Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Profesionalų Vyriausybė pritrūko profesionalų

 
2018 05 08 10:00
Vakar su kandidatu į žemės ūkio ministrus Giedriumi Surpliu susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sprendimą žadėjo priimti artimiausiu metu.
Vakar su kandidatu į žemės ūkio ministrus Giedriumi Surpliu susitikusi prezidentė Dalia Grybauskaitė savo sprendimą žadėjo priimti artimiausiu metu. Prezidento kanceliarijos (Roberto Dačkaus) nuotrauka

Šūkiui „Profesionalų Vyriausybė“ taikoma išimtis: dėl šeimos ūkininkavimo aplinkybių besitraukiantį žemės ūkio ministrą Bronių Markauską pasiūlyta pakeisti nieko bendra su šia sritimi neturinčiu asmeniu. Beje, tai dviguba išimtis, nes specifinei sričiai pirmąkart atkurtos Lietuvos istorijoje vadovautų žemės ūkio debiutantas.

Per beveik pusantrų metų iš profesionalų Vyriausybe pasivadinusio Sauliaus Skvernelio ministrų kabineto priverstas trauktis antras „profesionalas“. Mildai Vainiutei teisininkės diplomas nepadėjo išsilaikyti teisingumo ministrės poste. O B. Markauskui būtent žemdirbystės plėtra, tiesa, svetimose žemėse, sužlugdė jo, kaip valstybės žemės ūkio stratego, karjerą.

Teisingumo ministro vakansija laisva jau du mėnesiai. Į žemės ūkio ministrus premjeras profesionalo nė neieškojo. Kaip sakoma, pasirinko iš vidinių resursų – vakar pasiūlė vidaus reikalų viceministro 38-erių Giedriaus Surplio kandidatūrą. Epistolinės politikos skandalo kontekste prezidentė Dalia Grybauskaitė, nedelsė priimti teigiamą sprendimą.

Nepriklausomų nebūna

Profesionalų Vyriausybės „grynumas“ S. Skvernelio, regis, nebejaudina. Tiesa, jis rado būdą prisitaikyti prie savo šūkių ir pareiškė, kad G. Surplys – profesionalus politikas, žodžiu, profesionalas. Viena vertus, tai rodo, kad premjeras įgijo gilesnių politologijos žinių, mat Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovui nebūtina mokėti arti žemę, o kultūros ministrui – vaidinti ar dainuoti. Kita vertus, neginčytina, jog kai kuriose ministerijose, prie kurių priskirtina ir ŽŪM, dalykinės žinios – didelis privalumas. Tačiau nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos istorijoje žemės ūkiui vadovautų asmuo, besididžiuojantis tuo, jog vienintelė jo sąsają su žeme yra tai, kad aštuonių arų sklype stovi jo namas.

„Tai prieštarauja šios Vyriausybės deklaracijai, kad ji – profesionalų ministrų kabinetas. Kita vertus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) mokosi iš klaidų, padarytų formuojant Vyriausybę, kai ministrų postus atėjo kai kurie asmenys, nesusiję nei su partija, nei turintys politinės patirties, o ministerijas atsivedė sau artimus žmones ne iš politikos lauko. Tokius ministrus sunku kontroliuoti parlamentui, o Vyriausybei – formuoti bendrą politiką. „Valstiečiai“ suprato, kad ministerijose turi būti ir politiškai atsakingų asmenų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas prof. dr. Algis Krupavičius.

Politologo vertinimu, G. Surplio privalumas – patirtis komunikacijos srityje, juolab kad Vyriausybei trūksta gebėjimų aiškiai išdėstyti savo poziciją. G. Surplys – LVŽS narys, tad teoriškai partija, jos frakcija Seime, Vyriausybės vadovas tokiam ministrui galėtų daryti įtaką, jis nebūtų „laisvas atomas“.

Tad A. Krupavičių nustebino G. Surplio pažadas būti nepriklausomu nuo Seimo frakcijos ir jos seniūno Ramūno Karbauskio. „Lietuva – parlamentinė respublika. Ministras pirmiausia yra atskaitingas premjerui, bet jis atskaitingas ir parlamentinei daugumai. Nepriklausomų ministrų parlamentinėse sistemose negali būti“, – politikos abėcėlę priminė A. Krupavičius. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje, jei ministras nesutaria su premjeru ar valdančiąja dauguma, jis nedelsiant atsistatydina ar yra atsistatydinamas.

Pasak A. Krupavičiaus, kompetencijos žemės ūkio srityje stygių G. Surplys turėtų kompensuoti mokydamasis. ŽŪM jam prireiktų ir savo komandos, kuria ministras pasitikėtų kaip profesionalais. Tiesa, G. Surplio patirtis Vidaus reikalų ministerijoje kuruojant Europos Sąjungos (ES) finansinės paramos lėšų administravimą praverstų ir naujame poste, nes vienas svarbiausių jos darbų būtų susiderėti dėl vienodesnių europinių tiesioginių išmokų žemdirbiams.

