Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJALŽ RENGINIAI
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Profesija – prestižinė, alga – toli gražu

 
2018 06 27 7:30
URM skaičiuoja, kad per metus savo noru ar dėl kitokių priežasčių diplomato tarnybos sutartį nutraukia apie 10-12 asmenų.
URM skaičiuoja, kad per metus savo noru ar dėl kitokių priežasčių diplomato tarnybos sutartį nutraukia apie 10-12 asmenų. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Užsienio reikalų ministerija (URM) ieško naujų diplomatų. Tačiau į diplomatinę tarnybą pritraukti ir joje išlaikyti išsilavinusius, gabius žmones yra sunku, nes pradedančiųjų algos – vos keliais šimtais eurų didesnės už „minimumą“.

Konkursą į Lietuvos diplomatinę tarnybą URM paskelbė po kelerių metų pertraukos. Nors pretendentams keliami dideli reikalavimai – turėti universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą, mokėti ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas, būti nepriekaištingos reputacijos, išlaikius bendrųjų gebėjimų testą atitikti reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir panašiai – priimtiesiems dirbti į ministeriją pirmaisiais metais siūlomas atlyginimas neatrodo konkurencingas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažįsta, kad nors diplomatinė tarnyba ir yra patraukli, dažniausiai ji pralaimi konkurencinę kovą su privačiu sektoriumi dėl gabaus bei talentingo jaunimo. Tuo metu opozicijos atstovai kritikuoja URM vadovybę, esą nesugebančią iškovoti pinigų ir užtikrinti geresnes sąlygas diplomatams.

Užmokestis neatitinka reikalavimų

Pastarąjį kartą konkursas į Lietuvos diplomatinę tarnybą buvo skelbtas 2015 metais. Kaip aiškino URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento atstovai, konkursai skelbiami pagal poreikį, kai įdarbinus kandidatus iš suformuoto rezervo ministerijoje atsiranda laisvų diplomatinių pareigybių.

Teigiama, kad susidomėjimas konkursais į diplomatinę tarnybą yra nemažas. 2011 metais tokioje atrankoje dalyvavo apie 300, 2015-aisiais – apie 250 pretendentų. Vis dėlto, kaip teigė L. Linkevičius, nors žmones nesunku sudominti darbu diplomatinėje tarnyboje, išlaikyti joje – nelengva.

„Diplomatinė tarnyba reikalauja visapusiškai išsilavinusių žmonių. Tokių Lietuvoje yra, juos nesunku sudominti diplomatine tarnyba, tačiau išlaikyti joje yra sunku. Pirmiausia, dėl neadekvačiai, palyginti su reikalavimais, mažo užmokesčio. Tokios, deja, yra valstybės dabartinės galimybės. Lėšų trūksta daug kam. Visada atsiras sakančiųjų, kad pradedančiam diplomatui 636 eurai popieriuje yra daug. Tačiau jei kalbame apie gabaus ir talentingo jaunimo pritraukimą, tenka tik patvirtinti, kad konkurencinė kova su privačiu sektoriumi dažniausiai pralaimima, nes gabių ir talentingų žmonių reikia visiems“ – konstatavo užsienio reikalų ministras.

Rangas – po metų

Iš rezervo įdarbintiems asmenims pirmasis – atašė – diplomatinis rangas suteikiamas sėkmingai dirbus vienų metų parengiamąjį laikotarpį. Aiškinama, kad per jį galutinai įvertinama, ar asmuo tinka Lietuvos diplomatinei tarnybai. Tiesa, parengiamojo laikotarpio trukmę užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki trijų mėnesių.

Po konkurso URM pradėję dirbti asmenys gauna A10 kategorijos atašė pareigas. Jų pareiginė alga iki mokesčių siekia 636 eurus (apie 523 eurus į rankas). Išdirbus parengiamąjį laikotarpį, yra suteikiamas pirmasis diplomatinis rangas, už kurį mokamas įstatyme nustatyto dydžio priedas. Šiuo metu jis siekia 239 eurus popieriuje.

