Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ramūno Karbauskio užmojai graso politine krize

 
Romo Jurgaičio nuotrauka

Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis su grupe šalininkų ketina tirti neteisėtą įtaką ir poveikį politiniams procesams tuo laikotarpiu, kai valdžioje buvo oponentai konservatoriai bei socialdemokratai. Mažai kas supranta, ką konkrečiai žadama aiškintis, tačiau tai gali atverti kelią įvairioms politinėms manipuliacijoms.

Pasiūlymas steigti Seimo laikinąją tyrimo komisiją dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams parlamente įregistruotas vakar. Tokį nutarimo projektą pateikė 58 parlamentarai, daugiausia – „valstiečiai“, Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai, keli „tvarkiečiai“, „socialdarbietis“ Artūras Skardžius.

Ramūnas Karbauskis: „Tikrai nėra ko bijoti tiems, kurių veikla yra niekaip nesusijusi su korupcija.“

Nori detalios analizės

Komisijos iniciatoriai aiškina, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvada atskleidė didelį politinės korupcijos mastą bei verslo subjektų ir kitų interesų grupių siekį užvaldyti valstybę. Tvirtinama, kad kai kurioms kartu su NSGK išvada Seimui pateiktuose prieduose fiksuotoms faktinėms aplinkybėms išsiaiškinti yra būtina detali analizė.

Esą siekiant nustatyti, kodėl laiku nebuvo imtasi priemonių, kurios mažintų Seimo NSGK išvadoje nurodytą verslo grupių neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politikams bei valstybės institucijoms, o kartu užkirstų kelią verslo grupių siekiui užvaldyti valstybę, išsiaiškinti visas faktines aplinkybes, susijusias su politikų priimtais sprendimais, kai politikų sprendimai valstybei ypač reikšminguose ūkio sektoriuose galėjo būti paveikti neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio, skatinant politikus priimti sprendimus, kurie galimai neatitinka valstybės interesų, būtina sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją.

Kartu priduriama, kad Seimo NSGK išvadų rengimo laikotarpiu ir vėliau parlamentui jas svarstant, viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga nauja informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį skiriant teisėsaugos pareigūnus, darant įtaką politiniams procesams Seime ir net galbūt siekiant formuoti verslo grupėms potencialiai palankią valdančiąją daugumą 2008–2012 metais.

Penki uždaviniai

Norima, kad komisiją, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo, sudarytų 12 parlamentarų, turinčių teisę dirbti su įslaptinta informacija. Komisija iki 2019 metų gegužės 1 dienos turėtų ištirti tam tikrus 2008–2016 metų epizodus.

Jai norima pavesti ištirti suinteresuotų asmenų ir/ar jų grupių (toliau – suinteresuotų asmenų) galbūt darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį šalies politiniams procesams, be kita ko – rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, Seimo frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui.

Komisija būtų įpareigota ištirti suinteresuotų asmenų galbūt darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui), valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai, valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir jų veiklai.

Tarp komisijai keliamų uždavinių – ištirti teisėsaugos ir žvalgybos institucijų vykdytą turimos informacijos teikimą kompetentingoms institucijoms, be kita ko, nurodant, kaip, kokio pobūdžio, kokia tvarka teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė informaciją minėtais klausimais kompetentingoms institucijoms bei Seimo NSGK.

Turėtų būti atsakyta, kokios pateiktos informacijos pagrindu buvo daromos išvados, kokie teisės aktai inicijuojami, kokių kitų priemonių buvo imtasi.

Rima Urbonaitė: „Pagal tai, kas parašyta, galima tirti ką tik nori. Kitaip tariant, atsiveria visos galimybės manipuliuoti.“

Taikėsi ir į D. Grybauskaitę

Naują parlamentinį tyrimą inicijuojantis R. Karbauskis jį vadino Seimo NSGK tyrimo tęsiniu. Tiesa, dabar, anot jo, daugiau dėmesio bus skiriama politikams, o ne verslininkams. „Tikrai nėra ko bijoti tiems, kurių veikla niekaip nesusijusi su korupcija“, – aiškino „valstiečių“ lyderis.

