šalyje butų rašoma kitų šalių rašmenimis ir pagal kitų šalių kalbos taisykles, jis atsirastų.

Ar šalies piliečių asmenvardžių rašymas nacionaliniais rašmenimis pagal tarimą neprieštarauja Europos teisės aktams?

Tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 11str. 1 dalies Aiškinime nurodyta: „Šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą(-us) pagal jo fonetinę formą“ .

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau TT) savo sprendimuose teigia, kad valstybės narės turi teisę atsisakyti sutuoktinių pavardes rašyti pagal kitos šalies kalbos taisykles, o siekimas apsaugoti valstybinę kalbą yra teisėtas ir gali pateisinti piliečiams numatytos teisės laisvai judėti, apsigyventi ir kitus ribojimus. TT byloje C-391/09 įvertino, kad Lietuvos atsisakymas pilietės asmenvardį, užrašytą pagal lietuvių kalbos taisykles (Malgožata Runevič Vardyn), perrašyti pagal lenkų kalbos taisykles (Małgorzata Runiewicz Wardyn) yra teisėtas.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) byloje Mencena ( Mentzen) prieš Latviją vertindamas, ar moters po santuokos įgytos pavardės rašymas pagal valstybinės kalbos reikalavimus (Mencena), dėl ko jos ir vyro pavardės buvo rašomos skirtingai, nutarė, kad Latvijoje toks reguliavimas buvo skirtas latvių kalbai kaip vertybei apsaugoti, o tokį tikslą EŽTT pripažino teisėtu ir pagrįstu. ES teismų teiginiai „valstybinė kalba yra viena pagrindinių konstitucinių vertybių, kaip šalies vėliava, teritorija“, „valstybei yra suteiktos plačios vertinimo laisvės ribos“, „papildomų dokumentų (kartu su asmens tapatybę patvirtinančiu dokumentu) pateikimo poreikis nelaikytinas neproporcingu suvaržymu“, „nepatogumais turėtų būti pripažįstami tik tokie atvejai, kai asmuo apskritai negali pasinaudoti savo teise laisvai judėti ES“, „valstybė, kuri paskelbė, kad specifinė kalba yra oficialioji kalba, įsipareigoja savo piliečiams garantuoti teisę vartoti šią kalbą“ ir kt. rodo, kad kokiais rašmenimis ir pagal kokias kalbos taisykles rašyti savo piliečių asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose, turi nuspręsti tik pati Lietuva. ES institucijoms nesuteikta teisė daryti įtaką šalių apsisprendimui, bet ES institucijos turi teisę įvertinti ar teisės aktai nediskriminaciniai, ar šalys nepažeidžia savo priimtų įstatymų ir piliečių teisių.

Lenkijos ir Lietuvos sutartis numatė, kad asmenys turi teisę vartoti savo asmenvardžius pagal tautinės mažumos skambesį. Nors sutarties galiojimo laikas nepratęstas, Lietuva šios sutarties laikėsi ir tebesilaiko.

Daugiau kaip trečdalis Europos Sąjungos valstybių Q, W ir X raides vartoja tik svetimvardžiuose ir svetimžodžiuose, bet ES teisinės institucijos tai nelaiko kitų šalies gyventojų diskriminacija. Italijos abėcėlėje W, X raidžių nėra, bet jas svetimvardžiuose vartoja.

Kodėl Lietuva 27 metus klaidžioja?

Manau, sumaišties pagrindinė priežąstis yra ta, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija neatliko tiesioginės jai pavestos pareigos – tvarkyti ir saugoti lietuvių kalbą. Tai ne viso VLKK darbo, o tik asmenvardžių rašymo dokumentuose veiklos įvertinimas.

Argumentai:

1. VLKK pateiktose Seimui Išvadose siūlė užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę bei su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę priėmusio Lietuvos Respublikos piliečio bei jų vaikų pavardės rašyti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenimis su jų diakritiniais ženklais pagal kitų šalių kalbų taisykles (autentiškus). Tai nesiderina nei su Lietuvos Konstitucija nei su kitų šalių patirtimi. Taip buvo sukelti nepamatuoti lūkesčiai kaimynams, suteikta klaidinga informacija šalies vadovams ir visuomenei.

