Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Prezidentė – dar ne „raiša antis“: premjero žodžiai pavojingi jam pačiam

 
2018 04 18 19:00
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis / 
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir premjeras Saulius Skvernelis /  Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

„Raiša antimi“ vadinami savo kadencijos pabaigoje įtaką prarandantys politikai. Iki Lietuvos prezidento rinkimų liko dar metai. Daugėja ne tik kandidatų į prezidentus, bet ir politikų, kurie viešai veliasi į konfliktą su prezidente Dalia Grybauskaite.  Vienas tokių konfliktų – pastarųjų dienų premjero Sauliaus Skvernelio ir „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio apsižodžiavimas su Prezidentūra. Prezidentė virsta „raiša antimi“? Ne visai, sako ekspertai. 

Broniui Markauskui atsisakius palikti žemės ūkio ministro postą, o Sauliui Skverneliui nepanorus jo atleisti (bent laikinai) Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „premjeras parodė, kad yra priklausomas ir savarankiškų sprendimų priimti negali.“

Vienintelis premjeras nepalaiko prezidentės pozicijos dėl Broniaus Markausko. Tam įtakos turi ir Sauliaus Skvernelio konstruojamas įvaizdis, ir poreikis išlaikyti savo ministrų kabinetą iki rinkimų, ir LVŽS bendra pozicija.

Tačiau skirtingai nei anksčiau, ministras pirmininkas nepatylėjo ir rėžė atgal: „Teisinėje valstybėje yra normalu, kad asmens pažeidimus nustatinėja ne prezidentė, o teisinės institucijos.“

Kiek anksčiau Dalia Grybauskaitė sulaukė niukso ir iš Sauliaus Skvernelio bendražygio Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderio Ramūno Karbauskio, kuris apkaltino prezidentę „konservatorių bėdų pridenginėjimu“. O dar prieš šiek tiek daugiau nei metus LVŽS lyderis tvirtino, kad „jam labiausiai imponuojanti moteris valstybės istorijoje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė“.

Viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas teigia, kad prezidentės retorikos pokytis LVŽS atžvilgiu šiandien pasiekė piką.

LVŽS retorikos pokyčio priežastys – prezidentės nepalankumas

Anot politologo Lauro Bielinio, „valstiečių“ retorikos prezidentės atžvilgiu pokyčio priežastis yra nepagerėję prezidentės ir „valstiečių“ santykiai.

„Pradžioje Karbauskis ir kiti lyderiai tikėjosi kažkaip atrasti bendrą kalbą, bendradarbiauti su prezidente daug intensyviau. Šiandien mes matome, kad ji vengia bendrauti su „valstiečiais“, o jiems, akivaizdu, darosi reikalinga save atskirti nuo jos pozicijų“, – teigia politologas. Dėl to „valstiečiai“ pradėjo kalbėti vis radikaliau, o jų požiūris ėmė vis labiau skirtis nuo prezidentės.

Politologas Lauras Bielinis / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka
Politologas Lauras Bielinis / Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas mano, kad tokia pozicijų slinktis yra skandalų, į kuriuos įsivėlė „valstiečiai“, pasekmė: prezidentė, sulaukdama klausimų iš žiniasklaidos ir visuomenės nebegalėjo laikytis nuošaliai.

Sauliaus Skvernelio povyza svarbesnė už žodžių turinį

Iš šešių kol kas pasiskelbusių kandidatų į prezidento postą vienintelis Saulius Skvernelis nepalaiko Dalios Grybauskaitės pozicijos dėl Broniaus Markausko likimo Žemės ūkio ministerijoje. Anot Lauro Bielinio, tam įtakos turi ir Sauliaus Skvernelio konstruojamas įvaizdis, ir poreikis išlaikyti savo ministrų kabinetą iki rinkimų, ir LVŽS bendra pozicija.

„Jo pirma reakcija, esant išvykus, buvo labai kritiška Broniaus Markausko atžvilgiu. Premjerui grįžus, ko gero, pasitarus su visa koalicija, žinoma – „valstiečiais“ visų pirmiausiai, jo pozicija sušvelnėjo ir net pradėjo ginti Bronių Markauską. Manau, kad čia išryškėja premjero priklausomybė nuo partijos. Kita vertus, mes turime suprasti, kad Saulius Skvernelis, ko gero įvertinęs Broniaus Markausko nusižengimą, paskaičiavo, kad jam neapsimoka netekti dar vieno ministro, o juk netekus kritinės daugumos ministrų, ją pakeitus, ministrų kabinetas atsistatydina. Sauliui Skverneliui tikrai nenaudinga prieš rinkimus atsistatydinti“, – teigia politologas.

