Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentės metinis pranešimas: svarbiausi akcentai

 
2018 06 12 9:55
Dalia Grybauskaitė pernai / 
Dalia Grybauskaitė pernai /  Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį Seime skaito devintą metinį pranešimą. Tai jos priešpaskutinis metinis pranešimas. D. Grybauskaitės kadencija baigiasi 2019 metų vasarą.

Prezidentūra nurodo, kad per praėjusius metus valstybės vadovė pateikė devynių įstatymų projektus, septyni iš jų priimti, paskyrė 15 teismų vadovų, 23 kartus vyko vizitų į užsienį.

Konstitucija šalies vadovui numato pareigą parlamente perskaityti metinį pranešimą apie padėtį Lietuvoje, vidaus ir užsienio politiką.

Partijos turi prisikelti

Partijos po pastarųjų politinės korupcijos skandalų turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui, tik partijoms, kaip ir kariuomenei, reikia savanorių, savo metiniame pranešime sako šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.

„Kad ir kokios silpnos, pavargusios, nukraujavusios būtų politinės partijos, tačiau kol kas tai patikimiausias demokratinio valstybės vystymosi pagrindas. Ir partijos turi nepakartojamą galimybę prisikelti naujam gyvenimui“, – pažymėjo prezidentė.

Antradienį skaitydama savo metinį pranešimą Seime antradienį ji kartu pabrėžė, kad daugiau demokratijos įnešti turėję rinkimų komitetai tampa „vienkartinės demokratijos grimasa“.

„Dešimtmečio reikėjo, kad prikeltume pasitikėjimą teismais. Žingsnis po žingsnio, apsivalydama nuo susitepusių veikėjų, keisdama ydingas praktikas, reikalaudama aukščiausių kompetencijos ir moralės standartų iš nepasitikėjimo liūno gali išbristi ir partinė sistema“, – teigė šalies vadovė.

Anot jos, klaidų analizė ir atsakinga lyderystė gali partinę sistemą vėl pastatyti ant kojų, bet ateitį turi tik tos partijos, kurios pajėgs įveikti vidinį susipriešinimą, eilinių narių izoliaciją, remsis ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų.

„Kol kas partinėje veikloje dalyvauja tik 120 tūkstančių žmonių, per trejus metus naujų atėjo vos du tūkstančiai. Kur kas daugiau buvo norinčių dalyvauti „Misijoje Sibiras“ ir šalies gynyboje. Šiandien savanorių reikia ne tik į kariuomenę, bet ir į partijas“, – kalbėjo prezidentė.

Pasak D. Grybauskaitės, jei to nebus – veržli, skaidri naujų politikų karta, kuriai Lietuvos sėkmė ir garbė bus svarbesnės už asmeninį ūkį, kuri nepardavinės savo laisvės už jokius pinigus, taip ir liks „neišsipildžiusi politinė svajonė“.

„Jau artimiausiuose rinkimuose galime pamatyti pseudodemokratinių judėjimų triumfą arba ant nusivylimo bangos išnirusį naują koncerną – gelbėtoją“, – pabrėžė prezidentė.

„Rinkimų komitetai, turėję įnešti daugiau demokratijos, paskatinti nepartinių žmonių dalyvavimą rinkimuose, deja, tampa vienkartinės demokratijos grimasa su politinių atskalūnų reanimacija ir vieninteliu tikslu – siekti valdžios“, – kalbėjo šalies vadovė.

Ji taip pat pažymėjo, kad iššūkiu Lietuvos „trapiai demokratijai“ išlieka rinkimų organizavimo skaidrumas, pavojingomis įvertino idėjas dėl juridinių asmenų aukų partijoms grąžinimo.

„Juridinių asmenų milijonams jau septyneri metai uždrausta rungtis rinkimuose. Valstybė partijoms kasmet iš biudžeto atseikėja pusšešto milijono eurų, bet nostalgija verslo piniginėms injekcijoms neblėsta. Vis girdime kvietimus vėl legalizuoti partijų pirkimą“, – kalbėjo prezidentė.

Ji kėlė versiją, kad „gal todėl stringa pasiūlymai dėl grynųjų ribojimo, su šešėliu kovojama tik čekių loterija, sunkiai juda pradėtos neteisėto praturtėjimo bylos ir vis didėja pagunda visai atsisakyti ikiteisminių tyrimų terminų“.

