Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISEKONOMIKASPORTASĮDOMYBĖSGIMTASIS KRAŠTASISTORIJA
ŽMONĖSGAMTA IR AUGINTINIAIŠEIMA IR SVEIKATAMOKSLAS IR ITKULTŪRAŠVIETIMASGYNYBAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentė NATO viršūnių susitikime kėlė klausimą dėl dalinių perdislokavimo į rytus

 
2017 05 25 22:43
Reuters/Scanpix nuotrauka

NATO viršūnių susitikime Briuselyje ketvirtadienį dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė kėlė klausimą dėl Aljanso dalinių perdislokavimo iš Pietų ir Vakarų Europos į rytinį NATO sparną.

Pasak jos, tai reikalinga, nes šiuo metu pagrindiniai NATO daliniai Europoje vis dar yra išdėstyti pagal Šaltojo karo logiką.

„Kadangi pagrindinė konvencinė grėsmė Aljanso saugumui kyla iš Rytų, Lietuvos vadovės teigimu, reikia atitinkamai geografiškai perdislokuoti NATO pajėgas ir sunkiąją techniką. Šiuo metu Aljanso daliniai yra išdėstyti pagal pasenusią Šaltojo karo logiką – daugiausia Europos Vakaruose ir Pietuose“, – rašoma prezidentės spaudos tarnybos pranešime.

„Rytiniame flange taip pat būtina užtikrinti nuolatinį sąjungininkų karių ir išankstinį sunkiosios karinės technikos, kuria prireikus galėtų pasinaudoti NATO greitojo reagavimo pajėgos, dislokavimą“, – teigiama jame.

Anot prezidentės, NATO turi parengti nuolatos atnaujinamus gynybos planus, numatyti karinius scenarijus ir reformuoti sprendimų priėmimą, kad jis būtų greitesnis.

D.Grybauskaitė taip pat sakė, jog Baltijos jūros regione būtina sukurti oro gynybos sistemą ir rasti sprendimus, panaikinančius galimą karinę regiono izoliaciją konflikto atveju.

Daugiausiai dėmesio viršūnių susitikimo metu naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) iniciatyva buvo skiriama gynybos finansavimui ir NATO vaidmeniui kovoje su terorizmu.

Aljanso šalių vadovai pritarė sprendimui, kad NATO prisijungtų prie amerikiečių vadovaujamos koalicijos kovai su „Islamo valstybe“.

„Prezidentės teigimu, tragedijos Mančesteryje, Paryžiuje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose labai aiškiai parodė, kad terorizmo grėsmė šiandien yra labai arti Europos žmonių. Todėl reikalingos sutelktos tiek NATO, tiek visos tarptautinės bendruomenės pastangos jai įveikti“, – rašo prezidentės spaudos tarnyba.

Koalicijoje šiuo metu dalyvaujanti Lietuva yra išsiuntusi šešis instruktorius į Iraką, jie apmoko vietos karius. Šalis taip pat dalyvauja prieš terorizmą nukreiptoje NATO misijoje Afganistane ir Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų misijose Malyje.

Anksčiau ketvirtadienį prezidentė paskelbė, jog Lietuva padidins savo indėlį visose šiose operacijose.

Lietuva 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai turėtų skirti kitais metais.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklama
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITReklaminiai priedai
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
TrasaŽmonės#ATEITIESLYDERIAI#AUGULIETUVOJEPrivatumo politika
#LEGENDOS#SIGNATARŲDNR#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"