Saulius Skvernelis ilgai kūrė principingo politiko įvaizdį – tiek pirmuose jo pareiškimuose apie Bronių Markauską, tiek šiandienos atsakyme prezidentei itin gausiai disponuojama terminu „principingumas“. Anot Arijaus Katausko būtent dėl to jo dabartinė pozicija yra pakankamai pavojinga, „nes jam teko – nežinia kodėl, ar dėl Ramūno Karbauskio spaudimo, ar dėl kažkokių kitų priežasčių – perimti paties Ramūno Karbauskio retoriką, tai yra – viskas teisinga, kas teisėta. Ir tai premjerui yra tikrai pavojinga, nes jei kiti konkurentai rinkiminėse batalijose tai tinkamai išnaudos, sulygindami premjerą su Karbauskiu. Dabar skirtumų tarp jų vis mažėja ir mažėja – jeigu užteks resursų, premjeras, jo rinkiminės ambicijos, gali patirti pakankamai rimtų trukdžių.“

Lyginimas su Ramūnu Karbauskiu Sauliui Skverneliui gali atsiliepti neigiamai. Pagal reitingus Ramūnas Karbauskis dabar milžinišku palaikymu džiaugtis negali dėl negebėjimo užmegzti normalių santykių su žiniasklaida, konfliktiškumo ir bandymais „buldozeriu“. Nuo to kenčia pats politikas ir LVŽS, tačiau premjeras visų konfliktų metu, kuomet prieš visuomenę aiškintis turėdavo Ramūnas Karbauskis, sugebėdavo laikytis nuošaliai.

Vis dėlto Broniaus Markausko atveju viskas pasikeitė. „Markauskas buvo labiau ne premjero, o Karbauskio problema, lyg ir labiau Karbauskio pastatytas žmogus, tad premjeras nepatyrė tokio smūgio, tačiau dabar, kuomet vietoje principinės premjero reakcijos buvo išgirsta, „kad sulauksime FNTT tyrimo“, paaiškėjo, kad jokio moralinio vertinimo čia nebus. Liaudiškai tariant vadinasi, kad premjeras tą rakštį nuo Karbauskio užpakalio persikėlė ant savo. Tokie dalykai pradės neigiamai rezonuoti su tuo, ką jis daro dabar“, – mano Arijus Katauskas.

Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Politologas Lauras Bielinis mano, kad nepaisant to, ką byloja Sauliaus Skvernelio reiškiami principai, jo paties mėginamas konstruoti griežto politiko įvaizdis gali paveikti visuomenę:

„Jis konstruoja žmogaus, žinančio, ką daro, turi stiprią valią ir geba kovoti su oponentais įvaizdį – nesvarbu, ar tai – prezidentė, ar kitokie politiniai oponentai. Toks jo įvaizdis iš tikrųjų labai stiprus ir visuomenė, nepriklausomai nuo jo kalbos turinio, palaikys jį dėl jo kalbos formos, tai yra dėl įvaizdžio. Čia jis laimės labai daug – taps naudingas valdantiesiems kaip pozityvaus arba labai populiaraus įvaizdžio turėtojas.“

Premjero pareiškimai prezidentei nekenksmingi

Lauras Bielinis tvirtina nemanąs, kad „valstiečių“ pareiškimai, nukreipti prieš Dalią Grybauskaitę gali pakenkti visuomenėje egzistuojančiam prezidentės įvaizdžiui. Tuo labiau ją anksti vadinti „šluba antimi“. Mat prezidentė yra daug populiaresnė už „valstiečių“ lyderius – tiek Saulių Skvernelį, tiek Ramūną Karbauskį.

„Jai pakanka keletą kartų kritiškai pakalbėti apie šią problemą, o tai, ką ji sako, ji sako labai korektiškai ir politine prasme tiksliai. Tuo tarpu politine prasme šis ministras padarė klaidą ir savotiškai nusižengė – dėl tos priežasties manau, kad kad didžioji visuomenės dalis palaikys būtent prezidentę, o ne Saulių Skvernelį ar Ramūną Karbauskį“, – tvirtina politologas.

