Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prie Seimo – dangų siekiantis koplytstulpis

 
2018 03 21 7:30
Seimo valdyba pageidautų, kad koplytstulpis būtų pastatytas iki Valstybės dienos minėjimo liepos 6-ąją.
Seimo valdyba pageidautų, kad koplytstulpis būtų pastatytas iki Valstybės dienos minėjimo liepos 6-ąją. Vizualizacija

Valstybės atkūrimo 100-mečio proga šalia Seimo rūmų turėtų atsirasti naujas meninis akcentas – 17 metrų aukščio stilizuotas koplytstulpis, sukurtas pagal vieno ryškiausių išeivijos architektų Jono Muloko projektą. Lietuvai šį meno kūrinį dovanoja JAV gyvenantys architekto artimieji.

Padovanoti koplytstulpį J. Muloko šeimos nariai Lietuvos valdžiai pasiūlė prieš dešimtmetį. Tačiau iki šiol įvairios mūsų šalies institucijos nesutarė, kur šis meno kūrinys labiausiai tiktų. Svarstyta jį statyti Lukiškių aikštėje, ant Tauro kalno.

Idėjos iniciatyvai pritarus Seimo valdybai, koplytstulpį apsispręsta šiemet pastatyti prie parlamento rūmų, šalia Sausio 13-osios aukų memorialo. Tokiai idėjai neprieštaravo ir Seimo rūmų bei Nepriklausomybės aikštės architektas Algimantas Nasvytis. Balandžio pradžioje garbingą 90-metį minėsiančio architekto nuomone, laisvės kovų dalyvių atminimui pagerbti skirtas koplytstulpis labai tiktų šalia Seimo rūmų, papildytų Sausio 13-osios memorialo ansamblį ir prasmingai įsilietų į teritorijos architektūrinę visumą. Viliamasi, kad projektą pavyks įgyvendinti iki liepos 6-osios, vėliausiai – iki metų pabaigos.

Sklypas priklauso Seimui

Seimo pirmosios vicepirmininkės „valstietės“ Rimos Baškienės teigimu, koplytstulpis – simbolinė dovana valstybės atkūrimo šimtmečio proga, todėl „keista būtų jos nepriimti“. Parlamentarė stebėjosi, kad taip ilgai Vilniuje ieškota vietos, kur koplytstulpis galėtų būti pastatytas. „Dabar dėl vietos pagaliau sutarta. Tas žemės gabalėlis, kuriame iškils koplytstulpis, pagal panaudos sutartį suteiktas Seimui, ne savivaldybei. Todėl neturėjome rūpesčio išpirkti sklypą. Tačiau Seimo valdyba, elgdamasi atsakingai, informavo sostinės savivaldybę apie tai, kad toks statinys planuojamas statyti tame plotelyje“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Baškienė.

Nors koplytstulpis bus aukštas, Seimo rūmų „nepraaugs“, derės prie Sausio 13-osios memorialo. Todėl naujo akcento atsiradimui neprieštaravo ir vienas memorialo autorių architektas Kęstutis Kisielius.

Naujas statinys Seimo biudžeto neturėtų labai išsekinti. R. Baškienės teigimu, Seimo kanceliarijai tik teks pasirūpinti, kad koplytstulpis būtų gražiai apšviestas. „Bet tai tik detalės, kurioms nereikia reikšmingų sumų“, – pabrėžė parlamento pirmoji vicepirmininkė. Seimo valdyba pageidautų, kad koplytstulpis būtų pastatytas iki Valstybės dienos minėjimo liepos 6-ąją.

Unikali kūryba

Pasak vieno projekto kuratorių architekto Dariaus Linarto, pasirinkta vieta – itin tinkama koplytstulpiui statyti. „Sutapo daug veiksnių – tinka ir kontekstas, ir simbolika. Vieta labai kamerinė, susiformavęs tarsi nedidelis skverelis, daug žalumos“, – kalbėjo jis. Architektas priminė, kad beveik prieš porą dešimtmečių skelbiant memorialo statybos konkursą buvo numatyta, jog šioje vietoje turėtų iškilti ir „skulptūrinis akcentas“.