2. Politikai, žiniasklaida šūkavo ir šūkauja: „ar gali pakenkti lietuvių kalbai tos trys Q, W, X raidelės?“, o VLKK, pažeisdama viešąjį interesą, visuomenei neaškino, kad pagal VLKK ir Seimo narių siūlymus, Lietuvos piliečių asmenvardžiuose atsirastų virš šimto rašmenų (Ø, Æ, Œ, þ, ß, Ä, Ā, Á, Ļ, Ł, Ĺ, Ľ ir kt.), o visuomenė turėtų skaityti ir rašyti pagal kitų šalių kalbos taisykles. Šių įstatymų projektų svarstymui Vyriausybėje, Seime, komitetuose ir kitose institucijose veltui sugaišta tūkstančiai darbo valandų, sugadinti santykiai su kaimynais, suklaidinti šalies vadovai ir visuomenė .

3. VLKK savo Išvadose sąvoką „remiantis tarptautinė praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“ siūlė taikyti užrašant Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardį. Pasaulyje ji taikoma perrašant kitų šalių piliečių asmenvardžius į kitus dokumentus, nes jie perrašomi įvairiose institucijose, turinčiose įvairaus lygio technines galimybes. Lietuvos Respublikos piliečio asmenvardis į asmens tapatybės dokumentą įrašomas remiantis registro duomenimis, o į registro bazę įrašai įtraukiami pagal asmenų civilinės būklės aktų įrašus,t.y. gimimo ar santuokos liudijimus. Kas nutiktų, jei viename mieste piliečių asmenvardžius rašytų su diakritiniais, o kitame be diakritinių ženklų? Neteisingai buvo pritaikyta tarptautinė praktika.

4. Lietuviškos abėcėlės tvarkymas ir priežiūra priklauso VLKK. Lietuviškos abėcėlės pagrindas yra lotynų abėcėlė, turinti 26 raides. Mes 23 raides pasiėmėme, o likusios trys Q, W, X raidės Lietuvoje teisėtai vartojamos viešajame gyvenime, piliečių asmenvardžiuose, bet jų vartojimą reglamentuojančio VLKK teisės akto nėra.

5. VLKK tvirtino, kad Q, W, X raidės į lietuvišką abėcėlę nebus įrašytos ir jų statusas nesikeis, bet pati siūlė buvusių užsieniečių asmenvardžius rašyti autentiškus. Pagal VLKK, kartu su kitų šalių rašmenimis jas vartoti būtų galima, o vienas tai ne. Įtartinai sutampo V. Tomaševskio ir VLKK nuostatos.

6. VLKK susipainiojo savo pasiūlymuose ir painiojo kitus. Pirmoje Seimui pateiktoje Išvadoje (2014–09–05) VLKK siūlė užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, asmenvardžius asmens tapatybės dokumentuose rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis , antroje Išvadoje – lotyniškais rašmenimis“, o trečioje – „lotyniško raidyno rašmenimis“. Sąvokos dviprasmiškos, klaidinančios, išaiškinimų nepateikta. VLKK žodžiu aiškina, kad jų siūlytose sąvokose „lotyniškais rašmenimis“ ir „lotyniško raidyno rašmenimis“ , rašmenys yra be diakritinių ženklų, bet prie jų visų skliaustuose pateikti sutampantys paaiškinimai „ diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami“ rodo, kad piliečio pavardę tektų rašyti kitų šalių rašmenimis su diakritiniais ženklais, nes dabar techninės galimybės leidžia tai daryti.

7. VLKK nereikalavo Seimo ir pati neteikė dviprasmiškų sąvokų išaiškinimo. Beaiškinant gal ir autoriams būtų tapę aišku, kad visoje Lietuvoje, visame viešajame gyvenime vartoti viso pasaulio lotyniško pagrindo rašmenis neįmanoma. Lietuvos Konstitucinis teismas (toliau KT) yra pažymėjęs, kad teisės aktai turi būti aiškūs, darnūs, juose negali būti dviprasmybių.

KT nurodė, kad Seimas negali neatsižvelgti į VLKK siūlymus. Manau, Seimas teisingai „ atsižvelgė“– pakeitė komisiją ir Pirmininką. Ar Lietuvai padaryta žala bus įvertinta?

Dabar planuojama įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių paraidinį asmenvardžių rašymą lotynų abėcėlės raidėmis pagal kitų šalių kalbos taisykles (antras būdas), todėl reikia įvertinti 2010 m. balandžio 8 dienos įvykius Seime. Tai buvo kalbos išlikimo, Valstybės ir Seimo išbandymo diena. Seimas turėjo apsispręsti, ar svarbiau šalies interesai, ar kaimynų neteisėti reikalavimai.

