Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prokurorai svarsto, ar kelti bylą Rūtai Vanagaitei

 
2017 11 06 16:42
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Viešųjų ryšių specialistės, rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimus apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą vertina prokurorai. 

„Generalinėje prokuratūroje praėjusią savaitę gautas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prašymas dėl R. Vanagaitės viešų pasisakymų. Jis šiuo metu nagrinėjamas“, – portalui delfi.lt patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rita Stundienė.

R. Vanagaitė skundžiama pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 154 ir 313 str. II dalį – dėl mirusiojo atminimo niekinimo ir šmeižimo. Pagal BK, tas, kas viešai paskleidė apie mirusįjį melagingus prasimanymus, galinčius nulemti žmonių panieką ar pakirsti pagarbą jo atminimui, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

Tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

LŽ primena, kad praėjusią savaitę publicistė R. Vanagaitė atsiprašė visuomenės. Moteris savo „Facebook“ paskyroje parašė, kad labai gailisi dėl savo skubotų ir arogantiškų komentarų viešumoje. „Aš nenorėjau skandalo. Nenorėjau įskaudinti garsiojo partizanų vado dukros ir jos tėvo atminimo. Ji iškentėjo daugiau negu įmanoma įsivaizduoti. Nenorėjau netekti savo ir savo šeimos dvasios ramybės. Nenorėjau netekti visų savo knygų. Netekau“, – „Facebook“ paskyroje rašo moteris. R. Vanagaitė apie partizanų vadą ėmė kalbėti, reaguodama į Seimo iniciatyvą paskelbti 2018-uosius Adolfo Ramanausko – Vanago metais, minint šimtąsias jo gimimo metines. R. Vanagaitė interviu Lietuvos ir užsienio žiniasklaidai teigė, kad A. Ramanauskas – Vanagas „nėra joks didvyris“, nebuvo kankinamas ir galėjo bendradarbiauti su KGB. Ji sakė, kad rėmėsi KGB dokumentais. Lietuvos istorikai vieningai sutaria, kad A. Ramanauskas – Vanagas dėl kovos už Lietuvos laisvę buvo žiauriai nukankintas sovietų pareigūnų, ir nėra jokių duomenų, kad jis būtų prisidėjęs prie Holokausto. Lietuvos žydų bendruomenė taip pat nurodė neturinti jokios informacijos, kurie patvirtintų E. Zuroffo kaltinimus. Viešai skelbiamos pažymos rodo, kad A.Ramanauskas –Vanagas per kankinimus buvo iškastruotas, išdurta jo akis, kankinimų metu jis buvo patekęs į komą.

1957 metais partizanų vadas sovietų teismo sprendimu buvo sušaudytas, jo palaidojimo vieta nežinoma iki šiol. Lietuvoje partizaninis karas prieš sovietų okupaciją vyko 1944 – 1953 metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
#ATEITIESLYDERIAIEkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasKontaktai
GynybaĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėReklaminiai priedai
KomentaraiKonkursaiKultūraLietuvaPrenumerata
Mokslas ir ITPasaulisSportasŠeima ir sveikataKarjera
ŠvietimasTrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"