Prezidentė kartu ragino pertvarkyti Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK), kad joje nedalyvautų partijų deleguoti atstovai.

„Noras išlaikyti įtakos svertus neišlaisvina nuo partinės priklausomybės ir Vyriausiosios rinkimų komisijos. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių, tokiose kaip Vokietija, Danija, Belgija, Švedija, Nyderlandai ir kitos, kurias sunku būtų pavadinti nedemokratiškomis, veikia komisijos be politinių partijų atstovų“, – kalbėjo prezidentė.

Anot D. Grybauskaitės, VRK objektyvumo užtikrinimas – svarbi politinės sistemos atsinaujinimo dalis.

„Nepakeitus ydingų įpročių ir toliau turėsime rimtų bėdų su Valstybės valdymo kokybe ir atstovaujamąja demokratija“, – pažymėjo prezidentė.

„Neregėta Lietuva“

Politinės korupcijos byla atskleidė neregėtą Lietuvą, teigia prezidentė Dalia Grybauskaiė. Anot jos, vis atsiranda naujų prekeivių Lietuva, nesiliauja mėginimai užvaldyti valstybę.

Valstybės vadovės teigimu, apima prieštaringas jausmas galvojant apie Lietuvą.

„Iš vienos pusės matome įstabų Laisvės kūrinį, kurio pažanga žavisi pasaulis, kuriuo didžiuojamės ir mes patys, mažiau nei per tris dešimtmečius pavertę Lietuvą savarankiška valstybe. Kitoje pusėje – iš politinių užkulisių į valstybės pamatus vis prasiskverbiantis godumo ir nepasitikėjimo kirminas, verčiantis žmones geresnio ir teisingesnio gyvenimo ieškoti svetur“, – antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą teigė valstybės vadovė.

Anot jos, „sujudinus politinės korupcijos viršūnių vandenis prieš mus atsivėrė „neregėta Lietuva“, nors visi įtarėme ją esant“.

„Kur ciniškas išskaičiavimas nustelbia viską ir kėsinasi į valstybę, į demokratiją. Kur knibžda godžių, klastingų, demoralizuotų savanaudžių, nematančių valstybės idėjos. Kur suprantama tik šantažo, melo ir grasinimų kalba, o įtaka ir poveikis – einamiausia prekė“, – teigė valstybės vadovė.

Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama vadinamoji koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai pateikti dviem partijoms ir verslo koncernui, keturiems buvusiems ir esamiems politikams, verslininkui.

Neseniai baigtas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinis tyrimas atskleidė neteisėtą verslo įtaką politiniams procesams ir sprendimų priėmėjams.

Anot prezidentės, dabar visų sąžiningų žmonių atsakomybė yra Lietuvos išvadavimas nuo vietos grobikų.

„Atgrasymui ir apsivalymo kovai, sąžiningų žmonių valstybės pergalei prieš klastingą machinatorių Lietuvą reikalinga pilietinė gynyba ir kuo daugiau sąjungininkų“, – teigė ji.

Prezidentė pabrėžė, kad žvalgyba jau geba vidaus grėsmes vertinti taip pat rimtai kaip ir išorės.

„Ne tik įžvelgti, bet ir padėti jas šalinti“, – sakė D. Grybauskaitė.

Jos teigimu, šalies teisėsauga tampa vis savarankiškesnė ir stoja valstybės, o ne prekeivių įtakomis pusėn. Prezidentė sakė, kad duoda vaisių ir ilgametis įdirbis, sukurti teisiniai įrankiai kovoti su korupcija.

„Fundamentaliems nacionalinio saugumo klausimams randasi ir vis daugiau politinės valios. Priešakines valstybės gynybos linijas papildo tiriamoji žurnalistika, vidiniai sąjūdžiai jau užgimsta mokyklose, ligoninėse, socialiniuose tinkluose“, – kalbėjo valstybės vadovė.

Žemės ūkis – laikas apsispręsti, kur einame

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad reikia apsispręsti dėl Lietuvos žemės ūkio politikos krypties ir kaimo plėtros strategijos, nes dabar šis sektorius atvestas prie „netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“.

D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino, jog šalies politikos lauke padėtis žemės ūkyje nėra nagrinėjama.