Kaimą darytų madingą

„Mums labai svarbu užsitikrinti, kad Europos Sąjungos sąlygos tiems žemdirbiams, kuriems Lietuvos žemės ūkis yra garbės reikalas, būtų kuo palankesnės. Tai pirmas ir svarbiausias prioritetas. Turime ieškoti galimybių, kad mūsų žemės ūkis būtų modernus. Kalbu apie žemės ūkio modernizavimą, naujų rinkų paiešką. Taip pat kalbu apie kaimo plėtrą. Turime daug padirbėti su priemonėmis ir įvaizdžiu, kad vėl būtų madinga gyventi kaime“, – vakar po susitikimo su prezidente sakė G. Surplys.

Anot prezidentės patarėjos, svarbiausios pokalbio su valstybės vadove temos buvo derybos dėl ES pinigų, žemės įsigijimo skaidrumas, ŽŪM pavaldžių institucijų konsolidacija arba jų funkcijų peržiūrėjimas.

G. Surplys – tam tikru požiūriu drąsus žmogus. Reikia viltis, kad jis būtų ir atsakingas, nes darbo sritis tikrai nelengva, o pasirengimo tokiems iššūkiams faktų G. Surplio biografijoje nedaug. Žinoma, beveik pusantrų metų vidaus reikalų viceministro poste – vertinga „repeticija“ prieš galimą ministravimą. Tačiau toli gražu ne visose VRM kuruojamose srityse viceministrui sekėsi. Be regionų plėtros ir ES finansinės paramos lėšų administravimo, jis buvo atsakingas ir už migraciją. Tačiau smūgius dėl skandalų Migracijos departamente atrėmė pats vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Iki tapdamas vidaus reikalų viceministru, G. Surplys 11 metų dirbo vyresniuoju komunikacijos vadovu viešojoje įstaigoje „Jungtinis techninis sekretoriatas“, kuri administruoja ir viešina ES tarptautinio bendradarbiavimo projektus. Beje, kaip viceministras jis kuravo ir šios įstaigos veiklą. Darbo „Jungtiniame techniniame sekretoriate“ turbūt nebuvo daug, nes tuo pat metu G. Surplys dar vadovavo viešajai įstaigai „Morkus“, užsiimančiai viešųjų ryšių konsultacijomis, rašė prezidentės D. Grybauskaitės kalbas, patarinėjo tuomečiam užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui, dėstė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.

Neįspūdinga ir G. Surplio partinė patirtis: 2015-aisiais įstojo į LVŽS ir su ja kandidatavo į Seimą 2016 metų rinkimuose. Rinkimų sąraše partija jam teskyrė 56-ą vietą, rinkėjai kilstelėjo, bet nedaug – iki 51-os vietos. Naujosios Vilnios vienmandatėje apygardoje tarp 11 kandidatų G. Surplys liko penktas, pelnė kiek daugiau nei dešimtadalį rinkėjų palaikymo.

Labiausiai nevykę – ministrai profesionalai

G. Surplio teikimas į Vyriausybės narius vėl atgaivino diskusijas, kiek ministrui yra privalu išmanyti sritį, kuriai jis vadovauja. Tiesa, senesnės demokratijos valstybėse tokių diskusijų kyla retai. „Politikoje aukščiausius postus, žinoma, ir ministrų užima daug politinės patirties turintys asmenys. Jei jie dar yra ir konkrečios srities profesionalai, tai vertintina kaip privalumas. Tačiau demokratinėje politikoje karjera iki ministro posto – ilgas kelias, tad asmuo, kaip kurios nors srities profesionalas, po daug metų politikoje nebeturi kvalifikacijos“, – aiškino prof. A. Krupavičius.

Algis Krupavičius: „Tai prieštarauja šios Vyriausybės deklaracijai, kad ji - profesionalų ministrų kabinetas. Kita vertus, "valstiečiai" mokosi iš klaidų, padarytų formuojant Vyriausybę."/VDU nuotrauka
Algis Krupavičius: „Tai prieštarauja šios Vyriausybės deklaracijai, kad ji - profesionalų ministrų kabinetas. Kita vertus, "valstiečiai" mokosi iš klaidų, padarytų formuojant Vyriausybę."/VDU nuotrauka

Tad, anot jo, „valstiečių“ deklaracijos apie profesionalų Vyriausybę buvo pilstymas iš tuščio į kiaurą, nes demokratiniame pasaulyje profesionalų vyriausybės veikia tik krizių laikotarpiais, kai reikia spręsti neatidėliotinas problemas. Normali praktika, kai ministrų kabineto nariais tampa patyrę politikai, o kai kuriems jų net tenka padirbėti skirtingų sričių ministrais.

