Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prie Vokietijos karių pagrindu kuriamo bataliono prisidės ir kitos šalys

 
2016 04 29 11:50
Reuters/Scanpix nuotrauka

Nors sąjungininkų batalionas Lietuvoje bus kuriamas Vokietijos karių pagrindu, prie jo prisidės ir kitų valstybių kariai, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas.

„Kol kas nebuvo įvardijami skaičiai, tačiau sąvoka „framework nation“ reikštų, kad būtų pagrindinės pajėgos iš Vokietijos, bet batalionas pats būtų daugianacionalinis“, – BNS penktadienį sakė V.Sarapinas.

Pasak patarėjo, su kitomis valstybėmis dėl jų dalyvavimo kuriant batalioną šiuo metu deramasi, tačiau konkrečių valstybių V.Sarapinas kol kas neįvardijo. Jo teigimu, dėl bataliono dydžio sąjungininkų pajėgų derasi ir kitos Baltijos šalys.

V.Sarapinas sakė, kad apie vokiečių pasiryžimą siųsti papildomas pajėgas į Lietuvą paskelbė keli aukščiausio lygio pareigūnai. Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas nurodė ketvirtadienį apie Vokietijos sprendimą buvęs informuotas šalies gynybos ministrės Ursulos von der Leyen.

Prezidentės patarėjas teigė, kad vokiečių sprendimas siųsti papildomas pajėgas į Lietuvą parodo, kad „pati Europa gali rūpintis savo saugumu, (...) nors iki šiol dažniausiai fokusuodavomės ties amerikiečiais“.

Oficialūs sprendimai dėl bataliono dydžio sąjungininkų pajėgumų kiekvienoje Baltijos šalyje galimi liepą NATO viršūnių susitikime Varšuvoje.

Reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Lietuvoje nuo 2014 metų pavasario dislokuota kuopa JAV karių, karinė technika, taip pat įkurtas nedidelis NATO štabas.

Be to, Baltijos šalyse po kelis mėnesius treniravosi kitų NATO šalių kuopos, tačiau darydavo tai nereguliariai. Šiuo metu Lietuvoje be JAV karių treniruojasi ir Vokietijos kariai.

Pernai Baltijos šalių kariuomenių vadai paprašė kiekvienoje iš jų dislokuoti po sąjungininkų batalioną. Šį karinį vienetą sudaro nuo 300 iki 800 karių.

Maskva teigia, kad papildomą NATO infrastruktūrą prie savo sienų laiko grėsme ir žada imtis atsakomųjų priemonių.

Pastaruoju metu Lietuva iš Vokietijos taip pat įsigija įvairios karinės technikos. Iš vokiečių ir Izraelio gamintojų šalis ketina įsigyti 88 „Boxer“ šarvuočius, kuriais būtų aprūpinti du kariuomenės Sausumos pajėgų batalionai.

Be to, pernai buvo pasirašyta sutartis dėl keliolikos savaeigių haubicų įsigijimo. 2015 metų pabaigoje taip pat pasirašyta sutartis dėl 340 vokiškų sunkvežimių įsigijimo.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"