„Ūkininkaujančios politikos dėmesio centre niekaip neatsiduria ne tik aukštosios technologijos, bet ir padėtis pačiame žemės ūkyje, į kurį bus sudėta jau apie dešimt milijardų eurų europinės paramos“, – kalbėjo šalies vadovė.

Anot jos, įvairūs neskaidrūs judesiai žemės ūkio sektoriuje atvedė prie netvarkos.

„Žemės koncentracija vienose rankose, pajų ir vekselių biznis, nekontroliuojamas žemių įsigijimas, neskaidrios ES paramos dalybos, fiktyvūs ūkiai, taip vadinami sofos ūkininkai atvedė prie netvarkos, anarchijos ir iškreiptos rinkos“, – teigė šalies vadovė.

Pasak D. Grybauskaitės žemės ūkyje egzistuoja nelygybė.

„Vieni kaime niekaip nesuduria galo su galu, kiti pamiršta deklaruoti šimtatūkstantinius sandorius“, – sakė prezidentė.

D. Grybauskaitės nuomone, Lietuvai reikia apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos.

„Artėja dar vienos Europos Sąjungos derybos dėl paramos žemės ūkiui. Tačiau ir papildomi milijardai latifundinių santykių kaime nepakeis, todėl turime apsispręsti dėl žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros strategijos“, – argumentavo Lietuvos prezidentė.

Socialinei politikai reikia sprendimų

Socialiai orientuotoje politikoje atskirtis turėtų būti mažinama ne vienkartinėmis išmokomis, o kryptingais ir ilgalaikiais sprendimais, kurių priėmime dalyvautų ir patys žmonės, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Socialinį žmonių saugumą didžia dalimi nulemia pajamos. Todėl „Sodros“ vyšniniai vokai uždirbantiems mažiau nei minimalią algą su perspėjimu, kad jie neturi praktiškai jokių garantijų, išjudino pačių žmonių sąmoningumą ir pabudino darbdavių sąžinę – dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių algos ėmė didėti. Tačiau ties skurdo riba vis dar gyvena nepateisinamai daug dirbančių žmonių“, – antradienį Seime skaitydama priešpaskutinį metinį pranešimą tvirtino D. Grybauskaitė.

Pasak jos, šiemet dauguma savivaldybių jau aiškiau planuoja, kaip dirbs su probleminėmis šeimomis, senoliais, neįgaliaisiais, budinčiais globotojais, kaip perorientuos paslaugas uždarius vaikų globos namus, kad žmonės neliktų be darbo.

„Socialiai atsakingas verslas, kurio šalyje vis daugėja, kuria naujas bendravimo tradicijas ir pagarbius tarpusavio santykius“, – sakė D. Grybauskaitė.

Prezidentė pabrėžė, kad atskirtis nėra tik nepriteklius – tai ir žmonių savijauta šalyje. Žmonės, ypač regionuose, jaučiasi niekam nerūpintys, nuo jų pradeda nieko nebepriklausyti, su jais vis mažiau tariamasi, jie atskirti nuo sprendimų priėmimo, kai kuriose savivaldybėse ne tik oponentai, bet ir žurnalistai turi „žinoti savo vietą“.

„Tačiau savo valstybėje žmonių balsas gali ir turi būti girdimas“, – tvirtino D. Grybauskaitė.

Seimas virto šaudykla

Parlamentarai rinkėjų jiems patikėtą laiką naudoja tarpusavio rietenoms, o Seimas tampa „pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla“, sako prezidentė dalia Grybauskaitė.

„Lietuvos žmogus su savo rūpesčiais ir lūkesčiais kol kas dar vis paliktas politinės darbotvarkės nuošalėje, o rinkėjų patikėtas laikas Tautos atstovybėje naudojamas tarpusavio rietenoms ir asmeninių sąskaitų suvedinėjimui. Parlamentas – Laisvės kovų bastionas – tampa pasikėsinimų į žmonių laisvę ir demokratiją šaudykla, iš kurios pokši vien drausti ir bausti“, – teigė prezidentė metiniame pranešime.

Anot jos, neieškant bendro gerovės vardiklio, Lietuvos darna virsta visuomenės susipriešinimu: pensininkai supriešinami su dirbančiais, kaimas – su miestu, gydytojai – su mokytojais, statutiniai pareigūnai – su valstybės tarnautojais, o gerovė – su gynyba.

