Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. cookies). Paspaudę mygtuką „Sutinku“ arba naršydami toliau patvirtinsite savo sutikimą. Bet kada galėsite atšaukti savo sutikimą pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Jei pageidaujate, galite kontroliuoti ir/arba ištrinti slapukus. Išsamesnė informacija čia https://www.aboutcookies.org/ Jei ištrinsite slapukus, jums gali reikėti rankiniu būdu pakeisti kai kurias parinktis kaskart, kai lankysitės interneto svetainėje, o kai kurios paslaugos ir funkcijos gali neveikti.

Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASKULTŪRA IR ŽMONĖSSPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITTRASAMULTIMEDIJA
LIETUVA

Premjeras pranašauja gerėsiantį gyvenimą

 
2018 04 11 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Objektyvūs kriterijai rodo, kad mūsų šalis juda teisinga kryptimi – ekonomika klesti, skurdo mastai mažėja, gyventojų kišenės – pilnėja. Vakar Seime pristatydamas 2017-ųjų Vyriausybės veiklos ataskaitą premjeras Saulius Skvernelis žadėjo, kad ir šiemet gerų naujienų netrūks.

Praėjusių metų savo darbus bei numatytus prioritetus Vyriausybė surašė į 200 puslapių dokumentą, gausiai iliustruotą grafikais bei lentelėmis. Kartu pateikta nacionalinio saugumo būklės ir plėtros ataskaita. Pristatydamas Vyriausybės veiklos rezultatus premjeras pasidžiaugė, kad daugelyje sričių pernai pavyko pasiekti itin pozityvių rezultatų ir net viršyti lūkesčius. Nemažai tikslų buvo įgyvendinta greičiau, nei planuota.

Saulius Skvernelis gerą pusvalandį pasakojo apie konkrečius Vyriausybės žingsnius, esą gerokai pakeitusius paprastų žmonių gyvenimą.

Gerą pusvalandį S. Skvernelis pasakojo apie konkrečius Vyriausybės žingsnius, esą gerokai pakeitusius paprastų žmonių gyvenimą. Augančios ekonomikos vaisiais premjeras žadėjo sąžiningai dalytis su visais piliečiais. Jo teigimu, Vyriausybė ir toliau „nemažins apsukų“ ir tesės duotus pažadus.

Mažino skurdą

Pasak S. Skvernelio, praėjusiais metais itin daug dėmesio Vyriausybė skyrė kovai su skurdu ir turtine nelygybe. „Eurostato duomenimis, pajamų nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių visoje Europos Sąjungoje (ES). Visiškai akivaizdu, kad šios problemos niekada nebuvo bandoma spręsti sistemiškai. Pernai tai pasikeitė. Kovai su skurdu ir socialine atskirtimi skirta daugiau nei 600 mln. eurų“, – sakė premjeras. Pasak jo, pirmą kartą buvo priimtas politinis sprendimas mokėti universalią išmoką vaikui (vadinamuosius vaiko pinigus), taip pat buvo didinamos pensijos bei kitos socialinės išmokos. „Dėl pernai padarytų sprendimų nuo 2018 metų valstybės remiamos pajamos padidėjo penktadaliu – nuo 102 iki 122 eurų“, – teigė S. Skvernelis. Jis pasidžiaugė, kad nuo šių metų pradžios minimali mėnesio alga buvo padidinta nuo 380 iki 400 eurų, o neapmokestinamas pajamų dydis – nuo 310 iki 380 eurų. Premjeras neatmetė galimybės, kad vidutinis mėnesio darbo užmokestis kitais metais gali pasiekti ir 1000 eurų ribą.

Kalbėdamas S. Skvernelis taip pat akcentavo verslo aplinkos gerėjimą. Čia, anot jo, irgi buvo pasiekta istorinių rezultatų. „Pagal tarptautinį verslo aplinkos indeksą „Doing Business“ Lietuva pasiekė aukščiausią kada nors turėtą poziciją – 16 vietą tarp 190 šalių ir yra palankiausių pagal verslo sąlygas pasaulio valstybių 20-uke. Tarp ES valstybių narių Lietuva užima 6-ąją vietą ir aplenkia tokias šalis kaip Airija (17 vieta), Latvija (19 vieta), Vokietija (20 vieta)“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.

Vykdys pažadus

S. Skvernelis taip pat akcentavo vykstančios švietimo struktūrinės reformos naudą, sveikatos apsaugos sistemos pokyčius, šalies gynybinių pajėgumų striprinimo būtinybę, valstybinių įmonių pertvarką. „Objektyvūs kriterijai rodo, kad mūsų šalis juda teisinga kryptimi. Tikrai nėra jokio pagrindo kalbėti apie krizes, Seimo paleidimą ar kitus padėtį galinčius destabilizuoti dalykus. Turime raškyti augančios ekonomikos vaisius ir sąžiningai jais pasidalyti su visais Lietuvos žmonėmis. Vyriausybė tikrai nemažins apsukų ir toliau sieks vykdyti duotus pažadus didinti gyventojų pajamas, gerinti viešųjų paslaugų kokybę“, – kalbėjo S. Skvernelis. Tik ambicingos struktūrinės reformos, jo žodžiais, lems tolesnę šalies pažangą ir didesnę gyventojų gerovę. Premjeras žadėjo, kad šiais metais bus pradėtos įgyvendinti mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų reformos, atsiras naujovių kovojant su šešėline ekonomika. „Mažinsime darbo jėgos apmokestinimą, didinsime gyventojų ekonominį saugumą išėjus į pensiją, skatinsime inovacijas, mažinsime šešėlinę ekonomiką, trumpinsime eiles gydymo įstaigose, tęsime švietimo sistemos struktūrinę reformą, norėdami visiems garantuoti kokybišką išsilavinimą. Netrukus šias reformas pristatysime detaliai“, – tvirtino Vyriausybės vadovas.

