Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

PVM grobstymo voratinklius audžia patyrę vorai

 
2017 08 18 8:44
Edita Janušienė: „PVM voratinklius padėtų išdraskyti reali organizatorių atsakomybė. Turime tai padaryti, tai - bendras kelių institucijų darbas."
Edita Janušienė: „PVM voratinklius padėtų išdraskyti reali organizatorių atsakomybė. Turime tai padaryti, tai - bendras kelių institucijų darbas." Alinos Ožič nuotrauka

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) naujosios vadovės Editos Janušienės negąsdina Vyriausybės keliami iššūkiai didinti valstybės pajamas, gerinant mokesčių administravimą. Numatomas inspekcijos indėlis – apie 160 mln. eurų – atitinka ekonomikos augimą. Juolab kad vertinant „šešėlį“ ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sukčiavimą Lietuva yra atsidūrusi Europos Sąjungos uodegoje.

„Yra valstybių, kuriose padėtis geresnė dėl susiklosčiusios požiūrio į mokesčių mokėjimą kultūros, bet esama valstybių, gerokai pažengusių į priekį. Pavyzdžiui, Bulgarija jau greitai gali parodyti mums padus“, – interviu „Lietuvos žinioms“ kalbėjo dvi savaites svarbiausiai mokesčių administravimo institucijai vadovaujanti Edita Janušienė, grįžusi į sistemą po 12 metų pertraukos.

Mokesčių vengia visi

– VMI išaiškinami PVM sukčiavimo mastai gana stabilūs – apie 50 mln. eurų per metus (pernai – 58 mln. eurų). Kas, Jūsų nuomone, valstybėje daroma netinkamai, kad jie nemažėja?

– Kaip rodo ir kitų šalių patirtis, PVM sukčiavimas iš esmės yra profesionali nusikalstama veikla, ja besiverčiančiųjų visada bus. Nėra vienos ar dviejų itin efektyvių priemonių, kurios užkirstų kelią sukčiavimui. VMI nuosekliai taiko tarpusavyje suderintų priemonių kompleksą. Tai – būsimų PVM mokėtojų rizikingumo įvertinimas juos registruojant ir naujų šio mokesčio mokėtojų stebėsena po įregistravimo; PVM deklaravimo ir sumokėjimo laiku stebėsena; tikslinės priemonės prieš sukčiavimą, įskaitant tarptautinio bendradarbiavimo instrumentus; grąžintino PVM skirtumo deklaravimo ir grąžinimo pagrįstumo kontrolė (kuriamas automatizuotas PVM grąžinimo procesas, įskaitant automatizuotą rizikos vertinimą); rizikingų PVM mokėtojų identifikavimas ir atranka tikrinti pagal VMI turimus ir iš įvairių trečiųjų šaltinių gaunamus duomenis.

Gaudama mokesčių mokėtojų ūkinių operacijų informaciją per i.SAF posistemę (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos i.Mas sąskaitų faktūrų administravimo posistemė – aut.), VMI įgijo galimybę analizuoti, kokius sandorius ir su kuo vykdo rizikingi mokesčių mokėtojai, nustatyti neatitikimus, pavyzdžiui, tarp vienų ūkio subjektų išrašytų, o kitų apskaitytų PVM sąskaitų faktūrų, nustatyti PVM deklaracijose „pamirštą“ deklaruoti pardavimą ir pan.

– Kaip apskritai vertinate Lietuvoje susiklosčiusią situaciją dėl mokesčių mokėjimo ar jų slėpimo? Nors kuriamos įvairios priemonės kovoti su piktybiniu mokesčių vengimu, bet gyventojai ir verslas netrunka sugalvoti, kaip jas apeiti.

– Mano nuomone, nereikėtų ieškoti kokio nors unikalaus lietuviško mentaliteto trūkumų. Mokesčių vengiama visose šalyse, skiriasi tik šio reiškinio mastas. Šešėlinė ekonomika – daugialypis socialinis bei ekonominis reiškinys, įtaką jam daro daug veiksnių: šalies ekonomikos būklė, gyventojų realiosios pajamos, situacija darbo rinkoje, socialinės pagalbos sistemos efektyvumas, prekių ir paslaugų kainos kaimynų rinkose, atsakomybės už mokesčių vengimą taikymo sistemos efektyvumas ir t. t. Vien griežtindami kontrolę ir didindami bausmes rezultato nepasieksime.