Kalbėdamas apie tyrimo klausimus R. Karbauskis anksčiau buvo minėjęs automobilių prekybos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos įmones vienijančią „Modus grupę“. Jos protegavimu jis apkaltino buvusį premjerą Andrių Kubilių. Šis visus LVŽS lyderio priekaištus atmeta.

„Valstiečiai“ anksčiau taip pat yra sakę, kad nori tirti prezidentės Dalios Grybauskaitės susirašinėjimą su tuomečiu Liberalų sąjūdžio pirmininku Eligijumi Masiuliu, kuris yra įtariamasis didžiausioje pastaraisiais metais politinės korupcijos byloje. Jau kurį laiką prezidentės ir valdančiųjų santykiai gerokai pašliję. Šią savaitę D. Grybauskaitė vetavo „valstiečių“ inicijuotus įstatymus, turėjusius atverti kelią sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkai ir nuleisti balsų kartelę referendume dėl dvigubos pilietybės įteisinimo.

R. Karbauskio norai sulaukė kritikos ne tik iš opozicijos, bet ir iš valdančiųjų. Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas mano, kad planuojamas tyrimas atkartos komiteto jau atliktą darbą. „Perskaičiau klausimus. Tirs tą patį, ką NSGK. Dėl ko labiausiai nerimauju? Matėme, kad kai atliekami tokio pobūdžio tyrimai, politikams kyla pagunda ne priimti sprendimus, kurie užkirstų kelią galios centrams ir nesąžiningiems politikams, bet pasinaudoti atskirais tyrimo epizodais ir visiškai politizuoti tokių tyrimų rezultatus“, – pabrėžė jis.

Prognozuojama, kad paskutiniais prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos metais jos santykiai su valdančiaisiais bus labai sudėtingi.Alinos Ožič nuotrauka
Prognozuojama, kad paskutiniais prezidentės Dalios Grybauskaitės veiklos metais jos santykiai su valdančiaisiais bus labai sudėtingi.Alinos Ožič nuotrauka

V. Bakas taip pat nuogąstavo, kad naujas tyrimas „nepaskandintų“ iniciatyvų dėl civilinio turto konfiskavimo, politinių partijų finansavimo, lobistinės veiklos peržiūrėjimo. „Tuomet galios centrai vėl plotų katučių“, – sakė parlamentaras.

Instrumentas susidoroti su opozicija

Prieš naują parlamentinį tyrimą piestu stoja opozicija. Didžiausios opozicinės jėgos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno Gabrieliaus Landsbergio teigimu, ši iniciatyva – politinis instrumentas susidoroti su opozicija, todėl jis raginsiantis kolegas tyrimą ignoruoti. „Jeigu Lietuva yra demokratinė valstybė, žmonės turėtų tokiuose tyrimuose tiesiog nedalyvauti – nei kitos opozicinės frakcijos, nei Lietuvos institucijos, kurios atstovauja Lietuvos žmonėms, o ne „Agrokoncernui“, – piktinosi jis.

Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Gintauto Palucko nuomone, kurdami naują tyrimo komisiją „valstiečiai“ rengiasi artėjančių rinkimų kampanijai ir bandys parodyti, kad jie – geri, o visi kiti – „blogi, vagys“. Kartu G. Paluckas pažymėjo, kad parlamentinis tyrimas gali būti vertinamas ir kaip kerštas D. Grybauskaitei už vetuotus įstatymus.

Lauras Bielinis: „Valstiečiai“ į prezidentę D. Grybauskaitę žiūrės kaip į formalų veiksnį, formalią instituciją.“

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipė dėmesį, kad naujame tyrime nebus analizuojami esminiai politiniai procesai, kuriems įtakos galbūt turėjo ne tik lietuviškos, bet ir užsienio verslo grupės ar struktūros. „Suprantu, kad vėl bus daug butaforijos, triukšmo, netiesos, interpretacijų. Svarbiausia, valdantieji galės sakyti: mes viską ištyrėme ir nustatėme, kad visi yra juodi, tik „valstiečiai“ yra žali“, – sakė jis.

