Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATALŽ RENGINIAI
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentė su ES valstybių vadovais aptars migracijos krizės priežastis

 
2015 09 22 10:20
Reuters/Scanpix nuotrauka

Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrams sprendžiant dėl 120 tūkst. pabėgėlių perskirstymo, Europos Vadovų Taryba gilinsis į Europą ištikusios migracijos krizės priežastis, sako prezidentės patarėjas užsienio politikos klausimais Renaldas Vaisbrodas.

„Labai svarbu pabrėžti, kad vadovai kalbės apie šios krizės priežastis“, - antradienį Žinių radijui sakė R.Vaisbrodas.

Pasak jo, ES vadovai posėdyje trečiadienį koncentruosis į išorinių ES sienų apsaugą, tarsis, kaip efektyviau priimti sprendimus dėl migrantų readmisijos. Taip pat Europos Vadovų Taryboje bus kalbama apie padėtį Vidurio Rytų regione, bendradarbiavimą su Turkija, Libanu ir Albanija ieškant sprendimų, kurie „leistų užtikrinti bėgančių nuo karo asmenų saugumą ir tuo pačiu leistų juos registruoti bei surasti jiems tinkamą būstą kaimyninėse valstybėse“.

„Tie, kurie bėga nuo karo, jie ieško saugumo, o saugumo reikia ieškoti arčiausiai namų, nes, pasikeitus padėčiai Sirijoje (...), tai leistų žmonėms sugrįžti į namus“, - teigė R.Vaisbrodas.

Prezidentės patarėjo teigimu, Lietuva nori matyti Europą būtent aktyviai sprendžiančią išorinių ES sienų apsaugą.

„Lietuva yra tuo suinteresuota kaip valstybė esanti prie išorinės Europos Sąjungos sienos“, - sakė jis.

Pasak R.Vaisbrodo, EVT Graikijos ir Italijos vadovai pristatys, kaip galima aktyviai įgyvendinti pabėgėlių perkėlimo procedūros. Lietuva taip pat pasirengusi prisidėti prie šio proceso, nurodė patarėjas.

ES vidaus reikalų ministrai antradienį antrą kartą bandys rasti sprendimą, kaip paskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių. Anksčiau ES lygiu buvo sutarta dėl 40 tūkst. pabėgėlių, esančių Graikijoje ir Italijoje, perskirstymo.

Susumavus šiuos siūlymus, Lietuvai per dvejus metus tektų priimti 1105 pabėgėlių iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Valstybė sutinka priimti tokį skaičių atvykėlių.

Siūlymą perskirstyti 120 tūkst. pabėgėlių prieš savaitę svarsčiusi vidaus reikalų ministrų taryba jam nepritarė, kai perskirstymui pasipriešino kai kurios Vidurio ir Rytų Europos valstybės.

Europos Sąjunga susiduria su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Šiemet Viduržemio jūrą perplaukė jau daugiau negu 500 tūkst. žmonių, o beveik 3 tūkst. žuvo arba dingo pakeliui, tačiau Lietuva iki šiol nepritaria siūlymui sukurti nuolatinį privalomų kvotų mechanizmą, kuris automatiškai būtų taikomas ir ateityje. Lietuva pasisako už tai, kad kiekvienu atveju skirstant pabėgėlius išliktų šalių savanoriškumo principas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"