Tą dieną svarstomo įstatymo projekto 3 straipsnio 2 punkte buvo nurodyta: „Lietuvos Respublikos piliečio prašymu jo pavardė Vardų ir pavardžių rašymo taisyklių nustatyta tvarka rašoma kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento šaltinyje“. Šio straipsnio 3 punkte nurodyta, kad užsienio valstybės piliečio vardas ir pavardė nurašomi paraidžiui lotyniško pagrindo rašmenimis. Lietuvoje piliečių ir užsieniečių asmenvardžiai būtų rašomi viso pasaulio valstybių lotyniško pagrindo rašmenimis su visais jų diakritiniais ženklais ir pagal kitų šalių kalbos taisykles paraidžiui, taip kaip nesugeba daryti nei viena pasaulio valstybė, taip kaip neleidžia elgtis mūsų Konstitucija.

Įstatymo priėmimo laikas sutapo ( gal priderintas) su Gerb. Lenkijos Prezidento Lecho Kačinskio vizitu Vilniuje. Įstatymo nepriėmimas reiškė Prezidento, Lietuvos draugo įžeidimą, santykių su Lenkija pablogėjimą. Tai sunkus buvo apsisprendimas. Garbė 34 Seimo nariams, kurie suprato Lietuvos Valstybės interesus ir duotos priesaikos nesulaužė, balsavo prieš Lietuvai kenksmingo įstatymo priėmimą. Manau, ši diena turi būti minima, kaip Seimo teisingo apsisprendimo ir nepavykusios avantiūros diena. Drąsuolius mes turime pagerbti.Kitų 66 Seimo narių apsisprendimą nulėmė nesupratimas, kad sprandžiamas ne W raidės, bet viso pasaulio lotyniškų rašmenų įteisinimas Lietuvoje. Stebino politikų elgesys. Politikai važinėjo į Varšuvą ir atsiprašinėjo dėl „gėdingai“ nepriimto Seime Įstatymo. Mūsų ministrai dar nesuprato, kad reikia ne atsiprašinėti, o džiaugtis, kad jis buvo nepriimtas, ir liūdėti, atsiprašinėti, už tai, kad netinkamas ir netinkamu laiku buvo pateiktas svarstyti. Vis dar lieka neįvertinti šios avantiūros, padariusios valstybei didžiulę žalą, organizatoriai ir atsiprašinėtojai. Ar mūsų politikai taip pat atsiprašinėtų, jei Lenkija paparašytų kitos konstitucinės vertybės –teritorijos? Atsiprašyti turi lenkai. Nei viena valstybė neturi teisės reikalauti kitos valstybės vartoti jos rašmenis. Dabar bręsta panaši situacija. 70 Seimo narių pateikusių įstatymo projektą Nr. XIIIP– 535, turėtų suprasti, kad tarp vien tik Q, W, X raidžių įteisinimo ir asmenvardžių rašymo lotynų abėcėlės rašmenimis paraidžiui, yra didžiulis skirtumas.

Išvados

Kitų valstybių piliečių asmenvardžiai į oficialius dokumentus turėtų būti perrašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis paraidžiui pagal ICAO taisykles su išimtimi leidžiančia rašyti asmenvardžius ir autentiškus.

Lietuvos Respublikos piliečių asmenvardžiai asmens tapatybės dokumentuose turėtų būti rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą, taip kaip Latvijoje, tik su viena išimtimi. Raides QWX gali būti rašomos tik užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, jų sutuoktinių ir vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, bei užsieniečių sutuoktinių ir jų vaikų, Lietuvos Respublikos piliečių, asmenvardžiuose, remiantis dokumento šaltiniu. Politikai turėtų suprasti, kad tarp vien tik Q, W, X raidžių įteisinimo ir asmenvardžių rašymo lotynų abėcėlės rašmenimis paraidžiui, yra didžiulis skirtumas.

Manau, dabar ruošiamas paraidinis užsienietiškų asmenvardžių rašymas asmens tapatybės dokumentuose lotynų abėcėlės rašmenimis pagal kitų šalių kalbos taisykles yra nesuderinamas su Lietuvos Konstitucijos 14 straipsniu. Konstitucijos 14 straipsnis nesuteikia teisių Lietuvos Vyriausybei, Seimui, Prezidentui, Konstituciniam Teismui ar VLKK versti visuomenę Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti ir skaityti pagal kitų šalių kalbos taisykles.

Straipsnyje pateikti pamąstymai ir skirstymai į grupes yra sąlyginiai, pateikti tik geresniam problemos supratimui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"