Buvę premjerai A. Kubilius ir Algirdas Butkevičius, vadovavę Vyriausybei laikotarpiu, kurį turėtų tirti Seimo laikinoji komisija, piktinosi R. Karbauskio užmojais. „Deja, Konstitucija ir Seimo statutas neapsaugo nuo valdančiosios daugumos kvailumo, kurio, mano įsitikinimu, darosi kritiškai per daug“, – portalui LRT.lt sakė A. Kubilius.

Rima Urbonaitė. Alinos Ožič nuotrauka
Rima Urbonaitė. Alinos Ožič nuotrauka

Panašiai kalbėjo ir A. Butkevičius. „Kai žmonėms trūksta kompetencijos spręsti valstybėje kylančius klausimus, įgyvendinti numatytą strategiją, kai nepavyksta tesėti visuomenei duotų pažadų, tuomet jie gyvena praeitimi ir kritikuoja kitus“, – teigė jis.

Prezidentė bus nepavojinga

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio, „valstiečiams“, turintiems tokią gausią ir disciplinuotą daugumą, pradėti parlamentinį tyrimą nesudėtinga.

„Kaip jis vyks, matysime. Tai, kad tyrimą inicijuoja vienas asmuo – R. Karbauskis, siečiau su keliais aspektais. Vienas – jo asmeninės ambicijos ir noras kerštauti, kitas – artėjantys rinkimai, prieš kuriuos visada naudinga išryškinti oponentų silpnybes ir iškreipti jų įvaizdį“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Jo akimis, būsimas tyrimas gali sukelti įtampą tarp valdančiosios daugumos partnerių, tačiau skilimo tikrai nebus. „Šiandien „valstiečiai“ jaučiasi gana laisvi, „socialdarbiečiai“ jiems nėra ta auksinė korta, kuria reikia žaisti ir ją saugoti. Jei „socialdarbiečiai“ balsuos kitaip, „valstiečius“ visada palaikys lenkai, jie ras sutarimą su „tvarkiečiais“. Visa tai yra gerai sustyguota valdančiosios – iš tiesų vienos politinės partijos dominavimo strategija“, – teigė L. Bielinis.

Jis neneigė, kad viena tų, kuriems šiuo tyrimu siekiama kerštauti, yra prezidentė. Esą jos ir „valstiečių“ santykiai niekada nebuvo šilti. „D. Grybauskaitė tiesiog jų nematė, nepastebėjo, ignoravo. Bet jiems vis labiau tampant realia valdžia jai tenka su jais komunikuoti, nors ir per įvairius konfliktus, nesutarimus, per interesų skirtumus“, – pažymėjo politologas.

Jo nuomone, paskutiniais prezidentės veiklos metais jos santykiai su valdančiaisiais bus labai sudėtingi. „Laukia painus laikotarpis, iš karto vyks treji rinkimai, kuriuose bus daug suinteresuotų šalių. „Valstiečiams“ itin svarbu laimėti savivaldos rinkimus, o kas taps prezidentu, jiems ne taip svarbu. Jiems svarbiau tai, kas netaps prezidentu. Ko gero, jie ieškos galimybių susilpninti tuos, kurie, jų manymu, yra netinkami“, – spėjo L. Bielinis. Jo nuomone, paskutiniais kadencijos metais „valstiečiai“ į D. Grybauskaitę „žiūrės kaip į formalų veiksnį, formalią instituciją, su kuria reikia skaitytis, kai nėra prasmės jai priešintis, arba su kuria galima nesiskaityti, jei yra kitas interesas“. „Prezidentė jiems bus visiškai neaktuali ir nepavojinga“, – teigė ekspertas.

Erdvė manipuliacijoms

Mykolo Romerio universiteto dėstytojos Rimos Urbonaitės teigimu, būsimo tyrimo projektas yra toks abstraktus, kad iš esmės jį galima vadinti „juodos katės gaudymu tamsiame kambaryje“.

