Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidento rinkimai: centro dešinėje prognozuojama tikra mėsmalė

 
2017 08 23 15:48
Romo Jurgaičio nuotrauka

Centro dešinėje, kuriai sąlyginai galima priskirti liberalių ir konservatyvių politinių jėgų rinkėjus, po truputį ryškėja galimi nepartiniai, nepriklausomi kandidatai į prezidentus. Viešojoje erdvėje vis dažniau skamba Gitano Nausėdos, Andriaus Tapino, Roberto Dargio pavardės. Jų gretas dar greičiausiai papildys Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio (LS) partijų keliamų atstovų pavardės. Tai žinodamos, politinės jėgos pradeda svarstyti įvairius variantus šalies vadovo rinkimuose.

Pavardžių – nors vežimu vežk

Tarp Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos politikų minimi Žygimantas Pavilionis, Vygaudas Ušackas, Ingrida Šimonytė, nors neatmetama galimybė, kad ši partija gali į kovą išleisti ir kitų kandidatų.

Gitanas Nausėda: „Aš manau, kad, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, aš turiu konstitucinę teisę kandidatuoti į kažkokias renkamas pareigas Lietuvos Respublikoje.“

Seimo TS-LKD frakcijos narys Mantas Adomėnas sako, kad centro dešinės kandidatai asmenybių ryškumu turėtų vyrauti, o kairieji esą neišugdė naujų figūrų. „Jei paklaustumėte, kas, be Naglio Puteikio, yra kairės atstovas, būtų sunku atsakyti. [...] Konservatoriai juda prie atviresnių rinkimų, organizuos pirminius rinkimus, kuriuose galės dalyvauti nebūtinai partijos nariai. Nuo dalyvavimo pirminiuose rinkimuose priklausys mūsų parama vienam ar kitam kandidatui. Mūsų partijoje diskutuojama apie daugelį kandidatų, bet trys vardai minimi tarp tų, kurie artimai susiję su mūsų partija“, – LRT.lt teigė M. Adomėnas.

Liberalų sąjūdžio išskiriamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius bei Seimo LS frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Pastarojo teigimu, centro dešinėje bus „išties tiršta“.

„Prezidento rinkimų kovoje centro dešinėje bus iš tikrųjų tiršta. Prieš tris savaites mes turėjome tokį seminariuką – valdybos posėdį. Buvo toks susitarimas, sprendimas kelti savo kandidatą. Tai tik dar labiau didins tirštumą“, – kalbėjo E. Gentvilas. Pasak liberalo, tokia kandidatų gausa didina riziką suskaldyti balsus.

„O gal bus bendri susitarimai? Tarkime, kaip anuose rinkimuose TS-LKD ir LS rėmė Dalią Grybauskaitę. Jei politikas nebūtų aiškiai angažuotas, gal įmanoma rasti bendrą sutarimą“, – svarsto E. Gentvilas. Jis pakartojo, kad LS nori kelti savo kandidatą, tačiau neatmetama, kad galiausiai gali būti tariamasi ir dėl bendro kandidato.

„Partinė priklausomybė ne tokia svarbi. Svarbu, kiek žmogus turi liberalumo žmogaus teisių ir ekonomikos požiūriu. Tokių žmonių matome ne tik savo partijoje, tai gal ir galima būtų sutarti [dėl bendro kandidato – LRT.lt]?“ – sakė E. Gentvilas.

Šiuo metu LS esą yra įvardytos kelios galimų kandidatų į prezidentus pavardės, tačiau „realybė turėtų šį sąrašą susiaurinti“. „Jei juos pastatytų prie sienos ir klaustų, ar eis į rinkimus, daugelis turbūt atsakytų: ne. Ar yra mano pavardė? Tarp tų, kuriuos gali pastatyti prie sienos ir paklausti, mano pavardė yra. O ką atsakyčiau? Sakyčiau: ne ne, aš ne toks...“ – juokėsi E. Gentvilas.

SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda neneigia dalyvausiąs prezidento rinkimuose. „Aš manau, kad, kaip ir kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, aš turiu konstitucinę teisę kandidatuoti į kažkokias renkamas pareigas Lietuvos Respublikoje. O ar tai padarysiu? Žinote, visko gali atsitikti, pavyzdžiui, labai nepatiks kiti kandidatai, ir galvosiu: „oho, kokie blogi kandidatai“, reikia, galbūt, gelbėti Lietuvą nuo jų, tada, galbūt, prie šito klausimo bus galima sugrįžti labai rimtai“, – sakė G. Nausėda interviu DELFI.

„Ne“ prezidento rinkimams nesako ir žurnalistas Andrius Tapinas. „O kodėl turėčiau sakyti „ne“? Esu šios respublikos pilietis: pagal Konstituciją, visi piliečiai, sulaukę keturiasdešimties, gali bandyti savo jėgas. Pripažįstu, kad esu populiarus, turiu tam tikros įtakos, ir toji įtaka kasdien auga – kartais net labai maloniai“, – interviu žurnalui „Žmonės“ yra sakęs A. Tapinas.

Amžinu kandidatu į prezidentus vadinamas ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, tačiau neaišku, ar jis svarsto kandidatuoti 2019-aisiais.

Partijų remiami turės daugiau šansų?

