Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentė: „Vietoj reformų – pseudoprojektai“

 
2017 12 12 6:00
Dalia Grybauskaitė: „Gyvybiškai svarbias struktūrines reformas iš darbotvarkės išstumia įvairūs politizuoti tyrimai, komisijos ar visuomenę priešinantys pseudoprojektai."
Dalia Grybauskaitė: „Gyvybiškai svarbias struktūrines reformas iš darbotvarkės išstumia įvairūs politizuoti tyrimai, komisijos ar visuomenę priešinantys pseudoprojektai." Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Vertindama pirmuosius dabartinės valdančiosios koalicijos veiklos metus, prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad jau geriau jokių pertvarkų, nei neparengtos arba kiršinančios visuomenę. Jos įsitikinimu, nemažai sričių atrodo lyg statybvietė, kurioje neaišku, kas, kodėl ir kaip bus statoma.

„Idėjos savaime nevirsta rezultatu. Reikia mokėti jas įgyvendinti. Politikoje tai ilgas ir sudėtingas kelias, ištisas procesas – tarimasis, įtikinėjimas, įsiklausymas, kompromisai. Jeigu viso to nėra, net geriausios idėjos lieka pasmerktos“, – interviu „Lietuvos žinioms“ akcentavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.

– Jau metai, kai valdžioje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei socialdemokratų (tiesa, dabar jau – nuo jų atskilusios Socialdemokratų Darbo frakcijos) koalicija. Kaip vertinate pirmuosius valdančiųjų metus? Už ką galėtumėte juos pagirti?

– Su nauja valdančiąja dauguma žmonės siejo didelių permainų ir geresnio gyvenimo viltį, suteikdami šiai koalicijai didžiulį pasitikėjimo kreditą. Tačiau jau pirmuosius LVŽS valdymo metus ženklina neapibrėžtumas, gęstantys žmonių lūkesčiai ir išbarstytas pasitikėjimas.

Laikas tesėti duotus pažadus, tačiau ilgai vegetavusioje politinėje darbotvarkėje kryptingų sprendimų nematyti ir po metų. Reformas keičia mažareikšmiai sprendimai dėl pastatų, etatų, darbo laiko ar moksleivių namų darbų.

Jau ėmė ryškėti ir rimtos vadybinės klaidos, kai institucinė atmintis sugriaunama, bet nieko nauja nesukuriama. Daugelyje sričių dirbama su laikinaisiais vadovais, jos pradeda atrodyti kaip išraustos statybvietės – vien vizijos ir geri norai, o aiškaus apsisprendimo, kas, kodėl ir kaip bus statoma, nėra.

Matėme ir vertybinio nenuoseklumo, kai daugumai, deklaruojančiai kovą su korupcija, pritrūko valios užkardyti korupcijos landas savivaldos vidaus sandoriuose ir principingai įvertinti Seimo nario Artūro Skardžiaus veiklos aspektus. Ne kartą teko priminti ir socialinį jautrumą, ir socialinio saugumo prioritetą, kai buvo sprendžiami pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui bei vaiko teisių apsaugos klausimai.

Tiesa, kitų metų biudžeto projektas atspindi pagrindinius šalies prioritetus, valdantieji laikosi strateginių ir ilgalaikių įsipareigojimų gynybos, tvarių finansų srityse. Turi vykti ir gyvybiškai svarbios struktūrinės reformos, bet joms reikalingus klausimus iš darbotvarkės išstumia įvairūs politizuoti tyrimai, komisijos ar visuomenę priešinantys pseudoprojektai.

Kai kuriais valstybei ir žmonėms svarbiais klausimais pavyko rasti sutarimą su šiuo Seimu. Per metus parlamentui pateikiau 33 įstatymų projektus, ir beveik visiems buvo pritarta. Priimti svarbūs vaikų namų pertvarkos sprendimai, apribotos valstybės ir savivaldybių įmonių bei įstaigų vadovų kadencijos, imtasi pertvarkų Registrų centre, sugriežtinta atsakomybė už mokestinius, kitus sunkius, ypač korupcinius nusikaltimus, sudaryta galimybė už akių teisti stambius sukčius, priimti mano siūlyti Darbo kodekso pakeitimai, buvę neįveikiami ankstesnio Seimo daugumai.

Permainų imitavimas

Jau ėmė ryškėti ir rimtos vadybinės klaidos, kai institucinė atmintis sugriaunama, bet nieko nauja nesukuriama.

– Valdantieji žadėjo ir bandė imtis ne vienos reformos – aukštojo mokslo, valstybės valdymo, urėdijų, mokesčių. Ar, Jūsų vertinimu, nesiseka, nes blogos idėjos, ar pokyčiai susiduria su dideliu pasipriešinimu?

