Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Reakcijos į prezidentės kalbą: nuo palyginimų su Stalinu iki pagyrų

 
2018 06 12 11:46

Antradienį prezidentė Dalia Grybauskaitė perskaitė savo devintąjį metinį pranešimą. Tai – priešpaskutinis šalies vadovės metinis pranešimas. 2019-ųjų gegužę vyks nauji prezidento rinkimai. 

Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką. Pradėdama kalbą parlamente D. Grybauskaitė pasakė, kad apima prieštaringas jausmas šiandien galvojant apie Lietuvą.

Vos prezidentei pasakius savo metinę kalbą pasipylė komentarai ir vertinimai socialiniuose tinkluose. D. Grybauskaitės kalbą vertino žurnalistai, tikėtini kandidatai į prezidentus ir buvę diplomatai.

Lrt.lt vyriausiasis redaktorius, politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius reaguodamas į prezidentės išsakytas mintis apie valstybę, savo „Facebook“ paskyroje rašė: „Jei 1917 metų Rusijoje, 1930 metų Vokietijoje arba Rusijoje po 2000-ųjų būtų buvusi Dalia Grybauskaitė, šios valstybės būtų turėjusios nuosaikesnę alternatyvą tam, kas jose nutiko. O pagrindinis panašumas su įsigalėjusiais režimais jose – vidaus priešų paieška, virtusi oficialia ideologija ir spec. tarnybų pagrindine užduotimi. Prezidentės metinio pranešimo citatos-akcentai:

Vidaus priešai „kėsinasi į valstybę, demokratiją“; valstybėje „knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių“; būtinas Lietuvos „išvadavimas nuo vietinių grobikų“ – vidaus priešų; būtinas „atgrasymas“, „apsivalymo kova“, „pilietinė gynyba“, „pergalė prieš klastingus machinatorius“ (tipinė Lenino-Stalino-Hitlerio kovos su vidaus priešais retorika); „pasikėsinimai į valstybę nesibaigia, mėginimai užvaldyti šalį nesiliauja“.

Visi „raktiniai“ žodžiai – kone tiesiai iš vidaus priešų ieškančių demagogų ir diktatorių leksikono. Ir desertui – kodėl Lietuvai reikia kažko panašaus į Stasi ar KGB: „Šalies žvalgyba jau geba vidaus grėsmes (...) ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti“. Čia žvalgybos darbas? Sveikinu mus visus“, – griežtai ir ironiškai rašė politikos apžvalgininkas.

Bankininkas ir tikėtinas kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda taip pat pareiškė savo nuomonę apie prezidentės kalbą:

„O man patiko! Žinoma, visada atsiras žmonių, kurie elgiasi pagal klasikinį oportunizmo principą – susilenkia dvilinki prieš šalies vadovą jo galios zenite ir godžiai suleidžia dantis kadencijai baigiantis. Tokių dabar nors vežimais vežk tiek politikų, tiek komentatorių tarpe!

Man asmeniškai ypač artimas Prezidentės požiūris į įnirtingą visų kovą prieš visus, skirtingų socialinių ar amžiaus grupių supriešinimą, ambicijų susmulkėjimą ir aukštyn kojomis apverstus veiklos prioritetus. Partinės rietenos tik silpnina jas pačias ir verčia žmones nusivilti politika apskritai. Kita vertus, pripažindama, kad nėra kelio atgal į juridinių asmenų partijų finansavimą, prezidentė turėjo pasiūlyti, ką daryti biudžetinio partijų finansavimo rėmuose, kuris, kaip matyti, neapsaugo jų nuo nešvarių ryšių su verslu.

<<..>> Na ir, žinoma, Prezidentės savikritikos gaida – „nudegiau ir aš“. Sunkoka turėjo būti tai ištarti, kai anksčiau ne kartą akcentuota, kad klaidų nedaryta. Tačiau bent jau mano akimis Prezidentė šitaip tapo artimesnė žmonėms, nes neklystančiųjų mūsų tarpe, deja, nėra...“.

Buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Antanas Valionis prezidentės kalboje įžvelgė daug vertingų minčių, deja daug kas, pasak A. Valionio, pasakyta per vėlai.

„Prezidentė pasakė kalbą, kuri geriau tiktų prezidentui, kuris bus išrinktas 2019 m. Labai teisingai, tačiau per vėliau Prezidentė paragino siekti valdžių bendradarbiavimo o ne konkurencijos ir kitų valdžių (Seimo, Vyriausybės) niekinimo. Atrodo, kad kol buvo bailūs ir nuolankūs premjerai, tokia niekinimo politika visai tiko, o kai atsirado charakterį turintis valstybės vadovas, raginama bendradarbiauti.

Kalboje ji pripažino, jog politinių partijų ignoravimas ir niekinimas neveda niekur, o greičiau veda į katastrofą ir paragino telktis apie politines partijas – labai protingas pasiūlymas, gaila tik, jog padarytas tik devintaisiais, priešpaskutiniais valdymo metais. Bet, geriau vėliau negu niekada.

Užsienio politikoje irgi pastebimas posūkis, kalbant apie santykius su kaimynais. Ypač čia svarbi pastraipa, kurioje paminėta Lenkija bei kaimynų svarba stiprinant Lietuvos saugumą. Tik gaila, kad tai jau irgi per vėlu ir tai jau kito prezidento uždavinys. Ir labai sudėtingas, nes Lietuvos ir Lenkijos interesai pertvarkant ES ir eurozoną, gali labai skirtis.

Jei prisiminti propagandinį triukšmą apie Baltoskandijos perspektyvas ir šiandienos vertinimą matome, jog optimizmas išgaravo... Be to daug svarbių dalykų paliesta tik paviršutiniškai.

Tad daug vertingų minčių, tačiau jos pasakytos per vėliau, antros kadencijos saulėlydyje“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė buvęs ministras.

Politologas Tomas Janeliunas svarstė, kad prezidentės kalba sukėlė nemažai dviprasmiškų minčių.

„Prezidentės metinis pranešimas. Daug dviprasmiškų minčių, kuriems kiekvienas turėtų savo interpretaciją. Kažkuriame metiniame pranešime buvo frazė, kad pranešimas yra „žmonėms, ne politologams“. Šį kartą, toks įspūdis, priešingai – be „dekodavimo“, žmonės ne viską supras. Įdomiausios tezės:

– „pati nusideginau pirštus“ – bene pirmas per 9 metus pripažinimas, kad kažkur galėjo būti klaidų ir pačios Prezidentės veikloje. Bet pritrūko gilesnės emocijos ir nuoširdumo. Perlipti per vidinę sieną yra sunkiausia.

– „reikia naujų savanorių, stiprinančių partijas“. Turbūt teisinga mintis, bet... kai partijas krečia tokia pasitikėjimo krizė, tai pilietiški žmonės turbūt mieliau eitų į karinę tarnybą, slaugos ligonines ar varlių per kelią nešioti, bet tik ne į partijas. Reikės gal dešimtmečio, kad pasikeistų tokia nuostata.

– teisėsaugos stiprybės – geriausias ženklas, kad Lietuvoje ne tik ne viskas prarasta, bet kad viskas bus gerai. Kažkada.“, – rašė politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"