D. Grybauskaitė taip pat turėjo pastabų dėl parlamentinės kontrolės, sakydama, jog selektyvi parlamentinė kontrolė ir komisijų vajus tik dar labiau didina neteisybės jausmą šalyje, o sukiršinti ir susiskaldę, anot jos, neįstengsime susitelkti dėl svarbiausių valstybei darbų.

„Ilgai vegetavusi politinė darbotvarkė perpildyta ypatingos skubos klausimų, kurie žmonių gyvenime tėra nereikšmingos smulkmenos. Erotikos apibrėžimai ir medžioklė su lankais, ar ne ta uniforma aprengti žaisliniai kareivėliai tampa svarbesni nei socialinė atskirtis ir emigracija, mažėjantis šalies konkurencingumas, vaikų raštingumas ar pasirengimas referendumui dėl dvigubos pilietybės“, – atkreipia dėmesį D. Grybauskaitė.

Anot jos, Lietuvoje „nepateisinamai vėluojame“ ir su Europos Sąjungos paramos panaudojimu.

„Štai kur reikėtų rimtos parlamentinės kontrolės“, – sako ji.

Reikia išnaudoti ekonomikos augimą

Lietuvos ekonomikos augimo laikotarpis turi būti išnaudotas ateities šalies ūkio raidą nulemsiantiems sprendimams priimti, sako šalies vadovė.

„Jau aštuonerius metus šalies ekonomika auga, Lietuvos patrauklumas investicijoms aukštas. Tačiau ir šis istoriškai ilgas pakilimo laikotarpis nėra amžinas, todėl turi būti išnaudotas ateities ekonomiką nulemsiantiems sprendimams priimti“, – antradienį savo metiniame pranešime sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ji pažymėjo, kad šalis per rekordiškai trumpą laiką padarė reikiamą pažangą ir tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.

Anot šalies vadovės, narystė EBPO įpareigoja skaidrinti ir tobulinti šalies vystymąsi, rūpintis konkurencingumu, inovacijų plėtra ir ekonomikos modernizavimu, progresyviu verslu, žmonių raštingumu ir strategine infrastruktūra.

„Mūsų variklis pasaulio ekonomikos greitkelyje – kvalifikuoti žmonės kaip buvo ir ankciau ir aukštos pridėtinės vertės produktai. Tačiau inovacijų politika yra tapusi nuolatinio ambicijų ir interesų karo tarp dviejų ministerijų tam tikra prasme įkaite. Šimtai milijonų eurų, išleistų mokslo ir verslo bendradarbiavimui skatinti, turi virsti ne tik Lietuvos ekonomikai, bet ir eksportui tinkamais produktais. Patentais, o ne vien moksliniais straipsniais pasaulyje matuojamas akademinis šalies potencialas“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Prezidentė taip pat teigė, jog Lietuva vėluoja įsisavindama Europos Sąjungos paramą.

Piliečiai turi būti pilietiški

Devintąjį metinį pranešimą antradienį skaičiusi prezidentė Dalia Grybauskaitė visuomenę paragino būti pilietiškai aktyvia.

„Visur, kur įsigali savivalė, reikalingas pilietinio pasipriešinimo sąjūdis. Formų yra įvairių, kaip išjudinti sprendimus ir kaip dalyvauti juos įteisinant valstybės mastu – nuo peticijų feisbuke ar kituose tinkluose iki gyvo protesto“, – sakė šalies vadovė.

Ji pažymėjo, kad Lietuvoje profesinės sąjungos neturi didelio autoriteto, nes yra susiliejusios su valdžia bei vis dar semiasi patirties Rusijoje, ir palankiai atsiliepė apie spontaniškus judėjimus.

„Neįgalias profsąjungas keičia spontaniški, valdžiai kur kas nepatogesni vidiniai sąjūdžiai. Kol „slaptasis pirkėjas“ ir „slaptasis pacientas“ ieško vaistų nuo korupcijos sveikatos ir farmacijos sektoriuje, o korupcijos karštinė krečia didžiąsias klinikas, kovai už sąžiningas algas ir skaidrią veiklą pakilo Medikų sąjūdis, pirmam mūšiui sutelkdamas net 43 tūkstančius medikų ir pusketvirto tūkstančio pacientų. Ir jų balsas tapo girdimas“, – atkreipė dėmesį D. Grybauskaitė.