Buvęs Andriaus Kubiliaus ir Gabrieliaus Landsbergio patarėjas politologas Jonas Survila sako, kad prezidentą rinks ne centro dešinės rinkėjai, o visa Lietuva, ir to esą turi nepamiršti tiek patys kandidatai, tiek partijos, svarstydamos savo galimybes ir planuodamos kam nors pareikšti paramą.

„Visa centro dešinė – viso labo apie 30 proc. rinkėjų balsų, balsavusių Seimo rinkimuose. Net trijų pagrindinių partijų – liberalų, konservatorių ir socdemų – gautų balsų per paskutinius Seimo rinkimus neužtenka, nes tai nesudaro 50 proc., norint laimėti antrą prezidento rinkimų turą.

Lietuvoje turime tradiciją, kad paskutinius 15 metų, o pridėjus Valdo Adamkaus kadenciją – ir 20 metų šalies prezidentais lietuviai renka nepartinius kandidatus, išskyrus trumpą Rolando Pakso epizodą 2002-aisiais, kai jis buvo liberaldemokratas, bet tada jį rinko ne kaip partijos atstovą, o antsisteminį ir antielitinį kandidatą. Taigi manau, kad nereikėtų žiūrėti tik į centro dešinę ir mąstyti partinėmis kategorijomis“, – LRT.lt komentavo J. Survila.

Be to, pasak J. Survilos, per ateinančius dvejus metus lietuvių palankumas partijoms ne padidės, o netgi priešingai – augs nusivylimas jomis. „Tikėtina, kad, kai rudenį prasidės Eligijaus Masiulio ir kitų liberalų korupcijos bylos nagrinėjimas teisme su visais įkalčiais, pokalbių viešinimais, antroji banga smogs ne tik liberalams, bet, tikėtina, ir socdemams, nes jie tuo metu buvo valdžioje ir, matyt, irgi figūruos kažkuriuo statusu tyrime, ir tai kenks visoms tradicinėms partijoms, nes rinkėjai sakys: visos jos tokios. Todėl, man atrodo, labai reikšminga rinkėjų dalis kandidato paieškas nukreips už partijų ribų“, – spėjo J. Survila.

Tikiuosi, kad vis dėlto visi jūsų paminėti kandidatai bus paraštėse, ir tikroji kova dėl prezidento posto vyks tarp rimtų partijų kandidatų.

Ar tai reiškia, kad remiami partijų, bet galbūt nepartiniai kandidatai turi daugiau šansų? „Greičiausiai taip, nes, kaip rodo D. Grybauskaitės ir V. Adamkaus išrinkimas, žmonės nenorėdavo konkrečios ar stiprios politinės jėgos kandidato. Antrajame ture reikia surinkti 50 proc. + 1 balsą, o jokia partija net pusės tiek balsų sunešti kandidatui negali. Taigi partijos gali būti ne tik pagalba, bet ir tam tikras apribojimas, nors, žinoma, partijų organizacinė ir finansinė parama gali būti labai reikšminga. Bet pačiam kandidati nereikėtų apsiriboti ir save pozicionuoti kaip išimtinai partijos kandidato, jei jis nori laimėti“, – komentavo J. Survila.

Politologo manymu, šiandien rimčiausi kandidatai – premjeras Saulius Skvernelis, konservatorė I. Šimonytė, socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė, konservatorius Vygaudas Ušackas bei Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaip teigia politologas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas ir buvęs Andriaus Kubiliaus patarėjas Virgis Valentinavičius, kiti paminėti kandidatai – R. Dargis, G. Nausėda ar A. Tapinas – ne centro dešinės kandidatai.

„Geriausiu atveju jie yra „Facebook“ kandidatai. Kalbant apie centro dešinę, reikėtų kalbėti apie tam tikras pažiūras, nuoseklumą ir tam tikrą savęs siejimą ne tik su konservatyvia ar liberalia ideologija, bet ir konkrečių partijų veikla.

Aišku, Lietuvos rinkimų specifika tokia, kad nepartinių kandidatų yra daug, o S. Skvernelis yra įrodymas, kad tokie kandidatai gali būti sėkmingi. Bet kartu S. Skvernelis parodo visas tokių nepartinių, iš fokusininkų cilindro ištrauktų kandidatų galimybių ribas, kai reitingai sminga žemyn ir pramušinėja žemę. S. Skvernelis yra vienoje lovoje su Ramūnu Karbauskiu, ir kalbėti apie kažkokį jo dešinumą negalime. Politine prasme jis yra kairysis kandidatas. Aš tikiuosi, kad vis dėlto visi jūsų paminėti kandidatai bus paraštėse, ir tikroji kova dėl prezidento posto vyks tarp rimtų partijų kandidatų. Tikiuosi, centro dešinės kandidatas bus Tėvynės sąjungos, ir jis varžysis su rimtos kairiosios partijos kandidatu“, – LRT.lt dėstė V. Valentinavičius.

Pasak MRU docento, TS-LKD kandidatai, kuriuos galima svarstyti, yra V. Ušackas, I. Šimonytė ir Ž. Pavilionis. „Turint tokį pasirinkimą, manau, bet kuris iš šių konservatorių kandidatų yra geresnis ir priimtinesnis nei „Facebook“ kandidatai“, – pridūrė V. Valentinavičius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJETaisyklės
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"