Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ragina lengvinti natūralizacijos procesą

 
2016 10 29 9:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva raginama lengvinta sąlygas pilietybei gauti natūralizacijos tvarka.

Tokią rekomendaciją pateikė Jungtinių Tautų (JT) Pabėgėlių agentūros Regioninė atstovybė Šiaurės Europai, apžvelgusi pilietybės neturinčių asmenų padėtį Lietuvoje.

„Rekomenduojama palengvinti pilietybės neturinčių asmenų natūralizaciją įvertinant galimybę sumažinti reikalavimus“, – sakoma apžvalgoje.

Lietuvai, pavyzdžiui, siūloma apsvarstyti galimybę, kad būtų sumažintas reikalavimas reikalavimas dešimt metų gyventi Lietuvoje, kuris dabar yra viena iš natūralizacijos sąlygų. Trumpesnis laikas dabar numatytas Lietuvoje gimusiems asmenims be pilietybės, susituokusiems su lietuviais užsieniečiams.

Be to, JT agentūros manymu, Lietuva galėtų persvarstyti ir mokesčius už egzaminus ir kursus, aktualius norintiems gauti pilietybę.

Migracijos departamentas nurodo, kad pretenduojantys gauti pilietybę, be kita ko, turi būti išlaikę valstybinės kalbos, Konstitucijos pagrindų egzaminus.

Apžvalgoje taip pat sakoma, kad, 2016 metų liepos duomenimis, Lietuvoje gyveno 3,4 tūkst asmenų be pilietybės, apie 40 proc. iš jų gimė Lietuvoje, o dauguma likusių – kitur buvusioje Sovietų sąjungoje. Joje labai teigimai įvertintas Lietuvos sprendimas po Sovietų sąjungos iširimo leisti įgyti pilietybę visiems nuolatiniams Lietuvos gyventojams.

„Lietuva nusipelno plojimų dėl to, kad užkirto kelią potencialiai didelei problemai dėl likimo be pilietybės sugriuvius Sovietų sąjungai“, – sakoma apžvalgoje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pilietybė gyventojams buvo suteikiama supaprastinta tvarka – iš šių asmenų buvo reikalaujama nuolat gyventi Lietuvos teritorijoje, taip pat turėti čia nuolatinę darbo vietą arba nuolatinį legalų pragyvenimo šaltinį. Jie per dvejus metus nuo Pilietybės įstatymo įsigaliojimo turėjo teisę laisvai apsispręsti dėl pilietybės, t.y. galėjo pasilikti Sovietų sąjungos pilietybę arba tapti Lietuvos piliečiais....

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"