Šiuo metu Seime yra svarstoma Diplomatinės tarnybos įstatymo nauja redakcija, kurioje, kaip tikino URM atstovai, numatomos papildomos nuostatos, padėsiančios stiprinti diplomatinę tarnybą ir didinti jos patrauklumą.

Linas Linkevičius: "Tokios, deja, yra valstybės dabartinės galimybės. Lėšų trūksta daug kam."
Linas Linkevičius: "Tokios, deja, yra valstybės dabartinės galimybės. Lėšų trūksta daug kam."

Rotuojami kas trejus metus

Diplomatų darbui yra taikomas rotacijos principas. Priimtas į Lietuvos diplomatinę tarnybą diplomatas URM dirba trejus metus (į šį laikotarpį įskaičiuojamas ir parengiamasis laikotarpis). Vėliau jis paprastai trejiems metams skiriamas dirbti į mūsų šalies diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į URM, joje vėl įprastai dirba trejus metus iki kito paskyrimo. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose atstovybėse terminas negali būti ilgesnis nei šešeri metai.

Šiuo metu URM dirba 490 diplomatų. 255 diplomatai pluša Lietuvoje, 235 – mūsų šalies diplomatinėse atstovybėse užsienyje. URM skaičiuoja, kad per metus savo noru ar dėl kitokių priežasčių diplomato tarnybos sutartį nutraukia apie 10–12 asmenų.

Audronius Ažubalis: "Pirmiausia ministrui turėtų būti mažų mažiausiai gėda, o paskui - ir visai Vyriausybei." Romo Jurgaičio nuotrauka
Audronius Ažubalis: "Pirmiausia ministrui turėtų būti mažų mažiausiai gėda, o paskui - ir visai Vyriausybei." Romo Jurgaičio nuotrauka

Raginimas ministrui

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis piktinosi susiklosčiusia situacija. Jis akcentavo, kad šiandien mūsų šalis negyvena krizės sąlygomis, URM darbuotojams nereikia eiti nemokamų atostogų ir panašiai, kaip buvo sunkmečiu.

„Dabar tik diplomatinės tarnybos reikšmės nesupratimu galima paaiškinti tokią padėtį. Pirmoji valstybės gynybos linija tikrai nėra haubicos, mūsų šaunūs kariai. Pirmoji valstybės interesų gynimo linija – Lietuvos diplomatinė tarnyba. Kai mokami tokie atlyginimai ir institucijos biudžetas toks, kaip praėjusiais metais, manau, pirmiausia ministrui turėtų būti mažų mažiausiai gėda, o paskui – ir visai Vyriausybei“, – įsitikinęs parlamentaras.

A. Ažubalio teigimu, prie valstybės paslapčių prieinantį asmenį priversti laikytis „bado dietos“ yra neprotinga, ypač – savisaugos požiūriu, nes tokie žmonės tampa labai lengvai pažeidžiami. Jis pakartojo, kad atsakomybę dėl apverktinų diplomatų atlyginimų turėtų prisiimti antrą kadenciją URM vadovaujantis L. Linkevičius.

„Ką reiškia šešerius metus pripažinti, kad tavo vadovaujama žinyba yra ant bankroto ribos? Atsistatydink. Puikiai prisimenu buvusį Švedijos gynybos ministrą Mikaelį Odenbergą, kuris poste po rinkimų dirbo mėnesį, o kai sužinojo, kad tuometė vyriausybė nevykdys savo įsipareigojimų ir neskirs atitinkamos sumos gynybai, atsistatydino“, – sakė politikas.

Anot A. Ažubalio, visada galima ieškoti ir rasti legalių priemonių, kaip bent kiek pakelti atlyginimus diplomatams. Pavyzdžiui, mokant ar padidinant priemokas. „Bet ką tu pakelsi, kai darbo užmokesčiui nėra pinigų, darbo užmokesčio fonde neskirta lėšų. Čia ne įstatymas kaltas. Esmė ta, kad yra būdų pradedantiesiems diplomatams mokėti daugiau ar mažiau padorų atlyginimą. Pinigų nėra, nes neduoda, o neduoda todėl, kad nekovoja, neįtikina. Ministras yra politikas, jis ir turi kovoti“, – darsyk L. Linkevičių sukritikavo Seimo URK narys.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"