Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

R. Masiulis: Lietuvai teks gerinti įvaizdį

 
2016 12 21 12:37
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Įgyvendinant bendrą trijų Baltijos šalių geležinkelių projektą „Rail Baltica“, Lietuvos reputacija dėl nesugebėjimo susikalbėti sumenko, mano naujasis susisiekimo ministras. Todėl, Roko Masiulio teigimu, Lietuva pirmiausiai turės pagerinti savo įvaizdį ir įrodyti, kad nestabdo darbų.

„Pirmiausias dalykas, kuris taisytinas, tai Lietuvos reputacija. Galbūt dalinai ir teisingai, bet esu įsitikinęs, kad iš dalies ir neteisingai Lietuva buvo kaltinama kaip „Rail Baltica“ stabdys. Mes viduje ne visai sutardavome – ministerija konfliktavo su geležinkeliais, geležinkeliai užsidarę kaip tvirtovė buvo, ir mes Lietuvoje neatlikdavome savo namų darbų, kad stipriai atrodytume išorėje. Tuo pasinaudojo kitos šalys, ir dėl projekto problemų buvo kaltinama Lietuva“, – interviu BNS sakė R.Masiulis.

Jis teigė prašysiantis „Lietuvos geležinkelių“ ir ministerijos darbuotojų atstatyti šalies reputaciją ir įrodyti, kad šalis projekte dalyvauja tinkamai.

„Jeigu kažkur buvome neteisūs, tai tikrai nereikia slėpti ir glaistyti, bet vienas dalykas, ko prašysiu iš „Lietuvos geležinkelių“ ir iš ministerijos darbuotojų, kad Lietuvos reputacija būtų atstatyta, kad mes darbais, o ne žodžiais įrodytume, kad tuos dalykus darome, nepaliktume šansų mus apkaltinti kažkuo ir kaip tik būtume tie, kurie užimtume pirmaujančias pozicijas, kad į mus galėtų lygiuotis“, – tikino R.Masiulis.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos nesutarimai dėl „Rail Baltica“ prasidėjo, kai buvo derinama vėžė nuo Kauno link Latvijos sienos. Lietuva siekė, kad projektas apimtų ir atšaką nuo Kauno iki Vilniaus, ir daug diskusijų sukėlusiame ginče tikslą pasiekė. Vėliau nesutarta dėl bendros įmonės „RB Rail“ steigimo – Lietuva iš pradžių priešinosi, kad tokia įmonė apskritai būtų įsteigta, vėliau sutiko, tačiau reikalavo, kad PVM už atliktus darbus liktų Lietuvoje, o ne Latvijoje.

Dėl PVM ir viešųjų pirkimų modelio valstybėms pavyko susitarti metais vėliau nei tikėtasi – šių metų rugsėjį. Tačiau ir po to kilo ginčų, „Lietuvos geležinkeliai“ nenorėjo pasirašyti sutarties. Buvęs geležinkelių vadovas Stasys Dailydka tuomet tikino, kad sutartis yra nenaudinga bendrovei ir jos laiku nepasirašė. Europos Komisijai pagrasinus, kad Lietuva gali netekti Europos Sąjungos finansavimo „Rail Baltica“ projektui, sutartis buvo pasirašyta.

Lietuva atvirai konfliktavo ir su „RB Rail“ valdybos pirmininke Baiba Rubesa. S.Dailydka gegužę „RB Rail“ įvardijo kaip trukdį bendram projektui, o valdybos pirmininkę apkaltino tuo, kad ši nedirba trijų valstybių naudai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"