Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Redakcijos paštas. Kas iš tikro yra laisvas žodis?

 
2018 05 03 13:02
Romas Jurgaitis (LŽ) nuotrauka

Laisvas žodis, žodžio laisvė, labai populiarūs ir dažnai kartojami posakiai. Iš tiesų laisvas žodis nepaprastai reikalingas ir jo prasmė yra gili ir reikalinga kaip oras ir vanduo. Suprantama, kad laisvas žodis pirmiausia ir svarbiausia yra teisingas ir sąžiningas žodis. Tačiau ar visi pas mus taip supranta laisvą žodį, jo prasmę ir turinį? 

Oras ir vanduo deja šiandien, dažnai būna užteršti, nebebūna visiškai švarūs ir skaidrūs kaip rasos lašas. O kaip su žodžiu? Man atrodo, kad žodžio laisvė tai pirmiausia atsakomybė už žodį, kad jis tikrai yra laisvas, sąžiningas, laisvas visapusiškai– nuo melo, apgaulės, pašalinės įtakos, pinigų, savanaudiškų interesų. Ar laisvas žodis yra visiškai laisvas ir teisingas jei jame pusė tiesos, ar dalis tiesos? Laisvu jį sunku pavadinti, gal greičiau pusiau laisvu, ar nevisiškai laisvu. Į vandenį įdėjus tam tikrų priedų jis tampa skanesnis, patrauklesnis, į orą papurškus kvepalų, jis taip pat būna kvapesnis, bet negrynas. O kaip su žodžiu? Tas pats, kaip su oru ir vandeniu, tik vartojimo tikslai ir būdai kitokie. Truputį pasūdytą, pasaldintą ar su kitu prieskoniu žodį žmonės nejučiomis priima dažnai nesuprasdami, kad tai netyras žodis, o su priedais, tačiau toks jis lengviau priimamas daliai, o gal didžiai daliai mūsų žmonių. Pasūdytas, pasaldintas ar su kitu prieskoniu (pagal reikalą) žodis tampa preke ir parduodamas už didelę kainą, bet jo poveikis yra kitoks nei gryno vandens lašo, tik žmonės deja to nepajaučia, ar ne visada susigaudo, kaip iš tikrųjų yra. Pusiau teisingo, ar daugmaž teisingo, ar truputį teisingo žodžio kaina dažnai didėja viešojoje erdvėje, viešojoje rinkoje, deja vertė mažėja. Išsaugokime laisvą, teisingą ir sąžiningą žodį.

Viktoras Rinkevičius – LR Seimo narys

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"