– Idėjos savaime nevirsta rezultatu. Reikia mokėti jas įgyvendinti. Politikoje tai ilgas ir sudėtingas kelias, ištisas procesas – tarimasis, įtikinėjimas, įsiklausymas, kompromisai. Jeigu viso to nėra, net geriausios idėjos lieka pasmerktos.

O pakeitimai vien dėl pakeitimų ar turintys abejotiną naudą – tik reformų imitavimas. Geriau jokių pertvarkų, nei neparengtos arba visuomenę kiršinančios abejotinos reformos. Reikia aiškiai žinoti, ką norima padaryti, ir taip pat aiškiai – kaip. Kol kas nematome nei viena, nei kita.

– Ar įžvelgiate teigiamų pokyčių socialinės atskirties mažinimo, kuris taip pat buvo įvardijamas kaip prioritetas, srityje? Beje, ir su Jumis sietos geresnio gyvenimo viltys, tikėtasi, kad bus labiau atsigręžta į žmogų. Tačiau atskirtis didėja, nors valstybės ekonominiai rodikliai gerėja. Kokių klaidų padaryta? Ką reikia keisti?

– Daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių kylant ekonomikai pradėjo didėti socialinė atskirtis. Matome sistemines problemas ir, žinoma, nacionalinius ypatumus.

Valstybės biudžeto projekte numatyti papildomi daugiau kaip 600 mln. eurų socialinei sričiai – reikšmingas postūmis atskirčiai mažinti, tačiau vien piniginėmis injekcijomis jos neįveiksime, ypač matydami, kaip didėja pajamų nelygybė.

Beveik prieš dvejus metus pradėjau kampaniją „Už saugią Lietuvą“, kviečiančią žmones, bendruomenes, verslą, nevyriausybines organizacijas prisiimti daugiau atsakomybės už tai, kas vyksta aplink mus. Netoleruoti smurto, užtikrinti visiems vaikams galimybę augti šeimose, kovoti su priklausomybėmis. Problemų mastas toks didelis, kad į jų sprendimą turėjo įsitraukti ir visuomenė.

Jokia statistika nepamatuosime, kas įvyksta, kai vaiko gyvenime globos namus pakeičia šeima, gatvę – dienos centras. Kai smurtą patyrusi moteris, padrąsinta mentorių, pradeda naują gyvenimą. Visa tai atsispindi ir mūsų tikrovėje, ji įgyja daugiau teigiamų atspalvių.

Ekonomikos augimą socialinei atskirčiai mažinti turime išnaudoti kur kas efektyviau. Nepakanka vien girtis ekonominiais rodikliais – BVP, pensijų ir algų didėjimu, nedarbo mažėjimu, nes tuo pat metu mūsų žmonių atlyginimai yra vis dar gerokai mažesni nei ES vidurkis, o infliacija tiesiog „suvalgo“ nedidelį jų pajamų augimą. Pernelyg daug gyventojų patekę į skurdo gniaužtus ir patys nepajėgia iš jų išsivaduoti.

Pastangų keisti situaciją tikrai matyti: bus dosnesnė piniginės paramos sistema, didesnės išmokos netekus darbo, nuo politikų malonės nepriklausantis pensijų indeksavimas, taip pat minimalios algos, mažiausių atlyginimų viešajame sektoriuje didinimas, peržiūrėta vaiko pinigų politika. Pagaliau ryžtasi vaiko teisių apsaugos reformai, daugiau dėmesio ir lėšų nukreipiama pagalbai šeimoms.

Savivaldybės irgi pradeda tikslingiau naudoti socialinei sričiai skirtas lėšas, mėgina spręsti arčiausiai žmogaus esančias problemas. Tai džiugina, tačiau to nepakanka. Pagaliau turime ryžtis struktūrinėms reformoms, ypač švietimo ir sveikatos srityse. Ryžtingesniems žingsniams kol kas nėra politinės valios, ir žmonės tai jaučia.

Savivaldybės irgi pradeda tikslingiau naudoti socialinei sričiai skirtas lėšas, mėgina spręsti arčiausiai žmogaus esančias problemas.

Neatsitiktinai šiemet inicijavau profesinio ugdymo sistemos pertvarką, kad jaunimas būtų rengiamas ne nedarbui ar emigracijai, o gyvenimui Lietuvoje. Šiuo metu darbuotojų trūkumu skundžiasi daugiau kaip pusė darbdavių.

