Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Rado formuluotę referendumui dėl dvigubos pilietybės

 
2018 05 18 10:04
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Seimo darbo grupė dėl referendumo dvigubos pilietybės klausimu siūlo Konstitucijoje įrašyti euroatlantinės krypties saugiklius.

Konstitucijoje būtų numatyta, kad pagal kilmę Lietuvos pilietis, įgijęs Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę, Lietuvos pilietybės nepraranda.

Kitais atvejais Lietuvos respublikos pilietis negalėtų būti ir kitos valstybės pilietis, išskyrus konstitucinio įstatymo numatytas išimtis.

Tokią formuluotę referendumui dėl dvigubos pilietybės iš trijų svarstytų variantų penktadienį pasirinko darbo grupė.

Anot jos vadovo „valstiečio“ Arvydo Nekrošiaus, į Konstituciją euroatlantinę kryptį siūloma įrašyti dėl galimų grėsmių iš Rytų, o gausias lietuvių diasporas turinčios valstybės Pietų Amerikoje ir t. t. galėtų būti įrašytos į konstitucinį įstatymą.

„Būtent kitą posėdį mes ir diskutuosim apie konstitucinį įstatymą ir kokios išimtys tai galėtų būti. Mūsų tikslas, kad toms užsienyje gyvenančios diasporos, kurios nepatektų į Konstitucijos nuostatą, patektų į kitus atvejus“, – BNS sakė A. Nekrošius.

„Didžiausi nuogąstavimai yra dėl grėsmių iš išorės, dėl Rytų kaimynių, tai mes bandome įrašyti į Konstituciją būtent tuos saugiklius, o konstituciniame įstatyme – mažesnius, kur mažesni pavojai“, – kalbėjo darbo grupės vadovas.

Anot jo, kitą posėdį darbo grupė planuoja diskutuoti dėl konstitucinio įstatymo galimiems dvigubos pilietybės atvejams, aptarti galimus Referendumo įstatymo pakeitimus.

Dvigubos pilietybės įteisinimo prašo išeiviai. Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.

Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.

Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais, tuo metu pasaulio lietuviai siūlo svarstyti ir vėlesnę datą, per 2020 metų Seimo rinkimus.

Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"