„Visiškai neaišku, į kurią pusę tas tyrimas pakryps. Pagal tai, kas parašyta, galima tirti ką tik nori. Kitaip tariant, atsiveria visos galimybės manipuliuoti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologė. Ji neatmetė galimybės, kad viena tyrimo krypčių gali būti susijusi ir su prezidentės veikla. Tokį įtarimą, anot pašnekovės, sustiprina nepasitvirtinę spėjimai, kad baigdama kadenciją šalies vadovė taps nuolaidesnė ar pakantesnė valdančiųjų atžvilgiu. „Manau, įtampa tarp jų išliks iki kadencijos pabaigos. Regis, prezidentė nesirengia nuleisti rankų. Tai, kad ji neturi trečios kadencijos galimybės, kaip tik gali paskatinti didesnį aktyvumą“, – sakė R. Urbonaitė. Todėl, anot jos, valdantieji turi būti pasirengę kritiškam prezidentės žodžiui.

Pasidavė šantažui?

Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius mano, kad „valstiečių“ tyrimas pirmiausia sumanytas dėl būsimų rinkimų. „R. Karbauskis pasižymi gebėjimu labai iš anksto pradėti kaupti rinkimų amuniciją. „Naisių vasara“ – geriausias to įrodymas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė politologas.

Jis priminė, kad laimėti Seimo rinkimus „valstiečiams“ padėjo referendumas prieš Visagino atominę elektrinę bei žemės pardavimą užsieniečiams. „Dabar, artėjant prezidento ir kiek vėliau Seimo rinkimams, rengiamas dar vienas šou. Todėl natūralu, kad vienas taikinių gali būti D. Grybauskaitė. R. Karbauskis – klasikinė politinės demagogijos figūra, siekianti parodyti liaudžiai jos priešus ir su jais kovojanti“, – teigė V. Valentinavičius.

Lauras Bielinis. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka
Lauras Bielinis. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jo nuomone, būtų gerai, jei ir paskutiniais kadencijos metais D. Grybauskaitė išliktų tokia, kokia buvo visą prezidentavimo laiką – reikli, griežta, kritiška, tiesiai šviesiai kalbanti, jei kas nors daroma blogai. „Tačiau nerimą kelia tai, kad paskutinėje metinėje kalboje ji tarytum atsitraukė, „suminkštėjo“ jos pozicija, tarsi ruoštųsi kadencijos pabaigos „medaus mėnesiui“. Akivaizdžiai švelnėjo jos tonas“, – sakė politologas.

Jo akimis, prezidentė galėjo pasiduoti R. Karbauskio šantažui dėl tyrimo ir komisijos. „Ir visai be reikalo. Paskutiniais kadencijos metais kaip tik nėra ko prarasti, todėl atsiranda daugiau prasmės tęsti reiklų kritišką kursą Vyriausybės ir Seimo atžvilgiu“, – mano ekspertas. Tai, kad D. Grybauskaitė pastarosiomis dienomis vetavo du valdančiųjų priimtus įstatymus, anot jo, nieko neįrodo. Jo nuomone, to, kas vadinama mokesčių reforma, nors iš tiesų yra perdėliojimas iš stalčiaus į stalčių, prieš metus ar pusmetį prezidentė nebūtų pasirašiusi. „O dabar beveik be jokių ginčų pasirašė tokį absurdišką, nenuoseklų ir tuščią teisės aktą. Toks signalas yra labai blogas“, – sakė V. Valentinavičius.

Jo teigimu, prezidentė turi visas galimybes išjuokti valdančiųjų ir pirmiausia R. Karbauskio veiklos stilių – pastangas parodyti, „kad tik jis daro tvarką, o visi kiti yra korumpuoti ir silpni“. „Ilgalaikio D. Grybauskaitės populiarumo pagrindas – reiklumas Seimo ir Vyriausybės atžvilgiu. Jei ji to pamato atsisakys, galbūt bijodama prarasti populiarumą, tai jį ir paras“, – pažymėjo politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"