Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ramūnas Karbauskis: pasirūpinti žmonių gerove trukdo fiskalinės drausmės įstatymai

 
2017 08 17 16:27
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Fiskalinės drausmės įstatymai, kurie buvo priimti krizės metu, jie šiandien tikrai yra nereikalingi (...) Jie nesaugo nuo išlaidavimo valstybėje, jie daro tai, kad iš mūsų šalies išvažiuoja dešimtys tūkstančių žmonių, ir tai nepateisinama. Jeigu skaičiuotume, kas ekonomikai yra naudingiau, ar tiesiog grąžinti valstybės skolą tokiais tempais kokiais grąžiname ir mokant tokias mažas palūkanas kokias dabar, ar iš tikrųjų tuos pinigus investuoti į mūsų žmonių gerovę, atsakymas bus vienas – aišku, reikia investuoti į žmonių gerovę“, – interviu portalui delfi.lt ketvirtadienį tvirtino R.Karbauskis.

Jis pabrėžė, kad daugelis valstybės išlaidas ribojančių teisės aktų priimti per ekonominę krizę, šalį valdant konservatoriaus Audriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei.

„Kai kurie sprendimai, kurie šiandien trukdo Lietuvoje pagerinti gyvenimą, ryškiai pagerinti gyvenimą, yra būtent priimti jų (konservatorių – BNS) valdymo laikais. Tai yra Fiskalinės drausmės įstatymas konstitucinis ir daugelis kitų sprendimų, atlyginimų įšaldymai. (...) Aš galiu pasakyti tik viena – šiuo atveju tie, kurie labiausiai mums oponuoja, ir priėmė tuos sprendimus, dėl ko mes šiandien negalime visų tų pinigų, kurie surenkami virš plano, panaudoti, kad gerintume žmonių gyvenimą. Jie visi nueina valstybės skolai dengti, nes tokie yra priimti įstatymai“, – aiškino R.Karbauskis.

Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.

Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.

R.Karbauskis sakė, kad Seime bus ieškoma sutarimo dėl Fiskalinės drausmės įstatymo pakeitimų.

„Tam, kad juos pakeistume, reikia konstitucinės daugumos, ir aš manau, kad apie tai turime šnekėtis ir su opozicija, ir su pozicija turime šnekėtis. Ar mes toliau stebėsime, kaip žmonės palieka Lietuvą ir nieko negalėsime padaryti, nes mūsų rankos yra surištos, tiesiog įstatymas yra apibrėžęs, kiek valstybė gali turėti pinigų daugiau kitais metais, negu šiais metais (...) Norint iš tikrųjų pagerinti žmonių gyvenimą, mums reikia ryžtis šiuos sprendimus priiminėti.(...) Bet kokiu atveju nėra pasirinkimo, jei mes toliau taip tvarkysimės, kaip šiandien tvarkomės, su tokiais reikalavimais, kokius anos valdžios yra priėmusios, mes tiesiog neturėsime kokybinio šuolio į priekį“, – portalui delfi.lt teigė R.Karbauskis.

„Kiek mes besurinktume daugiau biudžete pinigų, kiek mes sugebėtume kovoti su korupcija ir visais kitais dalykais, mes tiesiog esame paprasčiausiai surišti savo pačių rankomis. Mūsų valdžios buvusios susirišo tas rankas, ir jei mes dabar jų neatsirišime, tai toliau krisime į tą pačią duobę“, – pridūrė jis.

Anot „valstiečių“ lyderio, būtent fiskalinės drausmės įstatymai neleidžia išnaudoti šalies ekonomikos augimo gyventojų gerovei didinti.

„Ateidami ir formuodami valdančiąją daugumą mes nebuvome visiškai įsigilinę į tai, kiek mūsų rankos bus surištos. Tas klausimas dėl fiskalinės drausmės apribojimų mums tikrai yra pagrindinis ribojantis faktorius, kad panaudotume tai, ką vadina ekonomikos augimu. Šiandien visi šnekame apie tai, kad 4 proc. mūsų ekonomika auga, tai duoda papildomas pajamas į biudžetą, šiandien surenkama virš plano, jei nesuklysiu, 171 mln. eurų, ir mes tiesiog tų pinigų negalime panaudoti, nes pagal įstatymą dabar jie bus skiriami skolai mažinti“, – aiškino R.Karbauskis.

Jo teigimu, papildomas biudžeto pajamas Lietuva pirmiausiai galėtų panaudoti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti.

„Jeigu šiandien šnekėtume apie mokytojus, medikus ir kitus žmones, kurie gauna atlyginimus iš valstybės, tai padėtis yra tikrai labai labai sudėtinga. Šnekėtant apie valstybės tarnybą, ten kaip sumažino ir įšaldė atlyginimus, taip jie ir nėra paliesti jau eilę metų. Ir šiandien jau yra problema, kaip prišaukti žmones į valstybės tarnybą, nes tikrai daug savivaldybėse ir valstybės įstaigose yra tuščių darbo vietų, kurios nesuranda savo darbuotojo, nes atlyginimas yra per mažas. Iš jo išgyventi yra neįmanoma“, – sakė R.Karbauskis.