Būtų galima išskirti keturias, daugiausia su mokesčių administravimu susijusias priemonių grupes. Pirma – sudarant palankesnes sąlygas mokėti mokesčius ir įdiegiant atitinkamų paskatų sistemą, pavyzdžiui, leidžiant gyventojams sumažinti savo mokamus mokesčius už tam tikras paslaugas ar pirkinius. Dabar galima susigrąžinti mokesčius už aukštąjį mokslą, tačiau pasaulyje yra įvairių modelių: kai kuriose šalyse galima pasinaudoti lengvatomis ir susigrąžinti dalį mokesčių už stomatologo paslaugas, kai kur galima susigrąžinti dalį mokesčių už grožio, remonto paslaugas ir pan. Antra – parodant visuomenei, kur yra naudojami mokesčiai. Trečia – taikant didesnę kontrolę ir griežtesnes bausmes už mokesčių vengimą. Ketvirta – tinkamai šviečiant visuomenę, didinant jos ekonominį išprusimą ir skatinant sąžiningumą.

– Pirmąjį šių metų pusmetį iš pagrindinių mokesčių neigiamu požiūriu labiausiai išsiskyrė pelno mokesčio surinkimas. Atsilikta tiek nuo plano, tiek nuo 2016-ųjų pirmojo pusmečio rezultatų. Ar žinomos to priežastys? Ar reikia ką nors keisti?

– Viena priežasčių, paaiškinanti atsilikimą nuo praėjusių metų pirmąjį pusmetį faktiškai gautų sumų, yra ta, kad pernai deklaruotos ir sumokėtos avansinio pelno mokesčio sumos buvo didesnės nei deklaruotos pagal metinę deklaraciją už 2016 metus, apskaičiavus faktinius 2016 metų įmonių veiklos rezultatus.

Pelno mokesčio mokėjimui įtakos turi ir įmonių naudojimasis įstatyme numatytomis lengvatomis. Pavyzdžiui, didieji mokesčių mokėtojai (DMM) dažniau nei kiti mokėtojai naudojasi investicijų lengvatomis. Šalies mastu dėl investicijų 2015 ir 2016 metais negauta apie 47 mln. eurų pelno mokesčio, apie du trečdaliai šios sumos tenka DMM.

Pelno mokesčio įstatymo nuostatos taip pat leidžia įmonėms apmokestinamąjį pelną mažinti iš kitų grupės vienetų perimta veiklos nuostolių suma. Dėl to šalies mastu 2015-aisiais negauta 11 mln. eurų pelno mokesčio, 2016 metais – 19 mln. eurų. DMM pelno mokestį sumažino atitinkamai 35 ir 55 procentais.

Šiuo metu atnaujiname įmonių grupių analizę, siekdami nustatyti visų pirma dėl galimo pelno mokesčio vengimo rizikingus mokesčių mokėtojus, vykdome ankstesnės analizės metu atsirinktų rizikingų įmonių grupių tikrinimus.

Neefektyvus bėgimas paskui

– Neatrodo, kad esate optimistė ir tikite, jog galima sukurti mokesčius mokančią visuomenę?

– Atskirkime mūsų mokesčių mokėtojus, reitinguokime juos pagal rizikingumą. Jie, kaip ir šviesoforas, – žali, geltoni ir raudoni. „Raudoniems“ reikalinga mokesčių kontrolė ir atsakomybė už veiklas, kurias mes gražiai vadiname PVM karuselėmis, grandinėmis ar voratinkliais.

„Geltonai“ ir „žaliai“ mokesčių mokėtojų grupėms labiau reikia ne kontrolės, o aptarnavimo funkcijų. Mūsų mokesčių mokėtojų piramidėje raudona nėra vyraujanti spalva. Sakyčiau, kad vyrauja geltona.

– Bet ar PVM grobstymo apskritai neįmanoma išgyvendinti, įmanoma nebent sumažinti?

– Kadaise pasakiau JAV iždo departamento atstovei, jog mano svajonė, kad visi mokėtų mokesčius. Ji atsakė, kad tai neįmanoma. Graži svajonė, kuri niekada neišsipildys.

Bet mažinti PVM grobstymą būtina. PVM voratinklius padėtų išdraskyti reali tokios veiklos organizatorių atsakomybė.

Kai kurias pavardes, kurias man šiomis dienomis minėjo, prisimenu nuo to laiko, kai prieš 12 metų dirbau VMI Kontrolės departamento direktore. Su tų žmonių kuriamomis įmonėmis dirbome tada, dirbame šiandien, ir ne mes vieni. Jie įkuria vieną įmonę, įkuria kitą ir vėl tą patį daro, o mes bėgame paskui. Toks veikimas nėra efektyvus.

