Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Ragina dėti liustracijos tašką

 
2018 01 09 9:20
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Daugiau nei ketvirtį amžiaus šalyje vykdomas liustracijos procesas turėtų būti oficialiai užbaigtas. Dešimt metų Liustracijos komisijai vadovaujantis Mykolo Romerio universiteto profesorius Algimantas Urmonas mano, kad galutinį tašką turėtų padėti tas, kas procesą ir pradėjo, – Seimas.

„Praėjo visi protingi terminai, daugiau nieko vertinga nerasime“, – „Lietuvos žinioms“ sakė komisijos, vertinančios duomenis apie slaptą asmenų bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, vadovas A. Urmonas. Jis vylėsi, kad šiame Seime rasis politinės valios paskelbti liustracijos pabaigą.

Komisijos pirmininkas teigė šį klausimą pernai priminęs parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui „valstiečiui“ Vytautui Bakui, bet kol kas jokios reakcijos nesulaukė. „Gal laukiama, kol liustracija bus pamiršta ir nunyks savaime?“ – svarstė jis.

Algimantas Urmonas: „Juk negalima žmogų apkaltinti vien dėl to, kad kažkokiame juodraštiniame sąsiuvinyje įrašyta jo pavardė.“

V. Bakas sutiko, kad šis procesas užsitęsė per ilgai. „Tikrai reikia dėti tašką. Pamėginsiu įsigilinti, kiek dar laiko liustracijai gali reikėti ir kokio rezultato siekiama“, – žadėjo jis.

Proceso imitacija

A. Urmonas niekada neslėpė kritiško požiūrio į Lietuvoje vykstančią liustraciją. „Tai – tiesiog karikatūra. Nebuvo apgalvota nei forma, nei turinys. Pirmiausia turėjo būti įvykdyta desovietizacija, įvertinant kolaboravimo aspektus. Kartu būtų buvęs išspręstas ir liustracijos klausimas. Tačiau to nepadaryta, todėl liustracija tebuvo politinio žaidimo instrumentas“, – sakė komisijos vadovas.

Jis prisipažino, jog pradėdamas vadovauti komisijai turėjo iliuzijų, kad ką nors pavyks nuveikti. Tačiau greitai suprato, kad pastangos bergždžios. Anot A. Urmono, „neįgalus“ įstatymas, teisinė praktika, archyvinių dokumentų stoka reikiamo statuso neturinčią komisiją vertė liustraciją tik imituoti. Liustruoti buvo tik tie asmenys, kurie jokios įtakos visuomeniniams procesams nedarė. „Pernai tyrėme kelias bylas, pritrūkę duomenų konstatavome, kad asmenys slapta nebendradarbiavo su tarnybomis. Taip dažniausiai visą laiką ir būdavo. Juk negalima žmogų apkaltinti vien dėl to, kad kažkokiame juodraštiniame sąsiuvinyje įrašyta jo pavardė“, – kalbėjo A. Urmonas. Jo žiniomis, per 10 metų komisija bendradarbiavusiais su sovietinėmis slaptosiomis struktūromis pripažino apie 400 asmenų. „Visi šie atvejai buvo menkaverčiai. Labiausiai nuskambėjo Kazimieros Prunskienės istorija. Bet ką čia kalbėti, kai žmogus serga. Nehumaniška“, – pažymėjo A. Urmonas.

Pasigedo logikos

A. Urmonas sakė nebuvęs šalininkas to, kad Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) internete viešintų sovietinio KGB dokumentus.“Tas skelbimas nėra logiškas. Nuo pat pradžių maniau, kad tai perteklinis dalykas“, – sakė jis. A. Urmonas spėjo, kad jei kuris nors politikas šią įstatymo nuostatą būtų apskundęs Konstituciniam Teismui, ji galėjo būti pripažinta nekonstitucine.

Algimantas Urmonas: "Juk negalima žmogų apkaltinti vien dėl to, kad kažkokiame juodraštiniame sąsiuvinyje įrašyta jo pavardė.“ /mruni.eu nuotrauka
Algimantas Urmonas: "Juk negalima žmogų apkaltinti vien dėl to, kad kažkokiame juodraštiniame sąsiuvinyje įrašyta jo pavardė.“ /mruni.eu nuotrauka

Teisininką itin papiktino šeštadienį tarp KGB bendradarbių įvardyti trys garsūs asmenys. „Šie žmonės jau mirę, žmogiškas padorumas reikalautų palikti juos ramybėje. Nežinau, kodėl taip daroma, man tai primena visų karą prieš visus, kurio niekas nelaimės. Po tokių dalykų lieka tik griuvėsiai“, – dėstė jis. Anot A. Urmono, KGB buvo svarbu, kad kuo daugiau žmonių būtų sutepta, paženklinta neigiamu spaudu. Todėl neretai į „savo sąsiuvinukus saugumiečiai stengdavosi įrašyti kuo daugiau pavardžių“. „Tiems, kurie važiuodavo į užsienį, pakišdavo pasirašyti popierėlį. Kartais ir be žmogaus žinios įformindavo. Jei žmogus informacijos neteikdavo, po kurio laiko jį išbraukdavo. Todėl daugelis žmonių, galiu sakyti iš komisijos praktikos, neteikdavo jokių žinių ir būdavo išbraukiami“, – pasakojo A. Urmonas.

V. Bakas taip pat stebėjosi, kodėl duomenys apie aktorių Donatą Banionį ir dirigentą Saulių Sondeckį buvo paskelbti taip pavėluotai. „Kodėl negalima buvo paviešinti, kai jie buvo gyvi ir galėjo pateikti savo paaiškinimus?“ – klausė politikas.

Siūlo vertinti kritiškai

LGGRTC šeštadienį baigė skelbti penkerius metus viešintus agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalo duomenis. Rezonanso sulaukė duomenys, kad sovietų okupacijos metais užverbuoti dirbti KGB agentais buvo aktorius D. Banionis ir dirigentas S. Sondeckis.

„Paviešintas sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli pabaigoje minimi asmenys įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikytas chronologinis eiliškumas, todėl žurnale pateiktų duomenų tikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik D. Banionis, S. Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą, ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla“, – pažymėjo LGGRTC. Anot pranešimo, pabaigoje įrašytas ir dvasininkas Vincas Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios.

Pagal Liustracijos įstatymo nuostatas neskelbiami tik prisipažinę asmenys, jų žurnale yra 22.

Remiantis išlikusia KGB dokumentine medžiaga daroma prielaida, kad 1940–1991 metais su Lietuvos SSR KGB slapta bendradarbiavo apie 118 tūkst. asmenų. Turimais duomenimis, iki 1990-ųjų balandžio 11 dienos buvo sunaikinta per 36 tūkst. agentų asmens ir darbo bylų, iš šalies išvežta 8,5 tūkst. bylų. Išlikusios operatyvinės įskaitos bylos sudaro tik 0,62 proc. viso išlikusio KGB archyvo. Be to, išlikusiose bylose labai daug defektų (išplėšti lapai, išpjaustytos agentų pavardės). Istorikų nuomone, 1987–1989 metais Lietuvoje slapta bendradarbiauti su KGB galėjo apie 5 tūkst. asmenų. 2000-aisiais paskelbus savanoriško prisipažinimo apie bendradarbiavimą su slaptosiomis SSRS tarnybomis terminą, tai padarė 1589 asmenys. Duomenys apie juos įstatymu įslaptinti 75 metams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"