„Tačiau skulptūra taip ir liko užmarštyje, o memorialo kompleksas – neužbaigtas. Dabar atsiras prasmingas akcentas“, – sakė D. Linartas. Anot jo, visa J. Muloko kūryba – mėginimas „pernešti tautiškus motyvus į profesionalią architektūrą“. „Tai labai unikalu. Tai buvo pastebėta ir pripažinta JAV“, – pasakojo D. Linartas. Jo teigimu, tuo metu, kai 1962 metais architektas Eero Saarinenas gavo apdovanojimą už Johno F. Kennedy tarptautinio oro uosto projektavimą, J. Mulokas buvo įvertintas už Kristaus Atsimainymo bažnyčią Niujorke – jos architektūroje vyrauja labai ryškūs lietuvių tautiniai motyvai.

„Koplytstulpis – tarsi J. Muloko firminis ženklas. Visuose jo kurtuose pastatuose, bažnyčiose galima rasti koplytstupio motyvų. Pagal tai J. Mulokas atpažįstamas“, – dėstė architektas.

Rima Baškienė: "Koplytstulpis - simbolinė dovana valstybės atkūrimo šimtmečio proga."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Rima Baškienė: "Koplytstulpis - simbolinė dovana valstybės atkūrimo šimtmečio proga."/Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

D. Linarto žodžiais, koplytstulpis bus gaminamas „maksimaliai laikantis autentikos“. Jis bus gaminamas iš rūdinto plieno (rūdydamas plienas įgauna tamsiai rudą spalvą). Toks metalas Lietuvoje negaminamas, jis atvežamas iš užsienio, kur naudojamas seniai. „Pablo Picasso Čikagai dovanota skulptūra pagaminta būtent iš tokio plieno“, – pažymėjo D. Linartas.

Jis sakė, kad pagrindinis koplytstulpio dovanojimo rėmėjas yra J. Muloko sūnus Rimantas, taip pat architektas. Kiek projekto įgyvendinimas galėtų kainuoti, tiksliai dar nežinoma. Skaičiuojama, kad sąmata gali viršyti 100 tūkst. eurų. D. Linartas abejojo, ar pavyks kūrinį pastatyti iki liepos 6-osios. Anot jo, „būtų noras, kad šitai pavyktų bent jau šiemet –100-mečio proga“.

Svarbiausi darbai – JAV

J. Mulokas gimė 1907 metais Jusiagiryje, Rokiškio rajone. 1927-aisiais baigė Rokiškio gimnaziją, 1927–1935 metais studijavo architektūrą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1935–1937 metais J. Mulokas atliko privalomąją karinę tarnybą Lietuvos kariuomenėje. 1944-aisiais emigravo į Vokietiją, 1949 metais išvyko gyventi į JAV. Nuo 1937-ųjų vertėsi profesine architekto praktika. J. Mulokas mirė 1983 metais Santa Monikoje.

Profesinę veiklą J. Mulokas pradėjo 1937-aisiais. Nuo 1939 metų kartu su savo įkvėpėju architektu Vytautu Landsbergiu-Žemkalniu dirbo atstatant Vilniaus architektūros paminklus. Lietuvoje žinomiausiu J. Muloko projektu laikoma 1942 metais atstatyta nugriauta Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios kupolo viršutinė dalis – Jogailaičių karūna. 1940 metais jis suprojektavo Židikų kapinių koplyčią, į kurios rūsį buvo perkelti rašytojos Šatrijos Raganos palaikai. Svarbiausi architekto darbai sukurti JAV. Tarp jų yra nemažai bažnyčių – Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Sent Luise (1956 m.), Švč. Mergelės Marijos Gimimo Čikagoje (1957 m.), Švč. Mergelės Marijos Kasteryje (1966 m. ), Kryžiaus kelio koplyčia Kenebankporte (1963 m. ).

Teigiama, kad J. Muloko kūryba bene vienintelė tokio masto lietuvių liaudies meno interpretacija šiuolaikinės architektūros priemonėmis. 1970–1974 metais projektuodamas ir įgyvendindamas Lietuvių jaunimo centrą Čikagoje, architektas pastato pagrindiniame fasade iš 6000 plytų savo rankomis sudėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Vyčio preliudą“. J. Mulokas taip pat yra projektavęs nemažai rezidencijų, gyvenamųjų namų Kalifornijoje, Čikagoje. Jo palikimas – antkapiniai paminklai, koplytstulpiai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"