Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Probacijos tarnybų pertvarka žavi ne visus

 
2017 11 15 14:00
Loreta Soščekienė: "Tikinama, kad probacijos tarnybų pareigūnų, dirbančių su stebimais asmenimis, reforma nepalies, tačiau niekas nėra garantuotas, jog taip ir bus." /
Loreta Soščekienė: "Tikinama, kad probacijos tarnybų pareigūnų, dirbančių su stebimais asmenimis, reforma nepalies, tačiau niekas nėra garantuotas, jog taip ir bus." / LTPF nuotrauka

Teisingumo ministerija prašo Vyriausybės leidimo reorganizuoti iš valstybės biudžeto išlaikomas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apygardų probacijos tarnybas. Jas norima prijungti prie Panevėžio apygardos probacijos tarnybos. Nauja institucija po pertvarkos vadintųsi Lietuvos probacijos tarnyba.

Tokia optimizacija esą padėtų sumažinti vadovų skaičių, konsoliduoti bendrąsias ir administravimo funkcijas, padidinti tiesiogiai su nuteistaisiais dirbančių žmonių skaičių. Tačiau probacijos tarnybų darbuotojai ir jiems atstovaujančios profsąjungos vadovai abejoja reorganizacijos sėkme, nes „kabinetinius“ darbuotojus pakeitus dirbančiais su nuteistaisiais vėl paaštrės tarnybinio transporto ir kai kurios kitos problemos, o esamų darbuotojų darbo krūvis sumažės nedaug.

Loreta Soščekienė: „Tikinama, kad probacijos tarnybų pareigūnų, dirbančių su stebimais asmenimis, reforma nepalies, tačiau niekas nėra garantuotas, jog taip ir bus.“

Bus mažiau „kabinetinių“

Šiuo metu Lietuvoje veikia penkios juridinio asmens statusą turinčios probacijos tarnybos, jose – 306 etatai. Anot Teisingumo ministerijos, įgyvendinus reformą sumažės probacijos sistemos administravimo išlaidos, o sutaupytos lėšos bus panaudotos darbo krūviui mažinti ir pareigūnų kompetencijai didinti.

Planuojama, kad vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų sumažės iki 23, t. y. tik 7,5 procento. Specialiąsias funkcijas atliekančių darbuotojų padaugės nuo 272 iki 283 – jie sudarys 92,5 proc. visų darbuotojų. Šiuo metu probacijos tarnybų pareigūnai prižiūri apie 8,5 tūkst. nuteistųjų. „Konsolidavus probacijos tarnybas į vieną juridinį asmenį, probacijos tarnyba taps lygiaverčiu komponentu visoje bausmių vykdymo institucinėje struktūroje“, – aiškino teisingumo viceministras Raimondas Bakšys.

Panevėžys, kaip probacijos tarnybos centras, anot Teisingumo ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus patarėjo Audriaus Kutrevičiaus, pasirinktas dėl patogios geografinės padėties – beveik vienodas atstumas vykstant į jį tiek iš Vilniaus, tiek iš Kauno ar Klaipėdos.

Probacijos tarnybų reorganizacija – dalis bausmių vykdymo įstaigų sistemos pertvarkos. 2018 metų pirmąjį pusmetį turėtų būti sukurtas veiksmingas jų modelis. Pagal trumpos valdymo grandinės principą veiks ir bendradarbiaus Kalėjimų departamentas, kaip metodologinis valdymo centras, laisvės atėmimo įstaigos ir probacijos tarnyba.

Nauda abejoja

Anksčiau probacijos tarnybų darbuotojams tekdavo rūpintis tik lygtinai iš įkalinimo įstaigų paleidžiamų asmenų priežiūra. Bet nuo 2012-ųjų funkcijų padaugėjo. Dabar pareigūnams reikia rūpintis ir tais, kuriems bausmės vykdymas atidėtas, tikrinti, ar jie laikosi įpareigojimo nakvoti namie. Atsirado ir kitų papildomų prievolių – nustatyti prižiūrimų asmenų blaivumą, ar kurie nors nėra apsvaigę nuo narkotikų. Be to, priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, šioms tarnyboms tenka rengti ir smurto korekcijos programas, jeigu jas lankyti nusižengėlius įpareigoja teismas.

