Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prokurorams gali būti sunkiau atmesti skundus dėl nesantaikos kurstymo

 
2016 01 30 14:00
Marija Aušrinė Pavilionienė
Marija Aušrinė Pavilionienė Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė siūlo nustatyti, kad skundą dėl nesantaikos skatinimo kaip nepagrįstą prokuroras galėtų atmesti tik turėdamas atitinkamą žurnalistų etikos inspektoriaus išvadą.

Seimo narė Baudžiamojo proceso kodeksą (BPK) siūlo papildyti nuostata, kad „atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį galima tik tuo atveju, jei žurnalistų etikos inspektorius pateikia išvadą, kad skunde, pareiškime ar pranešime nurodytuose faktuose nėra jokių nesantaikos skatinimo požymių“.

Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Pagal jį iki dvejų metų laisvės atėmimu gali būti baudžiamas tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu ar panaudodamas visuomenės informavimo priemonę tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Dabartinė BPK redakcija numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, gali atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

Pasak parlamentarės, šiuo metu dažniausiai patys pareigūnai nusprendžia, ar viešai paskelbta informacija – skatinanti diskriminaciją, kai tuo tarpu kompetenciją tai padaryti turi tik žurnalistų etikos inspektorius, kaip nustatyta Visuomenės informavimo įstatyme.

Pagal jį, žurnalistų etikos inspektorius, vadovaudamasis ekspertų išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Pasak A.M.Pavilionienės, nors tokia teisė išskirtinai suteikta žurnalistikos inspektoriui, ikiteisminio tyrimo praktikoje dėl nesantaikos kurstymo ikiteisminio tyrimo pareigūnai dažnai nesikreipia dėl išvados ir patys priima sprendimą, ar paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką.

Aiškinamajame rašte sakoma, kad pataisas parengti paskatino asmenų ir nevyriausybinių organizacijų skundai, ir reikia pašalinti „spragą BPK, sudarančią galimybes ikiteisminio tyrimo pareigūnams savavališkai prisiskirti sau Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijas“.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"