Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Raimondo Šukio kova su VSD tęsiasi

 
2018 07 31 14:17
Raimondas Šukys /
Raimondas Šukys / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Vilniaus apygardos teismas antradienį panaikino žemesnės instancijos teismo nutartį ir grąžino buvusio vidaus reikalų ministro, dabartinio Seimo kontrolieriaus Raimondo Šukio bylą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) paskleistos informacijos.

„Ankstesnė nutartis panaikinta ir klausimas perduotas spręsti iš naujo apylinkės teismui“, – BNS sakė Vilniaus apygardos teismo atstovė Lina Nemeikaitė.

Informaciją, patvirtinančią R. Šukio kandidatūros tinkamumą, R. Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R. Raulynaičiui, kuris perdavė R. Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą.

Anksčiau skundą buvo atsisakęs priimti ir Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis buvo nusprendęs, kad R. Šukio skundas nesusijęs su viešuoju administravimu, todėl negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Teismo teigimu, VSD šiuo atveju vykdė specifinę veiklą.

Anot teismo, R. Šukys turėjo teisę kreiptis į Seimo kontrolierių, tai yra save, arba Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK).

Eksministras prašė VSD veiksmus pateikiant Seimo NSGK apie jį „klaidingą, neobjektyvią ir šališką informaciją, duomenis, vertinimus bei išvadas“ pripažinti neteisėtais, pačią informaciją pripažinti neatitinkančia tikrovės bei žeminančia jo garbę, orumą.

R. Šukys prašė teismo įpareigoti VSD kaip įmanoma greičiau analogišku informacijos ir duomenų paskleidimui būdu, t. y. pateikti oficialiu dokumentu Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, paneigimą.

Jis taip pat siekė iš VSD prisiteisti 10 tūkst. eurų neturtinės žalos.

R. Šukys anksčiau BNS yra sakęs, kad Seimo komitetui pateiktoje pažymoje jis minimas trijuose epizoduose.

„Mano giliu įsitikinimu, ten yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys susiejant faktus ar įvykius, kurie niekaip nesisieja arba net darant sąmoningas, ar dėl neįsigilinimo klaidas“, – yra sakęs R. Šukys.

Pasak jo, parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio politikams atlikusiam komitetui VSD pateikė neteisingą informaciją apie jo kandidatavimą į Seimo pirmininko pareigas 2009 metais.

R. Šukys buvo kelių kadencijų Seimo narys (2000 – 2012 metais), 2006 – 2007 metais buvo vidaus reikalų ministru, 2008 – 2010 metais – Seimo pirmininko pavaduotoju, 2010 – 2012 metais dirbo sveikatos apsaugos ministru. R. Šukys buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.

Seimo NSGK pateiktoje išslaptintoje informacijoje VSD teigia, kad 2009 metais, atstatydinus iš Seimo vadovo pareigų Arūną Valinską, koncerno „MG Baltic“ atstovai svarstė apie R. Šukį kaip galimą kandidatą į Seimo pirmininkus.

„Minėtu laikotarpiu R. Kurlianskis bendraudamas su T. Dapkumi, rinko informaciją bei galimai koordinavo T. Dapkaus veiksmus, kurie buvo susiję su tuometinio Seimo pirmininko A. Valinsko atstatydinimu. R. Kurlianskiui domintis galimomis kandidatūromis Seimo pirmininko pareigoms eiti, T. Dapkus informavo, jog Seimo nario R. Šukio kandidatūra būtų tinkama. Informaciją, patvirtinančią R. Šukio kandidatūros tinkamumą, R. Kurlianskis perdavė MG valdybos nariui R. Raulynaičiui, kuris perdavė R. Šukiui pasiūlymą pretenduoti į Seimo pirmininko postą. Pastarajam paklausus, ar jie, t. y.koncernas, jį palaikys, R. Raulynaitis atsakė: jau padedam ir ne tik galvoti“, – rašoma VSD informacijoje.

Pasak R. Šukio, informaciją rašę pareigūnai iškraipė informaciją. Tuomet parlamento vadove išrinkta konservatorė Irena Degutienė, o jis net nekandidatavo į šias pareigas, partija nesvarstė galimybės kelti jo kandidatūros.

Be to, saugumo duomenimis, įsteigus Lietuvos liberalų sąjūdį, „MG Baltic“ atstovai „derino LLS kandidatus į postus Seime bei Vyriausybėje“.

„2008 metų lapkriti G. Steponavičius teiravosi R. Kurlianskio nuomonės apie kandidatus į ministrus Regimantą Čiupailą bei Raimondą Šukį: „Aš frakcijos seniūnas, Čiupaila ir Šukys – ministrai. Kaip jums toks scenarijus?“. O R. Kurlianskis atsakė: „tai daug geriau atrodo“, – rašoma VSD informacijoje.

Tačiau R. Šukys pabrėžia niekuomet nepriklausęs Liberalų sąjūdžiui, buvo Liberalų ir centro sąjungos narys.

Jis neteisingais vadina ir VSD teiginius apie jam koncerno darytą įtaką būnant sveikatos apsaugos ministru. Eksministras minimas kaip asmuo, kuriam bandyta daryti poveikį koncernui siekiant statybų pirkimų sveikatos įstaigose.

„Visiškai nepagrįsti vertinimai, kad neva „MG Baltic“ derino mano kandidatūrą nuo Liberalų sąjūdžio, nors nebuvau niekada tos partijos narys, kad naudojosi įtaka man siekdami medicinos įstaigose konkursus laimėti, kas irgi visiškai neatitinka tikrovės, nes ministerija nei vykdė, nei kuravo jokių statybų projektų, juos tiesiogiai vykdydavo sveikatos priežiūros įstaigos“, – BNS yra sakęs R. Šukys.

Jis tikino vieną „MG Baltic“ atstovų advokatą Romaną Raulynaitį pažįstantis nuo 1999 metų, kai abu dirbo tuometinėje Vyriausybėje patarėjais, tačiau tikino jokios koncerno įtakos nepatyręs.

VSD į teismą yra padavęs ir Liberalų sąjūdis. Jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamas, kad VSD paneigtų apie partiją paskleistas žinias, jog tai koncerno „MG Baltic“ įkurta ir kontroliuojama partija.

Dalis VSD informacijos buvo išslaptinta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto prašymu. Komitetas atliko parlamentinį tyrimą dėl interesų grupių poveikio politiniams procesams.

Seimo patvirtintose komiteto išvadose nurodoma, kad koncerno „MG Baltic“ vadovai ėmėsi įgyvendinti politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno „MG Baltic“ vadovais artimai susijusią politinę partiją, Lietuvos liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų koncernas „MG Baltic“ tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir galios grupe.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"