Giriasi nepelnytai

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis ir frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis Vyriausybės darbu sakė esąs patenkintas. „Manau, kad Vyriausybė pateisina mūsų ir Lietuvos žmonių, kurie balsavo už šitą Seimą, lūkesčius“, – sakė LVŽS vadovas. Jis pasidžiaugė, kad valdančiųjų sprendimus dėl alkoholio prekybos laiko bei amžiaus, nuo kada galima svaigalus įsigyti, ribojimo, reklamos draudimo palaiko „absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų“.

Saulius Skvernelis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka
Saulius Skvernelis / Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Buvusio premjero opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Andriaus Kubiliaus akimis, ataskaitų žanras paršyte prašosi korekcijų. „Dabar Vyriausybė kalba ne apie tai, ką jai pavyko pasiekti, o apie viską, kas Lietuvoje yra įvykę. Viskas labai „išplauta“, todėl ataskaita netampa svarbiu valstybės valdymo instrumentu. Klausytis pasigyrimų ir juos svarstyti didelės dalykinės prasmės nėra“, – „Lietuvos žinioms“ sakė konservatorius. Pasak jo, kai kuriais dalykais Vyriausybei iš viso nėra kuo didžiuotis, nes tai – ne jos nuopelnas. „Pernai matėme labai spartų atlyginimų augimą. Vyriausybė bando girtis, kad tai jos pasiekimas. Tuo metu Europos Komisijos ataskaitoje kaip viena pagrindinių Lietuvos problemų įvardyta didelis darbo jėgos trūkumas, lemiantis nesveiką atlyginimų augimą. Tai gali pakenkti tolesniam ekonomikos augimui ir stabilumui. Todėl galima sakyti, kad atlyginimų augimas yra prastos Vyriausybės veiklos rezultatas. Ji nesusitvarko su Migracijos departamentu, todėl kvalifikuotai darbo jėgai atvykti į Lietuvą labai sudėtinga. Ir emigrantų grįžimas yra sulėtėjęs“, – teigė A. Kubilius.

Vyriausybės reformų, išskyrus urėdijų skaičiaus sumažinimą, jis taip pat sakė negalįs įvardyti. Neigiamai konservatorius sakė vertinąs ir naująją „vaiko pinigų“ mokėjimo tvarką. „Labai abejoju, ar socialiniu ir ekonominiu požiūriu tokia pertvarka buvo iš tiesų protinga“, – sakė A. Kubilius.

Pasigedo reformų

„Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, dalis ataskaitoje įvardytų laimėjimų yra Vyriausybės darbo vaisiai, dalis – natūralaus ekonomikos vystymosi, nulemto teigiamų pasaulinių tendencijų, euro zonos atsigavimo, rezultatas. Tai esą atrišo rankas Vyriausybei gerokai padidinti išlaidas. Ekonomisto akimis, Vyriausybė verta pagyrimo dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo. Dėl šios priežasties ir ekonomikos augimo biudžetas pasipildė daugiau nei puse milijardo eurų, kurie pirmiausia leido didinti finansavimą socialinėms reikmėms. „Tai buvo pirmas Vyriausybės prioritetas ir, manau, didžiąja dalimi sėkmingai įgyvendintas“, – sakė N. Mačiulis.

Silpnoji, jo akimis, Vyriausybės veiklos vieta – struktūrinės reformos, kurių labiausiai reikia siekiant priartėti prie ES vidurkio. Pasak ekonomisto, pats premjeras pripažįsta, kad bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam šalies gyventojui, jau kelerius metus prie ES vidurkio beveik neartėja. „Problema ta, kad nebeužtenka importuoti pažangias technologijas, investicines prekes, sukurtas kitose valstybėse, siekiant užtikrinti tolesnį augimą ir gyvenimo kokybės gerėjimą. Reikia patiems tapti inovacijų židiniu, kurti naujoviškas prekes, parduodamos visame pasaulyje. Deja, šioje srityje matome mažai pažangos“, – teigė ekonomistas. Greitų pokyčių tikėtis esą neverta, nes visi jie pirmiausia susiję su mokslo sistemos kokybe. „Čia reikia iš pagrindų sukrečiančios reformos“, – tvirtino N. Mačiulis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
LIETUVA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaKomentaraiKonkursaiReklama
Kultūra ir žmonėsLietuvaMokslas ir ITPasaulisReklaminiai priedai
Rinkimų maratonasSportasŠeima ir sveikataŠvietimasPrenumerata
Trasa#AUGULIETUVOJE#LEGENDOS#SIGNATARŲDNRPrivatumo politika
#ŠIMTMEČIOINOVACIJOSKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2018 UAB "Lietuvos žinios"