Atlyginimai, išmokos – be galo svarbu, bet ne vien tai. Žmogus turi jaustis oriai. Emigrantai nepamiršo patirtos nepagarbos, korupcijos. Taigi ieškodami sprendimų turime galvoti apie visumą. Lietuva keisis tik tada, kai ją keisime visi drauge, kai visi jausime atsakomybę už savo šalį.

– Užsiminėte apie lietuvius svetur. Ar, Jūsų nuomone, reikalingas referendumas dėl dvigubos pilietybės? Ar, nepakeitus Referendumo įstatymo, įmanoma sulaukti reikiamo skaičiaus „taip“?

– Kito kelio nėra, jei norime išspręsti klausimą, kuris į politinę darbotvarkę įrašytas jau dešimtmečius. Negalima maitinti žmonių iliuzijomis, kad esama kažin kokio kito kelio. Jis yra tik vienas – konstitucinis, atsiklausiant piliečių nuomonės ir gerbiant jų valią.

Konstitucija, ypač jos pirmas skirsnis, negali būti patogiai kaitaliojama. Sprendimą turi lemti dauguma rinkėjų. Būtina išsaugoti šį demokratinį principą kaip didžiausią vertybę.

O referendumo sėkmė priklausys nuo pasirengimo. Reikia aiškiai apsispręsti dėl formuluotės, atitinkančios ir lūkesčius, ir nacionalinio saugumo interesus. Sėkmė taip pat priklausys nuo politikų, partijų gebėjimo susitelkti ir mobilizuoti visuomenę, įtraukti pasaulio lietuvių bendruomenes. Jeigu žmonėms iš tiesų rūpi dviguba pilietybė, jie tikrai ateis balsuoti per referendumą.

– Ar bus įmanomas konstruktyvus darbas, kai dabar Seime valdančioji koalicija, galima sakyti, neturi daugumos? Kaip reikėtų spręsti šią problemą?

– Neturint daugumos gali pristigti ryžto vykdyti užsibrėžtas reformas, imtis darbų, kurie buvo žadami ir kurių žmonės laukė. Galima lengvai nuslysti į kasdienę rutiną ir vegetuoti. Šį tą pakoreguoti, padailinti, bet nesiimti esminių pokyčių, kuriems reikia ir valios, ir ryžto.

Partijoms laikas kilti į viršų

– Jūsų manymu, socialdemokratų skaldymasis pakenks tik jiems ar visai partinei sistemai?

Negalima maitinti žmonių iliuzijomis, kad esama kažin kokio kito kelio. Jis yra tik vienas – konstitucinis, atsiklausiant piliečių nuomonės ir gerbiant jų valią.

– Konfliktai ir rietenos pakerta pasitikėjimą visa politine sistema. Jai reikia stiprių, sveikų, o ne butaforinių ar tik gražų fasadą turinčių partijų.

Socialdemokratų braškėjimas – ne pirmas ir ne paskutinis. Dauguma politinių jėgų yra išgyvenusios panašius procesus. Vienos jų atsitiesė ir sustiprėjo, rado jėgų išsigryninti, kitos nesugebėjo. Ateitį turi tos partijos, kurios remiasi ne tik lyderio vardu, bet ir savo ideologija, bendraminčiais, vienijamais pažiūrų ir idėjų, o ne vien valdžios troškimo. Bet kurioje sudėtingoje situacijoje reikėtų įžvelgti ir atsinaujinimo galimybę.

– Kokiomis priemonėmis būtų galima prisidėti prie politinės korupcijos užkardymo? Ar tikite, kad Liberalų sąjūdis rimtai nusiteikęs valytis?

– Tik visuotinė netolerancija ir nepakantumas gali veiksmingai mažinti korupciją. Išimtys, išskaičiavimai, pateisinimai problemą dar labiau padidintų. Todėl nėra ir negali būti jokių neliečiamųjų.

Nėra geresnio mokytojo nei nuosavos klaidos ir suklupimai, jeigu neužtenka proto ir gebėjimo mokytis iš svetimų pamokų. Per rinkimus žmonių suteiktą pasitikėjimo kreditą politikai per kadenciją gali dar labiau padidinti arba iššvaistyti. Tai priklauso tik nuo partijų atsakomybės.

– Kaip rodo apklausos, maždaug pusė gyventojų sako nežinantys, už ką balsuoti, bet kartu ima populiarėti kai kurios populistinėmis idėjomis garsėjančios partijos ir politikai. Ar partinė sistema Lietuvoje visai grimzta į krizę?

– Partinė sistema jau seniai išgyvena krizę. Tačiau pasiekus dugną būtų laikas kilti į viršų.

