Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Redakcijos paštas. Dėl Lietuvių kalbos instituto išsaugojimo ir stiprinimo

 
2018 04 25 9:51
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

1930, 1939 m. pradėtas kurti, 1941, 1990 m. įteisintas Lietuvių kalbos institutas (LKI) yra vienintelė įstaiga pasaulyje, visais požiūriais tirianti valstybinę lietuvių kalbą, jos funkcionavimą ir sudaranti pagrindą veikti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK), Valstybinės kalbos inspekcijai (VKI), aukštųjų mokyklų lietuvių, baltų kalbų katedroms.

Čia dirbantys mokslininkai yra įgavę ypač didelį baltistinį išsilavinimą ir rengia didelius kapitalinius darbus, kurių niekas pasaulyje nėra atlikęs. Šį institutą saugo LR Konstitucijos 14 str., Valstybinės kalbos įstatymo 19 str., VLKK, VKI įstatymai, Mokslo ir studijų įstatymo 3 str. 3 d., 10 str. 4 d., Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 49 str.

2018 m. per Šv. Kazimierą Ministras pirmininkas patvirtino darbo grupę pasiūlymams dėl valstybinių mokslinių tyrimų institutų veiklos kokybės gerinimo. Ta grupė tapo savotiška lituanistinių institutų trukdymo ir naikinimo grupe, pasitelkusi „tautos tapatybės ir identiteto plėtojimą“ (keitimą), naujo „europietiškojo pilietiškumo stiprinimą“, tarpdisciplininius tyrimus, jų tarptautinę sklaidą.

Siekiant efektyviau įgyvendinti bendrą visiems humanitarinių mokslų institutams lituanistikos prioriteto misiją ir ją susieti su kitais valstybei ir visuomenei aktualiais uždaviniais, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai svarbiausia kryptimi humanitarinėje srityje laiko kalbą, yra galimybė Lietuvių kalbos institutą stiprinti realiais darbais: priimti parengtą LKI įstatymą, prioritetinio lituanistikos finansavimo reglamentą (etatų, projektų, leidybos, fondų tvarkymo, jaunųjų ir patyrusių specialistų, doktorantų įdarbinimo, mokslinių konferencijų, komandiruočių, ekspedicijų realų ir pagrįstą finansavimą).

Minėtos grupės išvadose siūloma daryti priešingai ir institutų darbą ne gerinti, o bloginti: „sutelkti HM institutų mokslinį potencialą į Lietuvos humanitarinių tyrimų centrą“. Tokiu atveju centras nebegalėtų atlikti kvalifikuoto valstybinės kalbos tyrimo ir norminimo misijos. Centro taryboje daugumą sudarytų ne lietuvių kalbos specialistai, direktorius taip pat nebūtinai būtų lietuvių kalbos specialistas (panašoka padėtis jau yra VU Filologijos fakultete). Centro direktorius galėtų būti net užsienietis, nemokantis valstybinės kalbos, neturintis kalbos jausmo, nepažįstantis Lietuvos istorijos, kultūros, tradicijų, nežinantis valstybės poreikių (žr. LŽ 2018–04–11, p. 3). Per LEU „jungimą“ universitetas jau yra naikinamas.

Kad kelių skirtingų mokslinių institutų jungimas į vieną „ centrą“ nėra geras ir valstybei nenaudingas, žino patys jungėjai, todėl jie nesiūlo savo atstovaujamų institucijų (ŠMM, LMT) sujungti su Kultūros ministerija, nors, jų žodžiais, šios įstaigos taip pat veikia „kelių labai artimai susijusių disciplinų aprėptyje ir vykdo tyrimus, kurie platesnėje visuomenės poreikių perspektyvoje susisieja ar net iš dalies dubliuojasi (pavyzdžiui, istorinės atminties kultūra)“ (išvadų punktas 30.1). Tikslas pateisina priemones: keliant grėsmę tautos tapatybei, identitetui, pilietiškumui, saugumui norima valstybei skiepyti neoliberalų vertybes („antikrikščioniškos, antitautinės ir antivalstybinės nuostatos niekur nedingo, o tik buvo įvilktos į „europinių vertybių“ retorikos rūbą“ – „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, 2018, Nr. 1, p. 56). Ar ne dėl to tankiai atliekami ir LKI veiklos, finansų auditai, platinami tikrovės neatitinkantys pranešimai?

Valstybinės kalbos įstatymo 19 straipsnis skelbia: „valstybė rūpinasi taisyklingos kalbos prestižu, sudaro sąlygas saugoti kalbos normas, asmenvardžius, vietovardžius, tarmes ir rašytinius kalbos paminklus, užtikrina materialinę bazę valstybinei kalbai funkcionuoti, visapusiškai remia kaip prioritetinę mokslo šaką lietuvių kalbos tyrinėjimus ir šią kalbą tyrinėjančias mokslo įstaigas, lietuvių kalbos mokslo ir praktikos knygų leidybą“. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatyme nurodyta, jog „kalbos komisija dirba bendradarbiaudama su valstybės institucijomis, Lietuvių kalbos institutu, aukštosiomis mokyklomis, Valstybinės kalbos inspekcija“. Valstybinės kalbos inspekcijos įstatyme skelbiama: „kalbos inspekcija, atlikdama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvių kalbos institutu“ (paryškinta mūsų).

Lietuvos Respublika yra įsipareigojusi teikti strateginį prioritetą lituanistikos tyrimams ir studijoms, sprendžiančioms esminius tautinės tapatybės plėtojimo ir valstybės tautos raidos uždavinius. Lietuvių kalbos institutas yra pagrindinė mokslo institucija, įgyvendinanti šį prioritetą, vykdanti Lietuvai strateginės reikšmės veiklą. Trijų valstybės institucijų (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Valstybinės kalbos inspekcijos ir Lietuvių kalbos instituto) misija yra vykdyti konstitucinio valstybinės kalbos principo apsaugą ir įtvirtinimą skirtingomis priemonėmis.

Institutas dalyvauja nustatant valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją ir taktiką Lietuvoje bei Europos Sąjungos erdvėje, sudaro mokslinį pagrindą valstybinei lietuvių kalbai funkcionuoti visose visuomenės gyvenimo srityse, vykdo šalies kultūrai ir visuomenei svarbius ilgalaikius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, bendrinės kalbos, sociolingvistikos mokslinius tyrimus, analizuoja bendrinės lietuvių kalbos raidą ir teikia norminimo rekomendacijas, vertina bendrinės lietuvių kalbos normos ir vartosenos santykius, tiria naujus lietuvių kalbos ir terminijos reiškinius, atsiradusius valstybinei lietuvių kalbai tapus oficialia Europos Sąjungos kalba, rengia ir spausdina kalbos praktikai svarbius leidinius.

LKI tyrimai yra tikslingi, kvalifikuoti, svarbūs, tarptautiški. Lietuvių kalbos institutas, pirmosios Lietuvos Respublikos įkurtas ir antrosios Lietuvos Respublikos atkurtas, turi gyvuoti ir dirbti kalbos, tautos ir valstybės labui.

Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga hab. dr. Kazimieras Garšva

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"