– Siūlytumėte tuos žmones identifikuoti ir jiems uždrausti verstis kokia nors veikla?

– Man sunku dabar greitai atsakyti. Reikėtų pripažinti, kad tai žmonės, darantys didelę žalą valstybei, ir jiems uždrausti verstis ekonomine veikla. Bet tai tik samprotavimai.

Kadaise panašias sankcijas siūlėme, tie siūlymai kažkur guli. Kitas dalykas, kad tuos žmones nelengva identifikuoti – juos slepia statytiniai. Taip veikia vadinamoji PVM karuselė.

Didžiosioms – išskirtinis dėmesys

– Esate sakiusi, kad didieji mokesčių mokėtojai yra pagrindiniai mūsų biudžeto maitintojai, todėl juos reikės gana kokybiškai prižiūrėti. Ar nebijote, kad verslas tai įvertins kaip grįžimą į liūdnai pagarsėjusių „žiaurių akcijų“ laikus?

– Apie jokias „žiaurias akcijas“ nekalbama. DMM priežiūra vykdoma nuolat, kiekvienas jų yra priskirtas konkrečiam VMI darbuotojui – kuratoriui, kuris specializuojasi pagal ekonominės veiklos sektorių specifiką, kaupia informaciją apie tą pačią veiklą vykdančių DMM grupę, verslo modelį bei jo apmokestinimo ypatumus, analizuoja kuruojamų DMM ekonominės veiklos sektorių rodiklius, nuokrypius, siekdamas identifikuoti galimas rizikas bei „švelniomis priemonėmis“ ištaisyti klaidas ar neatitikimus, t. y. nustačius klaidas ar neatitikimus visų pirma teikiama informacija ir pagalba DMM.

Paprastai patikrinimai pradedami mokesčių mokėtojams savanoriškai nepašalinus nurodytų neatitikimų arba nustačius akivaizdžius piktnaudžiavimo atvejus, kai neapskaitomos realizacinės pajamos, sukuriami dirbtinių sandorių, siekiant mokestinės naudos, voratinkliai ir pan.

Atlikus įmonių grupių, kurioms priklauso ir dauguma DMM, analizę bei nustačius, kad didžiųjų įmonių efektyvus pelno mokesčio tarifas yra mažesnis už kitų mokesčių mokėtojų, buvo pradėti kontrolės veiksmai. Daugiausia dėmesio skiriame reorganizuojamoms ar dalyvaujančioms reorganizavime įmonėms, deklaruotai nuostolingai finansinei ir investicinei veiklai, sandoriams, susijusiems su vertybiniais popieriais, vidiniam skolinimuisi įmonių grupėje ir kitoms finansinėms operacijoms tarp susijusių asmenų. Taip pat – užsienyje išmokėtiems neapmokestinamiems dividendams, gautoms neapmokestinamoms pajamoms, mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės vienetų, prestižo susidarymo pagrįstumui, įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo aplinkybėms ir panašioms rizikoms, kurios gali turėti mokestinių pasekmių.

VMI vykdo ir asmenų, kurie valdo didžiausios vertės turtą ir kurie paprastai yra didžiųjų įmonių bei įmonių grupių akcininkai, kontrolę. Iki šiol kontrolės veiksmams buvo atrinkti 85 tokie asmenys, įskaitant sutuoktinius. Šiuo metu mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių apskaičiuota apie 26 mln. eurų.

– Ar tai jau visi? Daugiau nebus?

– Manyčiau, kad bus. Tik jau iš kitos „svorio kategorijos“. Čia buvo patys svarbiausieji.

– Pradėjusi dirbti radote „MG Baltic“ ir VP grupės pakartotinio patikrinimo rezultatus. Ką naujo sužinojote?

– VMI atlikto tarnybinio tyrimo metu buvo sudaryta darbo grupė, kuri vertino nuo 2015 metų priimtus mokesčių administravimo sprendimus dėl įmonių, siejamų su „Vilniaus prekyba“ ir koncernu „MG Baltic“. Pagal įstatymą be mokesčių mokėtojo sutikimo gali būti viešinama informacija tik apie įsiteisėjusius mokesčių įstatymų pažeidimus, todėl negaliu detaliau komentuoti.

Mes iš naujo įvertinome 14 veiksmų. Ne sprendimų, nes sprendimų nebuvo. Buvo operatyvūs ir mokestiniai tyrimai. Atlikome septynis rimtus patikrinimus. Ir pasiekėme rezultatą – vienas klientas jau paskelbė, kiek priskaičiavome papildomai sumokėti mokesčių.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"