„Gerai, jei jie turi tam tikros srities kvalifikaciją ir kartu politinės patirties. Kitaip kvalifikacija būna mažai naudinga. Jei kandidatu į ministrus reikia rinktis iš profesionalo, bet naujoko politikoje, ir patyrusio politiko, daug geresnis pasirinkimas – patyręs politikas“, – įsitikinęs politologas.

Lietuvos vyriausybėse dirbo ne vienas profesionalas, kėlęs tik pajuoką ir pasipiktinimą. Pavyzdžiui, Remigijus Vilkaitis – puikus aktorius, tačiau kultūros ministro vaidmuo Andriaus Kubiliaus vadovaujamoje Vyriausybėje buvo pats nesėkmingiausias. Net R. Vilkaitį pasiūliusi Tautos prisikėlimo partija pati pareiškė juo nebepasitikinti ir atšaukė iš Vyriausybės. „Darbietė“ Audronė Pitrėnienė, nors buvo dirbusi mokytoja ir vadovavo mokykloms, tačiau Algirdo Butkevičiaus Vyriausybės švietimo ir mokslo ministrės poste atrodė, švelniai tariant, juokingai.

A. Kubiliaus Vyriausybėje energetikos ministru dirbęs Arvydas Sekmokas taip pat pakviestas kaip profesionalas, tačiau buvo vienas nesėkmingiausių ministrų. Tiesa, A. Sekmoko paskyrimas buvo susijęs ir su jo artimųjų veikla konservatorių partijoje. Ministru galima tapti ne tik todėl, kad esi arba profesionalas, arba politikas. Yra ir trečias kelias – jei esi politikų draugas, kaip buvo aplinkos ministro „prisikėlėlio“ Gedimino Kazlausko atveju.

Daug medikų buvo sveikatos apsaugos ministrai, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija – viena nestabiliausių. Per kadenciją SAM vadovavę net po tris ministrus, ir visi jie krito kaip lapai. Sveikatos apsaugos ministrai išsiskiria ir dėl jiems inicijuotų interpeliacijų. Štai ir šią kadenciją vienintelė interpeliacija teko būtent sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, kuris yra pavyzdys, kaip atrodo savo srities profesionalas, kuriam trūksta politinės kompetencijos ir sumanumo politikos lauke.

Ministerijoms yra vadovavę iš tiesų iškilūs profesionalai. Pavyzdžiui, švietimo ir mokslo ministru Gedimino Vagnoriaus vadovaujamoje Vyriausybėje dirbo akademikas Zigmas Zinkevičius. Tačiau jam vadovaujant proveržis šioje srityje neįvyko.

A. Krupavičius pripažino, kad kai kurios ministerijos yra labiau specializuotos, jose reikia labiau išmanyti konkrečią sritį. Tarp tokių – SAM, Finansų, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Žemės ūkio. Užsienio reikalų ministrui tikrai didelis privalumas turėti diplomatinio darbo patirties.

Tačiau išmanyti sritį – nebūtinai turėti atitinkamą diplomą. Kas galėjo abejoti, kad krašto apsaugos srityje kompetencijos trūksta A. Kubiliaus Vyriausybės krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei. Pagal išsilavinimą ji – gydytoja, tačiau savo ilgametėje politinėje karjeroje pasirodė kaip tikra krašto apsaugos profesionalė. Kita vertus, gydytis pas tiek metų mediku nedirbusį žmogų turbūt nesiveržtume. Taip ir yra senose demokratijose: ministru galima tapti tik po daug metų politikoje, tad prieš daug metų gautas diplomas turi mažesnę vertę nei politikoje kuruota sritis.

Į ministrus pasiūlyto G. Surplio atveju būtų galima džiaugtis, kad bent jau jo išsilavinimas kompensuotų tai, kad jo politinė patirtis – menka. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute G. Surplys baigęs Europos studijas ir politikos mokslus, o Jungtinės Karalystės Birmingemo universitete – diplomatiją. Tačiau leptelėjęs, kad parlamentinėje valstybėje nebus pavaldus valdančiajai parlamentinei frakcijai, G. Surplys parodė prastą kompetenciją net toje srityje, kurią intensyviai studijavo. Žinoma, tikriausiai tai ne kiek išsilavinimo stoka, nesuvokiant valstybės politinės sąrangos, kiek noras įtikti, bandymas populistiškai kalbėti tai, ką kažkas nori girdėti. Tačiau tikri profesionalai taip nesielgia.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"