Nors probacijos tarnybų darbo spektras plečiamas vos ne kasmet, Teisingumo ministerija tik šiemet susigriebė joms pagelbėti. Vasarą tarnyboms skirta 30 papildomų etatų, darbuotojai taip pat gavo 13 naujų automobilių. Taigi šiuo metu visų tarnybų padaliniuose yra bent po vieną tarnybinį automobilį. Juo naudojasi ten dirbantys specialistai.

„Jau nebereikia mašina dalytis su dar vieno ar dviejų rajonų probacijos pareigūnais. Anksčiau dirbti buvo nepaprastai sunku, darbo reikalais tekdavo važinėti asmeniniais automobiliais“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo probacijos tarnyboje dirbanti Daiva (moteris nenorėjo, kad jos pavardė būtų minima).

Tačiau darbo krūvis, nors atsirado ir naujų etatų, pasak pašnekovės, sumažėjo menkai. Vis vien tenka rūpintis pusšimčiu nuteistųjų, įkalbinėti juos, kad keistų savo gyvenimo būdą – dirbtų, nebegertų, nevartotų narkotikų, nesmurtautų, mokytųsi, prižiūrėtų savo vaikus. O jei kuris probacijos tarnybos padalinio darbuotojas išeina atostogų, tų, kuriais reikia pasirūpinti, padaugėja dar keliomis dešimtimis.

„Vargu ar tie papildomi etatai realiai kaip nors pagerins situaciją dirbant su nuteistaisiais. To nepakanka. Gerai, kad dar rajonuose mums sutinka pagelbėti policijos pareigūnai, socialiniai darbuotojai, atsiranda vienas kitas savanoris, tad šiaip taip verčiamės“, – kalbėjo Daiva.

Dar daug klausimų

Kad probacijos tarnybų pertvarka gali duoti kokių nors apčiuopiamų rezultatų, abejojo ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė. Anot jos, būsima reorganizacija labai neaiški, probacijos tarnybose dirbantiems žmonėms kyla daug įvairių klausimų, o atsakymų į juos nesulaukiama.

„Kol kas neaišku, kiek bus sutaupyta atsisakius kelių administracijos ir buhalterijos darbuotojų, nes aptarnaujantis personalas sudaro gal tik apie 11 proc. visų darbuotojų. Be to, jų visų neatleisi, todėl vargu ar daug bus sutaupoma“, – sakė L. Soščekienė. LTPF vadovė pabrėžė, kad Teisingumo ministerijai ir Kalėjimų departamentui galbūt vertėtų nukreipti savo žvilgsnį ten, kur tvyro didžiausia netvarka, – į įkalinimo įstaigas. Esą probacijos tarnybos dabartinėmis sąlygomis dirba dar palyginti gerai.

Tikinama, kad probacijos tarnybų pareigūnų, dirbančių su stebimais asmenimis, reforma nepalies, tačiau, pasak L. Soščekienės, niekas nėra garantuotas, jog taip ir bus. Mat atlikus pertvarką darbuotojams gali atsirasti naujų funkcijų, gali būti perskirstomas krūvis, kitaip organizuojamas pats darbas.

Teisingumo ministerija 2018 metais probacijos tarnyboms buvo numačiusi 30 proc. sumažinti finansavimą kitoms išlaidoms. „Kas iš to, kad tarnyba turės automobilių, bet nebebus iš ko mokėti už degalus? Iš tų automobilių beveik nebus jokios naudos“, – pažymėjo LTPF pirmininkė.

Pasak jos, net įsteigus keletą naujų etatų dirbti su nusikaltėliais ar atlikusiaisiais bausmes, problema gali likti neišspręsta, nes sunku rasti probacijos tarnybų pareigūnų. Nedideli atlyginimai, specifinės darbo sąlygos nevilioja į šią sritį ieškančiųjų darbo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"