Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ragina žymėti sovietinio teroro aukų kapus

 
Štai tokiais atminimo ženklais siūloma žymėti sovietinės okupacijos aukų kapavietes.
Štai tokiais atminimo ženklais siūloma žymėti sovietinės okupacijos aukų kapavietes. LPKTB nuotrauka

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija (LPKTB) ragina įsigyti ką tik išleistus meniškus antkapinius ženklus ir jais žymėti sovietų okupacijos aukų palaidojimo vietas. Norima, kad pažymėti kankinių kapai ateities kartoms rodytų mūsų tautai okupantų padarytų nusikaltimų mastą.

Mūsų šalies kapinėse jau turėtų būti daugiau kaip 100 kapaviečių, pažymėtų specialiais metaliniais ženklais, bylojančiais, kad toje vietoje palaidoti tremtiniai, politiniai kaliniai, partizanai, disidentai, rezistentai. Sovietinės okupacijos aukų kapaviečių žymėjimą inicijavusi LPKTB pabrėžia, jog tai turėtų liudyti pagarbą okupacijos aukoms ir kovotojams už mūsų laisvę, o drauge pasitarnauti istorinei tautos atminčiai.

Už ženklą - 10 litų

Delno dydžio metaliniai ženklai, kuriuose pavaizduotas stilizuotas kryžius, spygliuota viela ir yra užrašas, kad ženklas skirtas 1939-1990 metų okupacijos aukoms, mūsų šalyje pagaminti ir pradėti platinti rugpjūčio mėnesį.

Šių ženklų platinimu užsiimantis LPKTB Vilniaus skyriaus pirmininkas Albinas Gutauskas LŽ teigė, jog per gerą mėnesį tautiečiai iš įvairiausių Lietuvos vietovių įsigijo daugiau nei 100 ženklų ir jais pažymėjo nuo sovietinių okupantų nukentėjusių savo artimųjų palaidojimo vietas. Iš viso kol kas yra pagaminti 174 ženklai. „Įsigyjantieji šiuos ženklus privalo sumokėti 10 litų, nors jų pagaminimo kaina - dvigubai didesnė“, - sakė A. Gutauskas. Anot jo, nutarta ne dalyti, o pardavinėti šiuos ženklus, nes pinigus sumokėję žmonės labiau jaučia įsigyto daikto vertę, be to, bendrijai reikia lėšų tolesnei šių ženklų gamybai.

A. Gutauskas pasakojo, kad gaminti ženklus imta gavus 2 tūkst. litų iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri pritarė idėjos sumanytojų parengtam projektui. Įsigyti kapavietei žymėti skirtą ženklą galima pateikus dokumentą, bylojantį, kad palaidotas asmuo turi nukentėjusiojo nuo sovietinių represijų statusą. Tokius dokumentus pagal pateiktus įrodymus išduoda Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. A. Gutauskas pabrėžė, jog nukentėjusieji tokius pažymėjimus yra išsirūpinę, nes juos turintiesiems valstybė suteikia tam tikrų lengvatų.

LPKTB nebūtina pateikti šių dokumentų kopijų, pakanka juos parodyti. Atsiimti ženklus reikia iš paties A. Gutausko. „Ženklai jau yra iškeliavę į Panevėžį, Rokiškį, Uteną, Alytų, Klaipėdą, Raseinius ir kitas šalies vietoves. Žmonės pasiima juos ir pavieniui, ir organizuotai“, - pabrėžė vienas bendrijos lyderių.

Derinti nereikėjo

LPKTB tarybos narys Rimvydas Racėnas LŽ teigė esąs idėjos okupacijos aukų palaidojimo vietas žymėti specialiu ženklu autorius. Jis pasakojo seniau inicijavęs, kad būtų pagamintas ženkliukas jo ir kitų tautiečių kančioms, patirtoms Komijos lageriuose, atminti. Šį ženkliuką sukūrė Vilniaus dailės akademijoje dėstantis profesorius Juozas Galkus, heraldikos žinovas.

Politiniams kaliniams ir tremtiniams pritarus, pastaruoju metu vėl kreiptasi į šį profesorių, kad jis sukurtų ženklą, skirtą visų okupacijos aukų palaidojimo vietoms pažymėti. Anot R. Racėno, naujasis ženklas sukurtas ženkliuko, skirto Komijos lagerininkams atminti, pagrindu. Su valstybinėmis institucijomis šio ženklo pagaminimo derinti nereikėjo. Žymintieji savo artimųjų palaidojimo vietas tokiais ženklais neprivalo turėti valstybės ar savivaldybių leidimo.

Pagarba ir atminimas

R. Racėnas pabrėžė, jog mintis įamžinti 1939-1990 metų okupacijos aukas kilo norint parodyti, kiek daug tų aukų būta. „Skaičiuojama, kad atėję sovietai į lagerius uždarė 150 tūkst., o į tremtį pasiuntė 134 tūkst. mūsų tautos žmonių. O kiek dar buvo nuo jų teroro nukentėjusių disidentų”, - vardijo bendrijos tarybos narys.

Jis teigė, kad jei aukų artimieji noriai žymės nukentėjusiųjų palaidojimo vietas, paženklintų kapaviečių turėtų rastis tikrai nemažai. „Norėčiau apeliuoti į žmonių pilietiškumą. Juk pažvelgę į visą mūsų šalies istoriją galėtume tvirtinti, kad palyginti neseniai Lietuvoje vyko 1831 bei 1863 metų sukilimai. Deja, šių sukilėlių palaidojimo vietos nebuvo laiku pažymėtos, o dabar atkurti jas gana nelengva. Tad turėtume pagarbą bei deramą atminimą atiduoti bent praėjusio amžiaus aukoms“, - pažymėjo R. Racėnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEKarjera
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOS
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"