Prieš kiekvienus rinkimus dalis visuomenės savo lūkesčius deleguoja naujai jėgai. Tokia yra pastarųjų dviejų dešimtmečių politinė realybė. Noras ieškoti ir eksperimentuoti – jaunų demokratijų bruožas.

Pernai rimtas signalas tiek tradicinei dešinei, tiek kairei buvo tai, kad pirmą kartą valdančiąją daugumą formavo anksčiau to nedariusi jėga. Ir tai nėra blogai. Vieni sulaukė progos išmėginti jėgas, kiti – palyginti, kuo pranašesnis naujas pasirinkimas.

Partinės sistemos stiprėjimo galimybės – pačių partijų rankose. Jų idėjos, sprendimai, darbai, elgesys lemia žmonių nuomonę, kuri jautriai reaguoja, kai valdžia naudojamasi siekiant asmeninių tikslų, tačiau sugeba nuoširdžiai įvertinti darbą dėl bendros gerovės.

– Buvote tiesioginių merų rinkimų idėjos rėmėja. Ar, Jūsų vertinimu, ši idėja pasitvirtino?

– Politinio stabilumo savivaldoje dabar daugiau. Anksčiau trapiose koalicijose dėl politinės migracijos merai ir savivaldos vadovybė keisdavosi po kelis kartus per kadenciją. Dabar mažiau kovos dėl valdžios ir daugiau galimybių susitelkti į patikėtas pareigas. Merų tiesioginė atsakomybė rinkėjams taip pat prisideda prie tikrosios savivaldos įgyvendinimo, kai ne susitarimai, o rinkėjų valia lemia, kas vadovaus savivaldybėms.

Nerems nė vieno kandidato į prezidentus

– Rikiuojasi pretendentai į prezidentus. Ar matote tarp jų asmenų, kuriems be didelio nerimo perduotumėte prezidento regalijas? Į kokias kandidatų savybes patartumėte atkreipti dėmesį rinkėjams?

– Regalijas perduosiu tam, kurį išrinks Lietuvos žmonės. Pasitikiu mūsų piliečių sąmoningumu, gebėjimu pasirinkti, įvertinti visą atsakomybę. Laikysiuosi neutralumo principo ir neremsiu nė vieno kandidato.

Demokratinėje valstybėje turi spręsti tik rinkėjai. Uždraudus juridinių asmenų paramą, įtvirtinus išlaidų rinkimams limitus, konkurencija tampa skaidresnė ir lygiavertiškesnė. Lietuvoje turime ir žiniasklaidos įvairovę, ir tarptautinių ekspertų gerai vertinamą rinkimų sistemą bei procedūras. Visa tai sudaro sąlygas pretendentams sąžiningai konkuruoti, kad rinkėjai galėtų priimti atsakingą sprendimą.

– Ar jau apsisprendėte dalyvauti politinėje veikloje pasibaigus prezidento kadencijai?

– Šiuo metu visą laiką ir energiją skiriu dabartinėms savo pareigoms. Atsakomybė ir įsipareigojimas, kuriuo gyvenu jau devintus metus, šiandien man yra svarbiausia, o valstybės gyvenime tikrai dalyvausiu ir pasibaigus kadencijai.

– Esate iniciatyvos „Idėja Lietuvai“ rėmėja. O kokia Jūsų pagrindinė idėja ar idėjos Lietuvai?

– Ši iniciatyva kilo siekiant įtraukti visuomenę ir paskatinti ją kuo aktyviau mąstyti, kurti bei siūlyti, kokią Lietuvą trokštame matyti, ypač dabar, žengiant į naują atkurtos valstybės šimtmetį. Norisi idėjų, priimtinų daugumai, tokių, kurios kiltų iš apačios, o nebūtų valdiškai nuleistos iš viršaus.

Idėja, kurios įgyvendinimo nuosekliai siekiu nuo pirmos kadencijos pradžios, yra saugesnės ir teisingesnės Lietuvos idėja. Jau šiandien turime rezultatų nacionalinio saugumo srityje, sulaukėme partnerių įsipareigojimų, taip pat patys sustiprinome mūsų šalies gynybą. Sprendimai energetikos srityje padarė mus mažiau priklausomus nuo politizuotos Rusijos energetikos.

Per antrą kadenciją susikoncentravau į socialinio saugumo klausimus. Didelių pokyčių įvyko teismų sistemoje, tačiau teisingumo srityje turėtume siekti didesnės netolerancijos korupcijai, išgyvendinti dvejopus standartus ir neliečiamuosius, apsivalyti nuo prastos reputacijos teisingumo vykdytojų. Labai norėčiau, kad šiame procese taip pat dalyvautų visi Lietuvos žmonės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"