Anot jo, šiuo metu valstybė paprasčiausiai neturi resursų, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimams padidinti.

„Jeigu bus sprendimas iš tikrųjų keisti Fiskalinės drausmės įstatymą, tai tokiu atveju tie resursai gali atsirasti. Ir šitoje vietoje manau, kad visos visuomenės supratimas ir palaikymas bus taip pat reikalingas“, – teigė R.Karbauskis.

Ekonomistai vertina neigiamai

Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenkama šalies biudžete, o tai gali išpūsti valstybės skolą ir sumažinti šalies ekonomikos stabilumą.

SEB banko prezidento patarėjas G.Nausėda BNS kalbėjo, kad fiskalinės drausmės įstatymai padeda užtikrinti stabilumą ir yra naudingi.

„Tai nėra sugalvota dėl to, kad kažkam apriboti galimybes išlaidauti ir leisti pinigus. Tuo pirmiausia siekiama užtikrinti stabilumą šalims, kurios dėl savo politinių ypatybių, pristinga politinės valios to stabilumo laikytis. Tai sugalvota kaip tam tikras apynasris, norintiems paišlaidauti politikams. (...) Jeigu apynasrio nebūtų, tada labai gražių tikslų vardan būtų leidžiami šimtai milijonų eurų įvairiems visuomenei naudingiems tikslams, tik viso to pabaiga būtų didžiulė skolų kupra ir didžiulės palūkanos, kurias tektų mokėti už tas skolas“, – kalbėjo G.Nausėda.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas N.Mačiulis BNS teigė, jog fiskalinės drausmės įstatymai Lietuvai pernai padėjo pirmą kartą subalansuoti viešuosius finansus.

„Nesutikčiau, kad neatlieka jokio vaidmens tie įstatymai – būtent dėl šių įstatymų pernai ir turėjome pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje subalansuotus finansus. Aišku, kai ekonomika yra pakilimo laikotarpyje, kai galima skolintis už mažą kainą, visuomet yra pagunda didinti valdžios sektoriaus išlaidas. Ypač artėjant rinkimams, įvairiausioms socialinėms reikmėms, tačiau ilguoju laikotarpiu tai yra labai rizikinga strategija, ypač dabar, kai ekonomika yra iš dalies jau kaistanti“, – tvirtino N.Mačiulis.

Savo ruožtu G.Nausėda tvirtino, jog įtakingiems politikams reikėtų atsargiau kalbėti apie norus keisti Lietuvos ekonomikos stabilumui svarbius įstatymus.

„Aš manyčiau, kad tokią retoriką reiktų reikšti labai atsargiai, nes be kita ko įtakingų politikų kalbas įsiklauso ir užsienio investuotojai, ir verslo bendruomenė, kuriai panašūs pasisakymai kelia labai rimtų klausimų, ar ši šalis nenorėtų truputį paišlaidauti įvairiais pretekstais. Manau, kad pasitikėjimo mūsų ekonomikos stabilumu ar investiciniu patrauklumu dėl šios priežasties tikrai nepadaugėja“, – tvirtino G.Nausėda.

Tiek N.Mačiulis, tiek G.Nausėda tvirtino, jog fiskalinės drausmės įstatymus būtų sunku keisti, nes Lietuva – įsipareigojusi Europos Sąjungai (ES), kad atsakingai valdys savo viešuosius finansus. N.Mačiulis dar pridūrė, kad trumpuoju laikotarpiu, pakeitus fiskalinės drausmės įstatymus, didelio ekonominio poveikio nebūtų.

„Trumpuoju laikotarpiu kažkokio didelio ekonominio poveikio nebūtų, bet, aš manau, kad jei tai būtų simboliniai pokyčiai, gal nieko nebūtų, bet galėtume tikėtis Europos Komisijos vertinimo, kad Lietuva galimai atsitraukia nuo jau ratifikuotos Lietuvoje Europos Sąjungos fiskalinės sutarties“, – kalbėjo „Swedbank“ vyriausias ekonomistas.

Anot jo, ekonomikos pakilimo metu perteklines biudžeto pajamas naudingiausia kaupti.

„Esmė yra kaupti lėšas ir neišlaidauti, kai ekonomika ir taip auga, o biudžeto pajamos didėja ir taip reikšmingai. Ir būtent pakilimo laikotarpiu valstybė turi kaupti rezervą nuosmukiui, čia yra klasikinė ekonominė teorija, kuri yra užprogramuota įstatymuose. (...) Dar vienas efektas yra ir papildomas spaudimas infliacijai – tikrai daug išmintingiau tas perteklines pajamas kaupti netikėtumams ar ilgalaikiams strateginiams tikslams, o ne pravalgyti“, – sakė N.Mačiulis.

„Valstiečių“ lyderis R.Karbauskis ketvirtadienį interviu portalui delfi.lt teigė, jog ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti.

Fiskalinės drausmės įstatymas, apribojantis viršplaninių biudžeto pajamų panaudojimą, priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008-ųjų pradžios, šalį valdant socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybei. 2014-ųjų lapkritį, kai Vyriausybei vadovavo socialdemokratas Algirdas Butkevičius, priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, apibrėžiantis šalies įsipareigojimus dėl atsakingos finansų politikos.

Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"