Praėjusių metų pabaigoje susibūręs Lietuvos medikų sąjūdis aktyviai pasisakė už didesnį nei diskutuota su profsąjungomis medikų algų kėlimą, po to ambicingesnis algų kėlimas įtvirtintas ir profsąjungų susitarimu su Vyriausybe.

Anot prezidentės, nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas išlieka svarbiu uždaviniu valstybėje, kitaip turėsime tik daugumos primestus sprendimus.

Lietuva – ES integracijos smaigalyje

Prezidentė Dalia Grybauskaitė antradienį pareiškė, kad Lietuva turi būti Europos Sąjungos (ES) integracijos smaigalyje.

„Nebijokime būti ir ES integracijos smaigalyje, nes tik suvieniję pastangas karinio, energetinio, kibernetinio ir ekonominio saugumo srityse jausimės stiprūs“, – Seime skaitydama metinį pranešimą sakė šalies vadovė.

„Atgimstanti stiprios ir vieningos Europos idėja grąžina pasitikėjimą savimi“, – pridūrė ji.

Prezidentė priminė, kad Lietuvos iniciatyva ES yra kuriamos greitojo reagavimo pajėgos kibernetinėms grėsmėms atremti ir kovoti su priešiška propaganda, patvirtinti bendri standartai ES išorės sienos apsaugai.

Ji tvirtino, kad gindamasi nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ ir Astrave statomos atominės elektrinės, spartindama elektros tinklų sinchronizavimą su Vakarų Europa Lietuva pasitarnauja visos ES energetiniam saugumui.

Šiuo metu ES svarstoma apie „kelių greičių“ Europą, kur atskiros šalys galėtų tam tikrose srityse integruotis skirtingu lygiu. Šią idėją kritikuoja Vyšegrado šalys, atsargiai vertinančios gilesnę integraciją.

Perspėjo dėl įtampos su JAV

Šalies vadovė taip pat perspėjo dėl susipriešinimo tarptautiniuose santykiuose ir miglota tampančios geopolitinės situacijos.

Taip D. Grybauskaitė kalbėjo tvyrant įtampai tarp ES ir JAV. Čia daugiausiai ginčų kyla dėl Vašingtono įvestų muitų iš Europos šalių importuojamiems metalams ir amerikiečių sprendimo pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo, Paryžiaus klimato kaitos sutarties.

„Susiskaldymas ir susipriešinimas tarptautiniuose santykiuose toks pat pavojingas kaip ir šalies viduje“, – pareiškė prezidentė.

„Prekybos karų grėsmė, nesusikalbėjimas dėl saugumo ir vis labiau kaistanti retorika abiejose Atlanto pusėse, tarptautinių susitarimų ignoravimas geopolitinę situaciją apie mus ir aplink mus daro labai miglotą“, – pridūrė ji.

Pasak D. Grybauskaitės, globali daugiašalė diplomatija išgyvena krizę, todėl „visuotinis įsipareigojimas taikai, demokratijai, laisvei ir žmogaus teisėms jau nėra savaime suprantamas dalykas“.

Šiame kontekste ji paragino Lietuvą stiprinti dvišalius ryšius su strateginiais partneriais ir artimiausiais kaimynais, taip pat plėsti draugų ratą.

Prezidentė tvirtino, kad reikia ieškoti naujų bendradarbiavimo formatų, išvengti transatlantinio susiskaldymo ir siekti efektyviau veikiančios Europos Sąjungos bei greitai reaguojančios, prie naujos saugumo aplinkos adaptuotos NATO.

Prezidentė D. Grybauskaitė antradienį Seime skaitė devintą metinį pranešimą.

Pernykščiame pranešime D. Grybauskaitė kritikavo valdančiuosius dėl užsitęsusios valstybės valdymo sumaišties ir kai kurių reformų neapibrėžtumo. Ji tuomet atkreipė dėmesį į itin blogą padėtį socialinėje srityje, kritikavo aukštojo mokslo kokybę, valstybės įmones, pasigedo reformų sveikatos apsaugoje. Prezidentė pabrėžė būtinybę apsivalyti nuo politinės korupcijos ir oligarchinės savivalės.

D. Grybauskaitė prezidente buvo išrinkta 2009 metų gegužę, o 2014 metų birželį perrinkta antrai penkerių metų kadencijai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"