Tikėtina, kad „valstiečiai“ ir toliau bandys kurti prezidentės, kaip „šlubos anties“ įvaizdį, tačiau menkai tikėtina, kad jiems tai pavyks, nes kova su ja yra betikslė.

Šiandien „valstiečiai“ į prezidentę žvelgia kaip į kliūtį, kurią reikia peržengti. Suprasdami, kad teisine ir konstitucine prasme ji nelabai ką gali jiems padaryti.

„Kovoti su išeinančiu prezidentu ir eikvoti jėgas ten, kur nėra pasipriešinimo, yra nenaudinga. Dalia Grybauskaitė ir toliau laikysis privalomų taisyklių, kritikuos Vyriausybę, kritikuos politinę daugumą dėl įvairiausių nusižengimų. Kovoti jiems reikės su kitais kandidatais, kurie taip pat bus pakankamai ryškūs, – pataria Lauras Bielinis. – Šiandien „valstiečiai“ į prezidentę žvelgia kaip į kliūtį, kurią reikia peržengti. Suprasdami, kad teisine ir konstitucine prasme ji nelabai ką gali jiems padaryti, nes jie yra valdančioji dauguma, jie kontroliuoja Seimą ir Vyriausybę, tad prezidentė turi derintis su valdančiąja dauguma. Dėl to „valstiečiai“ nelabai bijo Dalios Grybauskaitės. Nors, natūralu, jos retorika jiems gali apkartinti gyvenimą ir sugadinti jų reitingus“.

Arijus Katauskas mano, kad „valstiečių“ konfliktų su prezidente daugės, ypač, jei bus pasirinkta strategija į rinkimus ateiti su ja konfliktuojant: „Nereikia užmiršti, kad laukia ne vien tik prezidento, bet ir savivaldybių, ir Europos Parlamento rinkimai. Tai suteiktų pakankamai daug turinio komunikacijai viešojoje erdvėje, tačiau nereikia nurašyti ir pačios prezidentės.“

Viešųjų ryšių ekspertas primena, kaip ilgą laiką buvę itin aukštais premjero Algirdo Butkevičiaus reitingai smarkiai smuko žemyn – tam įtakos turėjo ir prezidentės nuolatinė kritika Vyriausybės atžvilgiu.

„Komandinis prezidento ir premjero darbas būtų kur kas logiškesnis ir naudingesnis „valstiečiams“, tačiau tam tikra prasme jiems pasitarnauti gali ir šis konfliktas. Ar nauda atsvers žalą? Prezidentė moka kalbėti, prezidentė moka pasakyti ir prezidentės yra klausoma – jos pozicija yra pakankamai aukštai. Žala gali taip pat būti labai didelė“, – teigia Arijus Katauskas.

Kokia Dalios Grybauskaitės politinė ateitis?

Anot Lauro Bielinio, Dalios Grybauskaitės paskutinių prezidentavimo metų strategija paaiškės tik tuomet, kai ji pasakys metinę savo kalbą, kurioje nužymės visus jai svarbius akcentus.

Tuo tarpu po 2019 metų Lietuvos Respublikos prezidento rinkimų yra trys keliai, kuriais Dalia Grybauskaitė gali pasukti.

„Pirmasis kelias – tiesiog išėjimas iš politikos, ramus gyvenimas užmiestyje, turint visas baigusio kadenciją prezidento privilegijas. Kitas kelias yra aktyvus dalyvavimas vidaus politikoje. Abejoju, ar ji galėtų įsitraukti – įsivaizduokite, buvusi prezidentė staiga tampa Seimo nare. Seimo narys yra didžiulės kritikos objektas tiek iš visuomenės, tiek iš žiniasklaidos, tiek iš savo kolegų pusės. Nemanau, kad ji to norėtų. Dar vienas kelias, aišku, matyt – geriausias kelias yra keliauti į kokias nors europines ar pasaulio lygmenyje esančias struktūras, kur galima būtų užimti garbingą poziciją. Manau, kad vyksta tokių pozicijų paieška, derybos dėl jų. Turėkime galvoje, kad Lietuva neturi lemiamo balso pasaulinėje sistemoje, o tai reiškia, kad apie Lietuvą atstovaujančius politikus bus pagalvota pačiu kraštutiniu atveju. Šiandien galbūt egzistuoja tokie norai, o galimybės, ko gero, kol kas yra nedidelės“, – apibendrina politologas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"