Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAPOPIEŽIAUS VIZITASMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentūra: vyksta kova prieš lietuvių kalbą

 
2014 11 25 9:14
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinės kalbos konstituciniame įstatyme nėra nieko naujo, o jam besipriešinantys politikai naudojasi juo politinėje kovoje prieš rinkimus, teigia prezidentės vyriausioji patarėja vidaus politikos klausimais Virginija Būdienė.

„Gaila, kad sukilo tokia priešiška diskusija praktiškai prieš lietuvių kalbą. Naujovių ten jokių nėra, visa tai surašyta, kas dabar veikia, ir tie politikai, kurie naudojasi Lietuvių kalbos įstatymo nuostatomis dabar siekdami tam tikrų postų prieš rinkimus, sakykime, vietovėse, kur gana daug galima surinkti tautinių mažumų balsų, dorai nesielgia. Būtų gerai, kad, kaip prezidentė ne kartą yra minėjusi, lietuvių kalba netaptų kažkokių politinių sandorių rezultatu. Taigi, manytume, kad tie, kurie prisiekė ir stojo į šaulius, o dabar kovoja prieš lietuvių kalbą, tai labai dviprasmiškai atrodo“, – paklausta, kaip prezidentė vertina diskusijas dėl konstitucinio įstatymo, antradienį Žinių radijui sakė V.Būdienė.

Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte nurodoma, kad Lietuvoje steigiamų juridinių asmenų pavadinimai sudaromi lietuvių kalba, išskyrus kitų įstatymų nustatytas išimtis. Viešieji užrašai, įskaitant prekybos ir paslaugų teikimo vietų pavadinimus, turi būti lietuvių kalba.

Projektas kritikuotas, nes ši nuostata esą reikalaus versti visus esamus nelietuviškus prekės ženklus.

V.Būdienė pabrėžė, kad prie nelietuviškų pavadinimų jau dabar reikalaujama tiesiog lietuviškai nurodyti, kokios paslaugos teikiamos.

„Vis dėlto lietuvių kalba yra tas mūsų unikumas, ta vertybė, dėl kurios tiek kovojome, iškovojome – ne tiek daug trūko prieš devyniasdešimtuosius, kad iš viso net lietuviškos mokyklos būtų perėjusios į rusų kalbą, o dabar mes patys norime tiek liberalizuoti, kad kaži ar begalėsime pasakyti, kad tai yra gryna lietuvių kalba, o ne kokia nors samplaika svetimybių, barbarizmų ir taip tolau“, – teigė V.Būdienė.

Konstitucinio įstatymo statusas reiškia, kad jam priimti bei pakeisti reikia didesnio Seimo narių balsų skaičiaus. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių - 71, o norint pakeisti galiojantį konstitucinį įstatymą reikia ne mažiau kaip trijų penktadalių visų Seimo narių balsų - 85.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisPopiežiaus vizitasSportasŠeima ir sveikataPrenumerata
ŠvietimasTrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAIPrivatumo politika
#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"